Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Sudegusių dirbtuvių naujieji kūriniai

 
2017 01 04 16:00
Dailininkas Jonas Daniliauskas nepasikliauja atmintimi ar eskizais – prieš tapydamas fotografuoja.
Dailininkas Jonas Daniliauskas nepasikliauja atmintimi ar eskizais – prieš tapydamas fotografuoja. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Sostinės Pylimo galerijoje rodoma Jono Daniliausko paroda „Dangaus ir vandens mėlynė“, sufleruojanti apie dailininko darbų koloritą.

Tapytojas, anksti išlavinęs savo kūrybos stilių, yra sukūręs portretų, taip pat tapo pastele. Vienos pirmųjų jo dirbtuvių buvo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos klasėse ir koridoriuje. Jau kelerius metus jis gyvena Dargužiuose (Varėnos r.), tapė čia įsirengtoje studijoje. Prieš penkerius metus ši sudegė, vėliau menininkas namelį atstatė ir vėl ėmėsi kūrybos.

Į parodą surinko naujausius darbus, kurie buvo pradėti arba pabaigti pleneruose Druskininkuose, Birštone. Ankstyvieji J. Daniliausko paveikslai – tamsaus kolorito, vėliau drobėse išryškėjo sodrios, grynos spalvos. „Po truputį vaikėju – ir ryškesnių spalvų atsiranda, – juokavo jis. – Senokai betapiau pilkai. Tarp Provanse, Italijoje nutapytų – skaidresnės spalvos. Norint perteikti, pagauti tą dvasią, reikia grįžti prie ryškesnių atspalvių, įsiklausyti į aplinką.“

Greta klevo, kalvės, kieme buriasi personažai. Čia dirbami darbai, vyksta kasdieniai, kitąkart mitologiniai ritualai.
Greta klevo, kalvės, kieme buriasi personažai. Čia dirbami darbai, vyksta kasdieniai, kitąkart mitologiniai ritualai.

Studija koridoriaus gale

J. Daniliauskas dailės mokėsi pas žinomus lietuvių menininkus – koloristus Joną Švažą ir Algirdą Petrulį. Mokytojai turėjo įtakos spalvos pojūčiui, jos variacijoms. „Tuo metu lietuvių tapybos pakilimas buvo nemažas – keitėsi plastika ir spalvos, bandyta išsivaduoti iš socrealizmo, kuris nebuvo visiškai įsigalėjęs. Jį keitė žvalgymasis į Vakarus, to mokytojai mokė ir savo studentus“, – pasakojo Jonas.

Apie J. Švažą sakoma, kad jis buvo intelektualus menininkas, pasižymintis ypatinga charizma. Anot Jono, kas pas jį studijavo, gavo nemažai kompozicijos pamokų, išradingumo ir smegenų mankštos.

Dešimtmetį J. Daniliauskas pats mokė M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Paskui dėstė Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), Vilniaus kolegijoje. Menų mokykloje kolegos jam leido atsitverti dirbtuves koridoriaus gale. Ten, trečiame aukšte, dabartiniame Dailės skyriuje, pasistatęs molbertą jis ir tapė. „Koridoriuje neišsitenki, o tapyti norisi! Mokinukai tapo, ir aš nusinešu molbertą su jais. Neseniai buvau plenere Šiauliuose su tuo metu studijavusiu, dabar jau žinomu dailininku. „Mes jūsų darbus vartydavome, žiūrėdavome, ką jūs ten tapote“, – prisipažino jis. Įdomiausia buvo dirbti M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Dailės institute – vaikai imlūs, motyvuoti. Vėliau prasidėjus nepriklausomybei buvau laisvasis menininkas. Sunkus laikotarpis, bet ir laisvė – brangus dalykas“, – konstatavo tapytojas.

„Dangaus ir vandens mėlynė“ – naujausi kūriniai, pradėti arba pabaigti pleneruose Druskininkuose, Birštone.
„Dangaus ir vandens mėlynė“ – naujausi kūriniai, pradėti arba pabaigti pleneruose Druskininkuose, Birštone.

Kaimo darbai ir ritualai

Dailininko paveiksluose – gamtos lyrika, archajiška pasaulėjauta. Drobėje greta klevo, kalvės, kieme buriasi personažai. Čia dirbami darbai, geriama vakarinė kava, vyksta kasdieniai, kitąkart mitologiniai ritualai.

