Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tapybos drobėse – ir kosmoso, ir laiko toliai

 
2017 08 03 16:00
„Visa mano tapyba grįsta simboliais, – teigė Inga Mrazauskaitė. – Per kūną, judesį vizualiajame mene įdomu perteikti savitą idėją.“
„Visa mano tapyba grįsta simboliais, – teigė Inga Mrazauskaitė. – Per kūną, judesį vizualiajame mene įdomu perteikti savitą idėją.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinės Pylimo galerijoje svečiuojasi, regis, tikra šių dienų simbolistė – Inga Mrazauskaitė. Tapytojos paroda pavadinta „Gilus miegas“. Miego, sapnų, nakties motyvų lengvai palytėti beveik visi lakios vaizduotės menininkės darbai. Bent jau toks įspūdis gali susidaryti peržvelgus 22 galerijoje eksponuojamus paveikslus.

Vis dėlto pačiai Ingai „gilus miegas“ reiškia šį tą daugiau nei poilsis po varginančios dienos. Tai mūsų pasąmonėje glūdintys užmiršti baltų kultūros vaizdiniai, pasiekiantys šiandieną drobinių raštų kodais ir paslaptingu būdu įsi(p)rašantys į dailininkės kūrinius.

„Per kūrybą, sapnų ir baltiškos kultūros motyvus mėginu pasiekti giluminius dvasios aspektus. Laikau save baltų genties palikuone, jaučiu, kaip manyje gyvena protėvių kultūros likučiai. Deja, esame nuo jų nutolę, perkeltine prasme – užmigę“, – „Lietuvos žinių“ žurnalistui sakė parodos autorė.

Paslaptingi kodai

Pylimo galerijoje naujos parodos atidaromos kas trys savaitės. Veikla, neminint trumpalaikio stabtelėjimo, trunka jau aštuonerius metus. 2017-uosius galerija pradėjo gyvųjų klasikų – Jono Daniliausko, Rimo Zigmo Bičiūno, Aloyzo Stasiulevičiaus – autorinėmis parodomis.

Tačiau nuolat stengiamasi pristatyti ir jaunesnės kartos kūrėjus. Galerijos vadovė Milda Smetonaitė-Buch teigė, kad I. Mrazauskaitės darbai atkreipė dėmesį tautinių motyvų ir minimalistinės raiškos derme.

Raštuotos garankščiuotos lovatiesės įvaizdis I. Mrazauskaitės paveiksluose atsirado iš artimiausios aplinkos, mat tokias drobes audusi Ingos močiutė. Kaip ji tai darė, anūkei neteko matyti, tačiau senolės audiniai ją supo tiesiogine ir perkeltine prasme nuo vaikystės.

„Mama yra rodžiusi audimo stakles, pasakojo, kaip jomis dirbama. Žiūrėjau į raštus ir svarsčiau, kodėl jie yra būtent tokie. Sužavėjo profesoriaus Tado Baginsko mintis, kad ausdamos, dainuodamos ir medituodamos savąją dalią moterys drobėje greičiausia įrašydavo savo kodą. Mane tai labai įkvėpė. Tapydama tuos raštus medituoju ir aš“, – prisipažino dailininkė.

Ariadnės mitas viską paaiškina

Ne vieną I. Mrazauskaitės drobę skrodžia raudonas siūlas – tokia plonytė standi gyvenimo įranta. Atrodo, kad paveikslo detales, rankas, kojas laikytų nematoma išorinė jėga: sergstinti, vedanti arba priešingai – tramdanti, neleidžianti išsivaduoti. Trukt, ir gilus miegas bus sutrikdytas.

Ingos tvirtinimu, ta gija atsiranda savaime, niekada jos sąmoningai netapanti. Dailininkė prisiminė jutusi šiurpuliukus, kai pirmą kartą skaitė mitą apie Ariadnės siūlą, kuris išveda iš klaidaus labirinto. Viskas jai paaiškėjo: „Siūlas yra ryšys tarp dviejų pasaulių. Jis jungia pasąmonę, iš kurios kyla visos vizijos ir vaizdiniai, ir tikrovę. Todėl neretai ta gija išeina ant drobės porėmio“, – paaiškino autorė.

Laimei, nei fizikė, nei astronomė

I. Mrazauskaitės kūrybai būdingas ir skruzdžių motyvas. Lyg Visatos pasiuntiniai iš tamsių ertmių, properšų, tuštumų jos byra ant paveikslų, ropoja per nuogus moterų kūnus. Žvaigždės tamsiame fone ir juodos skruzdės baltose drobėse – kokia žavi estetinė žaismė!

