Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Su režisiere Galina Dauguvietyte atsisveikinsime šeštadienį

 
2015 10 08 15:34
G. Dauguvietytė.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniuje ketvirtadienį mirė režisierė, aktorė Galina Dauguvietytė. Ji ėjo 89-uosius.

Atsisveikinti su ilgamete LRT režisiere, aktore G. Dauguvietyte galima šeštadienį, spalio 10 d.

Urna su velionės palaikais bus pašarvota Vilniaus mažajame teatre (Gedimino 22, Vilnius) spalio 10 d. nuo 11 iki 18 val.

Laidotuvės sekmadienį, spalio 11 d., Biržų rajone, Dauguviečiuose.

***

Eidama 89-uosius ketvirtadienį mirė televizijos režisierė, scenaristė, aktorė, legendinio lietuvių teatro režisieriaus Boriso Dauguviečio dukra Galina Dauguvietytė. Daug metų ji dirbo Lietuvos televizijoje ir buvo labai populiarios situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“ (1964–1972) kūrėja. 1984–1985 metais Lietuvos televiziją rodė dar vieną labai žiūrimą lietuvišką „serialą“ – „Sveika, Irena“ (G. Dauguvietytė kartu su Kaziu Bagdonavičiumi rašė scenarijų, taip pat režisavo). Vėliau ji kūrė laidas „Mudu abudu“, „Mudu abudu ir kiti“.

Specifinio balso aktorė įgarsino daugybę animacinių filmų. Vaidino televizijos spektakliuose ir kino filmuose („Mano mažytė žmona“, „Žolės šaknys“ ir kt.).

Padedama bendraautorės, parengė atsiminimų knygas: „Perpetuum mobile“ (2002), „Post scriptum“ (2006), „Dialogai su savimi“ (2010). Visas tris knygas išleido „Tyto alba“. Jos ilgai būdavo perkamiausiųjų dešimtukuose, o tiražai ne sykį kartoti. Skaitytojai pageidaudavo susitikti su autore, bet ne visus kvietimus ji galėdavo priimti dėl sveikatos. Vilniaus knygų mugėse nuvingiuodavo ilga norinčiųjų gauti G. Dauguvietytės autografą eilė. Publikai patiko jos iškalba ir lengva bravūra.

G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d., tėvai Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė. 1943–1944 m. vaidino (slapyvardis Galina Daugaitė) Žemaičių teatre Telšiuose. 1947–1949 m. lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948–1952 m. vaidino šiame teatre. 1951–1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje. 1952–1958 m. ansamblio „Lietuva“ artistė. 1960–1989 m. Lietuvos radijo ir televizijos režisierė. 2004 metais apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Filmografija

Posūkis, 1967 m., rež. Borisas Jermolajevas

Akmuo ant akmens, 1971 m., rež. Raimondas Vabalas

Laimingas laimės neradęs, 1973 m., rež. Algirdas Araminas

Ilga kelionė prie jūros, 1976 m., rež. Algirdas Araminas – Vagono palydovė

Amerikietiška tragedija, 1981 m., rež. Marijonas Giedrys

Žaltvykslės, 1980 m., rež. Gytis Lukšas

Žolės šaknys, 1988 m., rež. Gytis Lukšas

Mano mažytė žmona, 1984 m., rež. Raimundas Banionis

Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio, 1990 m., rež. Raimundas Banionis

Žalčio žvilgsnis, 1990 m., rež. Gytis Lukšas

Trys dienos, 1991 m., rež. Šarūnas Bartas

Vilko dantų karoliai, 1997 m., rež. Algimantas Puipa

Kaukazo naktis, 1998 m., rež. Gordian Maugg

Nepasotinamumas, 2003 m., rež. Viktoras Grodeckis

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl režisierės, scenarijų ir knygų autorės, aktorės Galinos Dauguvietytės mirties.

Pasak Prezidentės, Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.