Gegužę J. Daniliauskas tapė Palangoje. Pro langą pamatė moteris, susirenkančias gerti arbatos. „Židinys, poilsio miestelio kasdienybė. Bet ne aklas kopijavimas – tai medį pakreipiu, tai daugiau moterų pasodinu. Gamta – tik pradinis impulsas kūrybai, paskui kompoziciją sutvarkau, jei kas nors ne vietoje išdygo“, – svarstė pašnekovas.

Kitus savo darbus J. Daniliauskas kuria sodyboje Dargužiuose. Dirbtuves turi ir Vilniuje, bet jau kelerius metus su žmona gyvena ten. Kadangi gimė kaime, jo buitis, kasdienybė pažįstama nuo mažų dienų. „Mokiausi Kaune, vėliau Vilniuje, bet vis tiek vasaros pralėkdavo kaime. Motyvai, siužetai, istorijos mieliau ateina ir širdžiai artimesni yra ten, kur gyvenu“, – tikino jis.

Už kelių kilometrų nuo Dargužių – Pirčiupiai. 1944 metų kaimo tragediją aprašė poetas Justinas Marcinkevičius, pavaizdavo Almantas Grikevičius, Augustinas Savickas... „Kai nusipirkome sodybą Dargužiuose, Pirčiupių muziejaus jau nebebuvo – uždarius mokyklą vietiniai, giminės išsinešiojo nuotraukas. Šiandien ten likęs tik Kazio Morkūno vitražas. Mūsų kaimas – dzūkiškas. Tuščių sodybų taip pat nemažai. Bet kai kurie grįžta, atsikelia viena kita jauna šeima, atsirado Dargužių amatų centras“, – apie kaimų likimą kalbėjo J. Daniliauskas.

„Motyvai, siužetai, istorijos mieliau ateina ir širdžiai artimesni yra ten, kur gyvenu“, - sakė Jonas Daniliauskas.
„Motyvai, siužetai, istorijos mieliau ateina ir širdžiai artimesni yra ten, kur gyvenu“, - sakė Jonas Daniliauskas.

Prieš penkerius metus sudegė paties tapytojo pastatyta studija. Namelyje buvo sumūrytas židinys, nuo jo antrame aukšte ir įsiplieskė liepsna. Išdegė vidus, bet dalį baldų ir kūrinių spėjo išnešti. „Atstatėme, baigėsi laimingai“, – sakė menininkas.

Nuotaiką kuria muzika, nuotraukos

Parodų J. Daniliauskas yra surengęs ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. Kai kurie lietuvio darbai liko užsienyje – įsikūrė muziejuose Varšuvoje, Poznanėje, Kelno modernaus meno muziejuje, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Gruzijoje.

Menininkas apkeliavo ne tik Europą, bet ir Kiniją, JAV, Meksiką. Įsimintina kelionė į Indiją, Šri Lanką. Ten tapytojui – gyvas muziejus, grįžęs nutapė ciklą apie Indiją. Prisimena kitos – Kinijos – kultūros motyvus. Šie į drobes nesugulė, dar bręsta mintyse.

J. Daniliauskas visąlaik nešiojasi bloknotą ir pieštuką. Popieriuje pasižymi norimus nutapyti motyvus, spalvas. Tapo jau dirbtuvėje. Kartais grįžta pasitikrinti, ar užfiksavo nuotaiką. O kaip patikrinti nuotaiką iš pasivaikščiojimų Kinijoje? „Šiais laikais gyvos dokumentikos – daug. Bet niekada nepasikliauju atmintimi ar eskizais, todėl fotografuoju. Paskui, prieš dirbdamas, išsitraukiu, pasižiūriu nuotraukas“, – pasakojo Jonas. Ar vertėtų parodoje parodyti ir fotografijų archyvą? „Buvo minčių nuotraukas eksponuoti prie paveikslų. Gal kada nors“, – užsiminė.

Tapydamas J. Daniliauskas klausosi muzikos, jos – klasikos, džiazo, roko ir kantri – turi gausią kolekciją, pasirenka pagal paveikslo arba tos dienos nuotaiką. Nuotaika – viena svarbiausių tapyboje. „Prie tuščios drobės ateini turėdamas tikslą. Kartais nutapyti pavyksta greitai, kitąkart pasikankini, atidedi į šoną, kad po mėnesio sugrįžtum, – mąstė autorius. – Palauksiu – gal nuotaika bus kita ar muzika skambės geresnė.“

Gėlės – mylintiems gyvenimą.
Gėlės – mylintiems gyvenimą.
DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"