Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Sovietmečiu kultūros namai turėjo užgožti bažnyčias

 
2016 09 29 8:30
Parodos autorius Alvydas Donėla. Rasos Pakalkienės nuotrauka

Kadaise, sovietmečiu, tai buvo miestelio ar kaimo kultūros namai, kuriuos statant buvo siekiama užgožti vietos bažnyčią. Dabar kai kurie jų tebeveikia, kiti apleisti, o kai kurių patalpomis naudojasi zakristija, vestuvinių suknelių nuomos punktas, baras, ritualinių prekių parduotuvė, laidojimo biuras... Fotografas Alvydas Donėla per projekto „Kultūros namai“ nuotraukas analizuoja sociokultūrinį lauką, jungiantį sovietmetį ir dabartį.

Parodą, kurioje eksponuojamos A. Donėlos tęstinis fotografijos projektas „Kultūros namai“, galima pamatyti Vilniaus fotografijos galerijoje Stiklių gatvėje. Autorius jį pradėjo prieš keletą metų kaip bakalauro darbą, kai Vilniaus dizaino kolegijoje studijavo fotografiją.

A. Donėla „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt sakė, kad Lietuvoje iš viso yra apie tūkstantis sovietmečiu statytų kultūros namų, o jis įamžino apie keturias dešimtis įvairiose mūsų krašto vietose. Iš anksto sumanyto plano, ką konkrečiai fotografuoti, neturėjo, dažniausiai rinkdavosi tuos pastatus, kuriuos aptikdavo keliaudamas.

Iš ciklo "Kultūros namai". Alvydo Donėlos nuotrauka

Mintis imtis tokio projekto autoriui kilo turbūt todėl, kad pats yra gimęs ir augęs nedideliame mieste, lankėsi vietos kultūros namuose, o tai turėjo įtakos formuojantis asmenybei.

A. Donėla teigė mėgstąs Diuseldorfo dokumentinės fotografijos tradiciją, jai prijausdamas pateikia Lietuvos kultūrinių institucijų eksterjerų tipologiją, analizuojančią sociokultūrinius kontekstus. Autoriaus požiūris neutralus, techninis ir meninis sprendimas saikingas, suteikia galimybę apmąstyti šių pastatų paskirtį šiandien. Kaip pats sakė, užimdavo stebėtojo poziciją – fotografavo tik pastato išorę. Tai, ką pamatydavo, fotografą stebindavo, kviesdavo susimąstyti.

A. Donėla sakė, kad kadaise steigti kultūros namai turėjo sovietinės ideologijos genus. Dabar buvusiose kultūrinėse erdvėse neretai vykdoma kitokia veikla. Kaip teigė fotografas, tokiuose pastatuose, kurie nebėra vietos kultūros centrai, bet ir nėra visai apleisti, dažniausiai būna įrengta zakristija, vestuvinių suknelių nuomos punktas, baras, ritualinių prekių parduotuvė arba laidojimo biuras – fotografo teigimu, pagal tą poreikį, kuris aktualus aplink gyvenantiems žmonėms.

Tipologinė galerija

Architektūros tyrinėtojas Martynas Mankus atkreipė dėmesį, kad nuotraukose – vien architektūros objektai, nėra žmonių, laiko konteksto. „Žiūrėdamas fotografijas, mąstau, kada jos darytos – sovietmečiu, vėliau ar dabar, – kalbėjo jis. – Kai nėra žmonių, skamba patys objektai, o ne jų fonas. Prieš akis – išgryninta tipologinė galerija.“

M. Mankus sakė, kad kultūrai namai buvo miestietiški objektai, atsiradę kaime. Jie pradėti statyti įsitvirtinus sovietų valdžiai. Daugiau kaip tūkstantis kultūros namų Lietuvoje – tai sovietmečio fenomenas. Jie buvo steigiami senuose pastatuose arba naujuose, specialiai suprojektuotuose statiniuose. Dažniausiai buvo įkuriami prie aikščių. Mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose tapdavo pagrindiniais objektais. Ideologinis vaidmuo buvo toks, kad kultūros namai atitiko sovietinės sekuliarizacijos aspektą, buvo siekiama užgožti tose vietovėse esančias bažnyčias.

Iš ciklo "Kultūros namai". Alvydo Donėlos nuotrauka

M. Mankus pažymėjo, kad kultūros namams būdingas sovietmečio nesaikingumas, o arhitektūrologams jie išlieka kaip įdomūs tyrimo objektai.

Nyksta ir kinta

Menotyrininkės ir fotografijos kritikės Agnės Narušytės teigimu, šis fotografijų ciklas skatina galvoti, kas gali būti už kultūros namų durų, viduje, nors rodoma tik jų išorė – turinį turime kuo nors užpildyti. Ji kalbėjo, ką jaučia, žiūrėdama į nuotraukas, kuriose – daug apleistų pastatų, kadaise dažnai statytų dėl pompastiškų užmačių. „Kartu matai, kaip visa tai nyksta. Galvoji apie tai, kas atsitinka su pačia kultūra“, – sakė A. Narušytė. Ji taip pat minėjo, kad kultūros namai buvo statomi turint tikslą nustelbti bažnyčias.

Menotyrininkė teigė, kad neaišku, kuo dabar turėtų būti užpildomi tie pastatai. Šiais laikais kultūra nebe tokia, suvokiama nebe taip, kaip sovietmečiu, jai teikiama kitokių prasmių, egzistuoja įvairių alternatyvų.

Alvydas Donėla per parodos atidarymą. / Rasos Pakalkienės nuotrauka

Apie autorių

* A. Donėla gimė 1980 metais Skuode.

* 2014-aisiais baigė taikomosios fotografijos bakalauro studijas Vilniaus dizaino kolegijoje.

* 2013 metais Tarptautinėje foto agentūroje „European pressphoto agency“ atliko fotografinę praktiką.

* Nuo 2015-ųjų studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, fotografijos ir medijos meno magistratūroje.

* Fotografijos projektas „Kultūros namai“ pradėtas prieš keletą ir bus toliau tęsiamas. Paroda Vilniaus fotografijos galerijoje, kurioje eksponuojamos nuotraukos, vyks iki spalio 22 dienos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"