Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Svarbu nugalėti baimę ir beprasmybės pojūtį

 
2016 02 26 20:16
Leonidas Donskis ir Tomas Venclova
Leonidas Donskis ir Tomas Venclova Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Filosofo Leonido Donskio teigimu, jo ir poeto Tomo Venclovos knyga „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ atsirado Europą užgriuvus neramumams, neregėtiems nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Knyga buvo parašyta tuomet, kai 2014 metais prasidėjo Krymo okupacija ir aneksija, prasidėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje ir labai negeros įtampos Europoje. Tokių nebuvo seniai – nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pristatydamas knygą sakė L. Donskis.

Tai jį ir paskatino rašyti knygą. Pasiūlęs prisidėti T. Venclovai, sulaukė palaikymo. Į knygą sudėtos jų diskusijos, esė, laiškai vienas kitam, asmeniniai apmąstymai. Tai optimizmo ir pesimizmo dialogas.

Įdomių politinių detalių kupiną filosofinę diskusiją apie optimizmo ir pesimizmo apraiškas šiuolaikiniame pasaulyje autoriai penktadienio popietę pratęsė Vilniaus knygų mugėje.

Autorių pokalbis sukosi apie reikšmingus ir dramatiškus pokyčius Europoje, tarptautinio saugumo klausimus, ateities perspektyvas, iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, Baltijos šalys, JAV ir visas Vakarų pasaulis.

Pesimizmo amžius

Tiek politiniai neramumai, tiek pokyčiai naujųjų technologijų srityje neišvengiamai skatina paliesti optimizmo ir pesimizmo sąvokas politiniame gyvenime bei kasdienybėje. Šiandien gyvename pesimizmo, baimių, bauginimų ir įtampos kupiname pasaulyje.

„Nepaisant to, kad dabartinis amžius ženklina patį civilizuočiausią ir rafinuočiausią, tarptautinių santykių požiūriu, laikotarpį žmonijos istorijoje, turbūt dar niekada nebuvo tiek daug apokaliptinių pranašysčių, kiek jų yra dabar. Nuolatos girdime tokias pranašystes perkeltas į ekologinę sferą, politę erdvę ar valstybių santykius. Blogiausia, kad žiniasklaida, ypač naujienų portalai, koncentruojasi tik į blogas žinias“, – kalbėjo L. Donskis.

Pozityvioms naujienoms, jo požiūriu, informacinėje erdvėje nebelieka vietos, todėl žmogus priverstas tikėti pranašystėmis. Autoriai sakė ne kartą susidūrę su tuo, jog žmonės išties pradėjo tikėti bauginimais ir tiesiog klausdavo jų – ar bus karas? Kada bus karas?

Apie karo grėsmę ritmai svarstė ir profesorius T. Venclova. „Grėsmingas laikotarpis, kuris prasidėjo 2014 metų pavasarį, vis dar tęsiasi. Tuomet, kada rašiau knygą, svarsčiau, kad yra išties reali galimybė prasidėti dideliam karui Europoje ir Baltijos šalyse. Bet dabar atrodo, kad ši situacija yra nutolusi. Tikrai nutolusi. Bet vis tiek atėjo pesimizmo laikotarpis, o su pesimizmu niekada nereikia perdėti. Tai yra kaip pranašystė. Tai tokia pranašystė, kuri išsilipdo vien tik dėl to, kad yra išpranašaujama. Mes knygoje būtent tai ir nagrinėjome“, – kalbėjo T. Venclova.

Optimizmo paieškos

Rašydami knygą ir diskutuodami apie pesimizmo apraiškas, autoriai ieškoti optimizmo pasitelkė prancūzų filosofo Voltero kūrinį „Kandidas“. Nors Volteras pradėjo abejoti Dievo egzistavimu ir kritikavo optimizmo filosofiją, jo abejones ir kritiką taip pat skatino katastrofiški įvykiai jo gyvenimo laikotarpiu.

„Mes bandėme peržaisti volterišką optimizmo ir pesimizmo temą. Voltero knyga, kaip ir mūsų, atsirado sudėtingu laikotarpiu, kuomet žemės drebėjimas Lisabonoje nusinešė tūkstančius gyvybių. Vėliau cunamis nušlavė miestą nuo žemės paviršiaus. 1755 metų lapkričio 1-ąją miesto centre meldęsi žmonės žuvo. Liko gyvi tik tie, kurie liko kalvose įsikūrusiuose viešnamiuose ir pasilinksminimo vietose. Todėl Volteras pradėjo abejoti Dievo buvimu“, – kalbėjo L. Donskis.

Pasak jo, Voltero pasakojimas apie paprasto jauno žmogaus patyrimo kelią ir kančią parodo, kad gyvenimo prasmę galima rasti ir paprastame darbe, kasdienybėje, nebūtina pasaulį suvokti ir aiškinti per filosofinę prizmę. „Įtemptoje situacijoje, pasaulyje kupiname neramumų, galima gyventi prasmingą gyvenimą. Svarbiausia nugalėti du dalykus: baimę ir beprasmybės pojūtį. Jeigu nugali tuos du dalykus, gali mėginti racionaliai susivokti, kas vyksta. Mėginti pažadinti kitas mąstančias jėgas susivokti kasdieniame gyvenime“, – sakė filosofas.

Tačiau autoriai tiki, kad nepaisant politinių pesimistinių pranašysčių ir bauginimų, mes dabar išties gyvename geresniame bei pozityvesniame pasaulyje. Prie teigiamų pokyčių prisideda ir globalizacija, nors visuomet buvo ją stipriai kritikuojančiųjų ir teigiančių, kad buvo geriau gyventi iki globalizacijos.

„Labai svarbu, ar globalizacijos procesas yra toli pažengęs. Lietuviams būdinga plūsti globalizaciją. Dažnai jie nori, kad grįžtų prezidento Antano Smetonos laikai ir pasaulis būtų toks, kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą. Smetonos laikais Lietuva buvo kraštutinai pavojingoje situacijoje, neteko Vilniaus ir Klaipėdos krašto, buvo apsupta plėšrūnų. Ir vienas iš tų plėšrūnų „suvalgė“ Lietuvą. Ačiū Dievui, Lietuva nebėra tokioje situacijoje“, – savo įžvalgomis dalinosi T. Venclova.

Daugiausia baimės – politinėje erdvėje. Ta baime puikiai naudojamasi įbauginti eilinį žmogų. Žmogus „paklysta“ tarp vykstančių politinių konfliktų, jam sunku atsirinkti ir suprasti, kas yra gero. „Gyvename baimės pasaulyje. Bet nepaisant humanitarinių katastrofų Artimuosiuose Rytuose, Vladimiro Putino, totalitarinių rėžimų Kinijoje ir kai kur Afrikoje, dabar visas pasaulis ir jo egzistavimas yra žymiai geresnis. Dabar vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, įskaitant ir atsilikusias šalis, yra žymiai ilgesnė. Be to, suskaičiuota, kad 2013 metais kūdikių mirtingumas buvo mažiausias per visą žmonijos istoriją. Man užtenka vien šito fakto, kad aš būčiau optimistas, nes nėra nieko baisiau už kančiose mirštantį kūdikį“, – sakė profesorius T. Venclova.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"