„G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Dėl šios skaudžios netekties Prezidentė pareiškė nuoširdžią užuojautą G. Dauguvietytės artimiesiems, draugams ir kultūros bendruomenei.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Lietuvos Respublikos Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl Lietuvos televizijos režisierės, scenaristės ir aktorės Ellos Galinos Dauguvietytės mirties velionės šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

„Lietuvos kultūros ir meno pasaulis neteko išskirtinės asmenybės. Režisierės, scenaristės ir aktorės E. G. Dauguvietytės talentas žymėjo visą Lietuvos kino ir televizijos epochą. Ryški, gaivališka, atvira, trykštanti optimizmu ir be galo mylinti gyvenimą – tokia E. G. Dauguvietytė visada liks Lietuvos žmonių atmintyje. Tegul ją lydi Amžinybės šviesa, o jos artimuosius – dvasios tvirtybė ir paguoda“, – teigia Seimo vadovė.

Prisimenama kaip drąsi ir spalvinga asmenybė

Galina Dauguvietytė prisimenama kaip be galo drąsi, linksma ir spalvinga asmenybė, palikdavusi neišdildomą įspūdį, rašo BNS.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė ją pavadino be galo drąsiu ir fantastiško gyvybingumo žmogumi.

„Šiais laikais nedaug sutinku drąsių žmonių, o Galia buvo begaliniai drąsi savo knygose, savo interviu. Todėl ją taip mylėjo žmonės, todėl aš ją mylėjau. Ji buvo drąsi, o drąsa yra talentas“, – BNS ketvirtadienį sakė E.Gabrėnaitė.

Ji pasakojo G.Dauguvietytę pažinusi prieš maždaug 40 metų, kai atėjo dirbti į Lietuvos dramos teatrą.

„Mūsų teatro kolektyvas atostogaudavo Žaldokynėje, Šventojoje. Aš ten ir susibendravau su Galia, ji baisiai mylėjo mano sūnų. Tas bendravimas išliko visam gyvenimui. (...) Kai iš gyvenimo pasitraukia labai artimi žmonės, gaila ne tiek jo – jie išsineša su savimi ir tave. Galia išsinešė visą jaunystę – Šventąją, mūsų pasisėdėjimus prie laužo, kavos gėrimus drėgną dieną prie jūros“, – pasakojo aktorė.

„Dažnai mes ginčydavomės dėl spektaklių, dėl menų. Ji man sakydavo, „eik tu, pacanke, dar geriau tu paauk, tada aš su tavimi kalbėsiu“, – prisiminė E.Gabrėnaitė. – Kai tau 60 metų ir tave vadina pacanke... Nebelieka tų žmonių, kuriems aš esu pacankė“.

Nuo 1960 iki 1989 metų Lietuvos radijo ir televizijos režisiere dirbusią G.Dauguvietytę nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apibūdino kaip vieną spalvingiausių, labiausiai įsimenančių asmenybių per visą LRT istoriją.

„Tai buvo viena spalvingiausių asmenybių per visą LRT istoriją, kuriai jau ateina devyniasdešimtmetis – tai ji buvo LRT vienmetė, ilgą savo gyvenimo tarpsnį praleidusi LRT. Ji buvo LRT legenda ir visapusiško talento žmogus“, – kalbėjo LRT generalinis direktorius.

Pasak A.Siaurusevičiaus, G.Dauguvietytė visiems, kas ją kada nors sutiko, palikdavo neišdildomą įspūdį.

„Tai buvo vienas linksmiausių žmonių. Jos kai kurios frazės iki šiol sklando koridoriais. Ji visada pasakydavo taikliai ir turėjo nepaprastą humoro jausmą“, – kalbėjo A.Siaurusevičius.

Prieškario aktorių šeimoje augusi G.Dauguvietytė, pasak jo, žinojo begales istorijų, pažinojo daug iškilių Lietuvos žmonių.

„Jos gyvenimo istorija yra ir Lietuvos istorija: jos tėvai aktoriai, ji prisiminė prieškario Kauno teatrą, jos krikšto tėvas buvo Kazys Binkis, kurį irgi prisiminė. (...) Ji pažinojo ištisas kartas – arba kaip vaikas ar paauglė būdama – kaip tėvų draugus, po to – kaip savo draugus“, – prisiminė jis.

Prieš kelias savaites paskutinį kartą su režisiere kalbėjęs A.Siaurusevičius teigė, kad nors ir užsiminusi apie sušlubavusią sveikatą, G.Dauguvietytė buvo nusiteikusi optimistiškai, kaip visad pakilios nuotaikos ir ruošėsi tolesnei veiklai, planavo savo 90-ąjį jubiliejų.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"