Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

T. Ambrozaitis: „Akademinės muzikos niekada nebus per daug“

 
2016 11 18 8:46
Tomas Ambrozaitis turi tiek veiklos, jog tam, kad visur suspėtų, tenka lakstyti tekinomis iš vienos vietos į kitą. 
Tomas Ambrozaitis turi tiek veiklos, jog tam, kad visur suspėtų, tenka lakstyti tekinomis iš vienos vietos į kitą.  "Vakarų ekspreso" archyvo nuotrauka

„Man tai buvo labai didelė staigmena. Tikrai nesitikėjau. Sužinojau apie nominaciją tik tuomet, kai mane pasveikino keletas žmonių. Per darbus to net nepastebėjau...“ – nuostabos neslėpė dirigentas, pedagogas Tomas Ambrozaitis, kuris šiųmečiuose „Metų klaipėdiečio“ rinkimuose nominuotas „Meniškos sielos“ apdovanojimui.

Gausybę su muzika susijusių veiklų turintis, it voverė besisukantis ir dėl savo nuopelnų besikuklinantis T. Ambrozaitis šiemet klaipėdiečių buvo pastebėtas dėl to, jog jam pavyko suburti ir vadovauti Klaipėdos jungtiniam jaunimo simfoniniam orkestrui.

Naują kolektyvą palaimino ir maestro Juozas Domarkas. Kovo mėnesį susibūręs kolektyvas jau pirmųjų koncertų metu pritraukė pilnutėles koncertų sales. O kiti dar skundžiasi, kad akademinė muzika klaipėdiečiams neįdomi...

– Priminkite, kaip kilo idėja suburti Klaipėdos jungtinį jaunimo simfoninį orkestrą?

– Idėja prieš porą metų kilo dviejų mokyklų vadovams: Stasio Šimkaus konservatorijos direktorei Loretai Jonavičienei ir Eduardo Balsio menų gimnazijos direktoriui Gintautui Misiukevičiui. Jeigu ne šie du žmonės, orkestro šiandien tikrai nebūtų.

– Kaip pavyko sutarti dviem meno mokykloms? Juk tarp jų dažnai vyrauja konkurencija.

– Čia nieko keisto. Taip ir turėtų būti. Juk tai – dvi menų, o ne stalių mokyklos ar geležies lankstymo cechai. Čia egzistuoja bendras tikslas – išugdyti žmones ir pakaustytus išleisti į profesionalios muzikos pasaulį.

– Kaip jūs prisijungėte prie šios idėjos realizavimo ir tapote orkestro vadovu?

– Nuo 2008 metų E. Balsio menų gimnazijoje dirbau su kameriniu styginių instrumentų orkestru. Kadaise taip pat mokiausi S. Šimkaus konservatorijoje. Galbūt mano patirtis su abiem mokyklomis ir buvo lemtinga.

– Kaip sekasi dirbti su tokia gausa muzikalių jaunuolių?

– Su jaunuoliais dirbu ne aš vienas, bet dar keli žmonės: E. Balsio mokyklos pavaduotoja muzikos skyriui Giedra Jonušaitė, pedagogas, smuikininkas Aidas Strimaitis ir trimitininkas Sigitas Petrulis. Be jų aš nieko nepadaryčiau. Vis dėlto su jaunuoliais dirbti yra labai smagu ir įdomu.

– Kaip šiandien sekasi orkestrui, kuris klaipėdiečiams pasirodė jau du kartus?

– Šie žmonės ir toliau tobulėja, vis geriau susigroja. Po antrojo koncerto tarp jų atsirado dar daugiau bendrystės, komandinio pojūčio. Tokiam projektui išvystyti reikia daug laiko ir kantrybės.

Jaunuoliai repetuoja du kartus per savaitę – vieną sykį visi kartu, kitą – styginiai ir pučiamieji atskirai. Gruodžio 1 dieną orkestras koncertuos „Kultūros fabrike“. Galbūt pavyks pasirodyti ir kuriuo nors metu per Kalėdas. Didžiausias iššūkis yra surinkti jaunuolius, kadangi jie yra moksleiviai, jų pečius slegia egzaminai, atsiskaitymai.

– Klaipėdos jungtinį jaunimo simfoninį orkestrą palaimino ir maestro Juozas Domarkas. Minėjo, jog kolektyvas nebūtinai taps profesionaliu simfoniniu orkestru, tačiau jis labai reikalingas Klaipėdai...

– Taip, tiesa. Orkestras yra reiškinys. Kai kam jis yra startinė stotelė, o kai kam – tiesiog susipažinimas su simfoniniu orkestru iš vidaus.

– Kaip manote, kokia orkestro ateitis?

– Manau, jog šviesi. Aišku, viskas priklauso nuo jaunų žmonių, kokią patirtį jie pasiims. Kiekvieno mokytojo noras yra išleisti dorą, sąžiningą ir gerą muzikantą.

– Klaipėdiečiai nuogąstauja, kad koncertų salės uostamiestyje dažnai būna pustuštės. Tačiau abiejų Klaipėdos jungtinio jaunimo simfoninio orkestro koncertų metu salės buvo pilnutėlės. Kodėl?

– Grojantis jaunimas su dirigentu Juozu Domarku priešaky – garantuotas anšlagas. Galėjo būti bilietai po 50 eurų, bet salė vis tiek būtų buvusi pilna. O šiaip jaunimas tiesiog savaime pritraukia klausytojus.

– Be vadovavimo simfoniniam orkestrui, dirbate pedagoginį darbą, turite keletą dirigavimo studentų Menų akademijoje, esate choro „Gintarėlis“ meno vadovas, diriguojate Muzikiniame teatre. Turbūt tenka suktis kaip voverei?

– Kaip suspėju? Tekinomis! Bet aš nesiskundžiu. Dėkoju Dievui, kad, baigęs muzikos mokslus, šiandien ir dirbu šioje srityje, o ne, tarkime, statybose...

– Kaip vertinate šiandieninę akademinės muzikos situaciją Klaipėdoje, Lietuvoje?

– Galiu pasakyti labai trumpai ir paprastai: manau, kad jos niekada nebus per daug. Būtų smagu, jei Klaipėdoje būtų daugiau akademinės muzikos. Šią nišą papildo Koncertų salė, siūlydama savo renginius, bet galiu pasidžiaugti, jog nė kiek neatsilieka ir Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Dabar ten jaučiamas kaip niekad didelis sukrutimas, nes ruošiamasi Piotro Čaikovskio operos „Jolanta“ premjerai. Taip pat Palangos koncertų salėje neseniai rodyta Džakomo Pučinio opera „Bohema“. Seniai taip bebuvo Klaipėdoje, kad per tokį trumpą laiką teatre išleidžiamos tokios didelės operos.

„Vakarų ekspresas“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"