Inga Mrazauskaitė. "Ilgesys IV" (2012). Raštuotos garankščiuotos lovatiesės įvaizdis I. Mrazauskaitės paveiksluose atsirado iš artimiausios aplinkos, mat tokias drobes audusi Ingos močiutė.
Inga Mrazauskaitė. "Ilgesys IV" (2012). Raštuotos garankščiuotos lovatiesės įvaizdis I. Mrazauskaitės paveiksluose atsirado iš artimiausios aplinkos, mat tokias drobes audusi Ingos močiutė.

Kosmosu menininkė domėjosi nuo mažumės. Kalbinama apie tai, prisiminė knygą „Mokslas ir visata“ – vaikystėje susižavėjusi vartydavo žvaigždynų, ūkų, planetų iliustracijas, prašydavo tėčio paskaityti, kas po jomis parašyta.

Dabar pati turi teleskopą, mokosi juo tyrinėti naktinį dangų. „Žvaigždžių stebėjimas yra vienas didesnių įkvėpimo šaltinių“, – pabrėžė pašnekovė.

Ingos domėjimąsi astronomija, Visatos sandara paliudijo ir parodoje apsilankęs tėtis Artūras. Jo teigimu, dukra kartą pareiškė norinti tapti fizike arba astronome.

Šviesa ir šešėliai – pagrindiniai Ingos Mrazauskaitės drobių veikėjai, susitelkę klostėse lyg saugiame prieglobstyje.

„Ilgai apie tai kalbėjomės. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad turime tapytoją. Žiūrėdamas į šiuos darbus matau, kad ne veltui tas dangus ir fizika kitados buvo jos mintyse. Ingai skirta išsakyti dalykus, kurių joks mokslas negalėtų perteikti. Džiaugiuosi, kad ji nei fizikė, nei astronomė“, – sakė dailininkės tėtis.

Autorei rūpi ne tik dangaus šviesuliai, bet ir pati šviesa. Šviesos reiškinį I. Mrazauskaitė moksliškai ir kūrybiškai nagrinėja jau nuo studijų laikų. Šviesa ir šešėliai – pagrindiniai jos drobių veikėjai, susitelkę klostėse lyg saugiame prieglobstyje.

Atpažino tapybos grynuolį

Inga Mrazauskaitė. "Tuštuma II" (2016). Ne vieną menininkės drobę skrodžia raudonas siūlas – tokia plonytė standi gyvenimo įranta.
Inga Mrazauskaitė. "Tuštuma II" (2016). Ne vieną menininkės drobę skrodžia raudonas siūlas – tokia plonytė standi gyvenimo įranta.

Akivaizdu, jog Pylimo galerijoje svečiuojasi jaunosios kartos simbolistė. Net šokėjo Konstantino figūrą ji iškėlė į nakties dangų lyg pačios atrastą naują žvaigždyną. Kaip jį derėtų vadinti – Šokėju, Akrobatu, Žonglieriumi?

„Visa mano tapyba grįsta simboliais, – teigė I. Mrazauskaitė. – Per kūną, judesį vizualiajame mene įdomu perteikti savitą idėją.“

Pylimo galerijos savininkas Rimantas Smetona, regis, atpažino tapybos grynuolį, daug žadantį talentą. Gal todėl jo žodžiuose tareisi girdįs vos juntamas pavydo gaideles, kai atidarymo kalboje palinkėjo I. Mrazauskaitei „nepersiversti“ – kitaip tariant, neturėti jokių reikalų su Venecijos bienale ir panašiais dalykais: „Jei būsite ten pakviesta, sakysime, kad mums jūsų nereikia.“

Ingą per parodos atidarymą apsupo bičiuliai. Simonos Vasilevskaitės nuotrauka
Ingą per parodos atidarymą apsupo bičiuliai. Simonos Vasilevskaitės nuotrauka

Inga Mrazauskaitė (g. 1986) Vilniaus dailės akademijos bakalauro studijas 2009-aisiais baigė su pagyrimu už novatoriškumą ir estetiką. Pagrindinis tapybos dėstytojas buvo Giedrius Kazimierėnas.

2011 metais įgijo dailės magistro laipsnį, įvertintą „Swedbank“ premija jaunajam menininkui. Nuo 2012 metų rengė autorines parodas „Lietuvos aido“, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje, dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"