Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Talentas – nepailstamas trafaretų pjaustymas

 
Autoportretas Konstitucijos pr. 23.
Autoportretas Konstitucijos pr. 23. Audriaus Ambraso nuotrauka

Berlyne gyvenantis ir dirbantis menininkas Adomas Žudys Vilniuje paliko savo piešinį ant pastato Konstitucijos pr. ir Linkmenų g. sankirtoje, jo viduje įsikūrė galerija. A. Žudys skenuodamas įvairius objektus, žmones trimatį jų vaizdą perkelia į kompiuterinę programą, naudodamas trafaretus, purškiamus dažus – į dvimatę erdvę: sieną ar drobę. Jo darbai buvo eksponuojami jaunų menininkų parodoje sostinės „Vartų“ galerijoje, Berlyne įsikūrusiame lietuvių bare „Pankė“ surengta personalinė paroda.

- Eksperimentuoji su 3D skenavimo technika. Kaip ji pasitaikė tau po ranka?

- Gan paprastai – skenavimui naudoju „X-Box Kinect“ kamerą, kurią įsigyti nėra sunku. Kamerą, kurią naudoju dabar, pasiskolinau iš draugo ir vis dar negrąžinu, nes labai patinka.

Menininko darbai „Vartų“ galerijoje.
Menininko darbai „Vartų“ galerijoje.

- Gatvės ir skaitmeninis menas – kuo tave žavi vienas ir kitas?

- Mane žavi trafaretų menas, jo paprastumas, kai dirbdamas tik viena spalva, be jokių gradientų, perėjimų turi sukurti vaizdą. Įdomu tyrinėti, kaip galima sukurti kuo paprastesnį, minimalistinį dizainą, kuriame vis dar matosi vaizduojamas objektas.

Skaitmeninis menas mane žavi savo inovatyvumu, naujumu, kūrybos pratęsimu kitoje medijoje. Man labai patinka, kad šias dvi kryptis galima bandyti sujungti, sukurti ką nors, kas nebūtų buvę įmanoma praeityje. Kai senosios ir naujosios technologijos susiduria, tuomet, mano nuomone, galima pamatyti daugiausiai įdomių šios sinergijos rezultatų.

- Buvo pieštas „Fluxus“ pastatas, keli piešiniai šiemet papuošė fasadus Vilniuje. Gauti leidimą (arba užsakymą) piešti viešojoje erdvėje lengviau Vilniuje ar Berlyne?

- Berlyne gatvės menas egzistuoja jau seniau, tapo labiau priimtinas, žmonės supranta jo vertę – ne vien estetinę, bet ir piniginę, nes gražiai išmargintos sienos traukia žmones, lankytojus, populiarina rajoną. Aišku, Berlynas yra pilnas tag‘ų, tikrai daugiau nei Vilnius, bet tai teikia jam puikiai tinkančio žavesio.

Paroda „Engines“ „Pankėje“.
Paroda „Engines“ „Pankėje“.

- Berlyne galima rasti visko. Kokiose vietose lankaisi – taip pat netradicinėse? Koks yra tas Weddingo rajonas?

- Taip, Berlyne galima rasti visko. Bet, pastaruoju metu mažai kur lankausi, daug laiko praleidžiu studijoje, turiu planų, kuriuos norėčiau kuo skubiau įgyvendinti. Pats Weddingas – įdomus, geras rajonas, arti centro, vis dar (lyginant su kitais) pigus, todėl čia – gera terpė gyventi jauniems kūrėjams. Matosi, kad atsidaro vis naujos kultūrinės institucijos.

- Studijavai verslo administravimą, o ir kurti pradėjai nuo pomėgio. Sakydamas, kad skaitmeninių technologijų ir meno sąveika atveria didesnes galimybes įsitraukti į meno pasaulį ir kitų profesijų atstovams, turi galvoje ir save?

- Nemanau, kad panaudosiu savo verslo administravimo išsilavinimą kurdamas meną. Nors universitetas buvo vieta, kur galėjau pradėti kurti, sąlygos tam buvo labai patogios. Nors nesijaučiu tapęs verslus, labai džiaugiuosi plataus spektro išsilavinimu, kurį gavau.

Praėjusių metų „Vilnius Street Art“ festivalis. Henriko Haveno nuotrauka
Praėjusių metų „Vilnius Street Art“ festivalis. Henriko Haveno nuotrauka

- Rugpjūtį vėl vyks „Vilnius Street Art“. Praėjusiais metais šiame festivalyje tave pastebėjo kuratoriai iš šiuolaikinio meno platformos Berlyne „Urban Nation“, vėliau pakvietė prisijungti prie tarptautinių projektų. Būtent tai tave ir išginė į Vokietiją?

- Į Berlyną, praktiką galerijoje Berlyno centre, išvažiavau prieš trejus metus, bet po pusės metų supratau, kad man ten nepatiko. Susipažinau su „Pankės“ kolektyvu ir pradėjau dirbti ten. Tikriausiai tai buvo geriausias asmeninis ir kūrybinis sprendimas mano dar trumpoje karjeroje – nuostabus kolektyvas, gera muzika ir meniniai projektai.

Beje, „Pankėje“ matyto „Scope Sessions“ renginio metu supratau, kad noriu užsiimti technologijomis paremtu menu. Arba per Flying Lotus koncertą, žiūrint į jo vizualizacijas.

- Turi savo studiją ir daug vietos „Pankėje“. Kaip atrodo tavo kasdienybė?

- Keletą dienų per savaitę dirbu bare, kartais padedu renginių organizatoriams su video instaliacijomis. Likusi kasdienybė gan įvairi, neorganizuota. Dažnai leidžiu dienas bare su kompiuteriu, ką nors mokydamasis, eskizuodamas ar dirbdamas prie dizainų.

Šiuolaikinio meno erdvėje „Urban Nation Berlin“.
Šiuolaikinio meno erdvėje „Urban Nation Berlin“.

- Įsivaizduoju, sunku pjaustyti trafaretus, o dar tokius didelius ir preciziškus kaip tavo. Juos daryti pradėjai 2008 m. Prie vieno trafareto užtrunki 30-40 valandų. Atradai kokių praktinių triukų, kurie palengvintų šį darbą?

- Vienintelis triukas – dirbti. Manau, mano didžiausias talentas – sėdėti visą dieną prie trafareto ir pjaustyti.

- Nori, kad apie tave kalbėtų tavo darbai. Kaip manai, ką visgi jie apie tave pasako?

- Darbai pasako, kad mėgsta būti savarankiški ir kiekvienam žiūrovui pasakytų savo individualią reikšmę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"