Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Ta pati saulė kiekvienai tautai – kitokia

 
2015 12 02 6:00
Iveta Gražulė iš savo asmeninės kolekcijos įkūrė Saulės muziejų. Žurnalo „Mezgls“ nuotrauka

Saulę galbūt labiausiai prisimename, kai jos ima trūkti danguje – tamsiuoju metų laiku, laukiant Kalėdų – senosios Saulėgrįžos šventės. Kaip viso pasaulio tautos įsivaizduoja saulę, galima išvysti Rygoje esančiame Saulės muziejuje.

Skubant į žavųjį Rygos senamiestį, netoli stoties, Valnu gatvėje ant 30 numeriu paženklinto namo švyti saulė ir užrašas „Saules muziejs“. Aišku ir be vertimo. Muziejų įkūrusi Iveta Gražulė pirmąjį eksponatą 1999 metais įsigijo Portugalijoje. Tai buvo saulėtąją šalį primenantis suvenyras. Vėliau intensyviai ėmė ieškoti saulučių iš viso pasaulio. Netikėtai atsivėrė įdomūs atradimai – kiekviena tauta saulę piešia skirtingai, kiekvienos tautos saulėje ryškus kultūrinis jos atspaudas.

Azijos (kairėje) ir Australijos bei Okeanijos saulės./Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Lietuviška saulutė, kalvio darbas, santūriai iškalbinga – spinduliai primena žalčiukus, pagal senąjį tikėjimą globojusius namų dvasią. „Šią saulutę 2009 metais nusipirkau Vilniuje, Kaziuko mugėje. Man buvo labai įdomus ją nukaldinusio žmogaus požiūris į saulę, tai jo asmeninis, subtilus žvilgsnis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė I. Gražulė. Dabar jos įkurtame muziejuje – daugiau kaip 400 saulės atvaizdų, jos interpretacijų įvairių šalių folklore.

Šviesi energija

Muziejuje daug mokslo informacijos apie Saulę, kaip dangaus kūną: kas ji tokia ir kuo ji taps po 10–13 mlrd. metų, kai sudegs visas joje esantis vandenilis. Tačiau bene įdomiausia, kaip kiekviena tauta mato saulę. „Kiekviena saulutė pas mane atėjo skirtingu keliu. Kiekviena mane skirtingai palietė, sujaudino. Galop supratau, kad negaliu tų saulučių laikyti namie. Pozityvi, šviesi iš jų sklindanti energija turi džiuginti visus. Taip 2009 metais ir įkūriau muziejų“, – prisimena I. Gražulė.

Ekspozicija leidžia palyginti, kaip skirtingai tą pačią Saulę – artimiausią Žemei žvaigždę – įsivaizduoja įvairios tautos. Nors saulutės rinktos atsitiktinai, jų niekas negamino pagal specialų užsakymą, nebuvo tikslo kuo detaliau atspindėti tautos kultūros charakterį, vien iš tolo žvilgtelėję tikrai nesupainiosite Azijos, Amerikos ar Europos saulių. Lankytojai gali ir patys ant gipsinio modelio savo širdies spalvomis nusipiešti saulutę.

Saulės muziejuje – tiksli mokslinė informacija apie Saulę.

Nuo majų iki latvių

Muziejuje sužinosite viską apie majų, actekų, inkų, romėnų, graikų, keltų ir kitų civilizacijų Saulės dievus. Pavyzdžiui, inkai tikėjo, kad jų tauta kilusi iš Saulės dievo Inti. Latviai savo šalį vadina Saulės šalimi, nors saulė, deja, ne kasdien čia šviečia. Tačiau folklore saulė – vienas iš centrinių vaizdinių ir pagarbos objektų. Latvių poetas Vytautas Ludenas yra pasakęs, kad „latvis – tai mazgas, kurį surišo Saulė“. Latvių protėviai gyveno pagal Saulės kalendorių, su saule susiję daug jų gyvenimo tradicijų. Nesuklystume pridūrę – ir lietuvių protėviai.

Įdomu tautiniuose raštuose paieškoti užkoduotų Saulės ženklų simbolių. Latvių folklore kvadratu žymima Saulė, o apskritimu – jos kelias danguje. Verpstes nuo seno taip pat buvo mėgstama išraižyti Saulės ženklais. Ir dovanodavo juos mylimieji savo išrinktosioms kaip amžinos meilės ir ištikimybės pažadą – savo pažado amžinybę siedami su Saulės amžinybe.

Šiaurės ir Pietų Amerikos tautų saulės.

Lielvardės juostos

Su saulės simbolika siejamos ir garsiosios Lielvardės juostos, kurios taip pat eksponuojamos muziejuje. Jos nuo seno buvo audžiamos tik baltomis ir raudonomis spalvomis, siekia 4 metrus ilgio, nuo XIX amžiaus tapo neatsiejama latviško tautinio kostiumo dalimi. Dabar šios juostos kaip pagarbos ženklas dovanojamos užsienio svečiams.

Lielvardės juostose įrašyti 22 etnografiniai simboliai. Tyrėjai aiškina, kad tai – svarbi informacija apie kosmosą bei latvių tautos kilmę. Deja, iki galo tos informacijos dar niekam nepavyko iškoduoti. Svarbu pažymėti, kad Lielvardės juostos fragmentas puošė ir latvišką 100 latų banknoto reversą.

Muziejuje – ir santūri lietuviška saulutė.

Su saulės vardu

Latvijoje pribarstyta įvairių saulių. Pavyzdžiui, prie jūros, šiaurinėje dalyje, Ainažiuose, pastatytas paminklas „Balta saulė“. Jį rygietis skulptorius Vilnis Titanas dedikavo garsiam XIX amžiaus visuomenės veikėjui, folkloristui, rašytojui, jūreiviui Krišjaniui Valdemarui. Iki šiol Latvijoje netoli Agluonos išlikęs Saulės kalno pavadinimas. Jį dabar gerai žino slidininkai, nes čia įkurtos jų trasos.

Netgi garsusis Saulės mūšis, kuriame žemaičiai sutriuškino Kryžiuočių ordiną ir sustabdė jo veržimąsi į baltų žemes, vykęs tuometėse latvių žemėse. Dabar Latvijoje rengiami senovės kovų festivaliai „Baltijos Saulė“. Saulės simboliką yra tyrinėjusi ir dainų rinkinį „Trys saulės“ išleidusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

O gintarą latviai, neturintys legendos apie Jūratės ašaras ir sudaužytą gintaro pilį, vadina Saulės akmeniu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"