Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tarp taikos ir karo žemių

 
2015 11 20 6:00
Po Ukrainos orumo revoliucijos baigusi studijas Vilniuje Žana Gončiar nusprendė savo akimis pamatyti Maidaną.
Po Ukrainos orumo revoliucijos baigusi studijas Vilniuje Žana Gončiar nusprendė savo akimis pamatyti Maidaną. Kadras iš filmo

Žaną vežantis karinis sunkvežimis nyra į patiltę, išsilenkia kontrolės posto užtvarų. Mergina persižegnoja. Ji atsidūrė karo zonoje. Nuo čia gyvybės ir mirties sąvokos įgyja grėsmingo aiškumo.

Ukrainiečių kareivis, pritardamas gitara, dainuoja savą „Don“t worry, be happy“ versiją, nematomas priešas apšaudomas Peskuose prie Donecko oro uosto, jaunas eilinis laukdamas atakos ramus rengiasi kovai – Donbase Žanos filmuoti kadrai įterpiami į dokumentinę jaunos režisierės Živilės Mičiulytės juostą „Žana“, tampa didesnio sumanymo dalimi.

Aktorinio meistriškumo studijas Vilniuje baigusi filmo veikėja Žana Gončiar profesinį darbą išmainė į pavojingą savanorišką kariaujančiųjų šalpos misiją Ukrainoje. Jos apsisprendimas sužavėjo režisierę. „Jauna mergina, mano bendraamžė, aktorė. Ir ryžtasi tokiam žingsniui – man tai buvo be galo keista ir įdomu. Ji daro tokius dalykus! Laviruoja tarp dviejų realybių“, – kalbinama „Lietuvos žinių“ žurnalisto, negalėjo atsistebėti Ž. Mičiulytė.

Paralelės

Abi buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) „paraleliokės“. Živilė mokėsi kino režisūros, Žana – aktorystės. Živilė siekė magistrantūros, Žana studijas baigė bakalauro laipsniu. Tačiau dirbti teatre nepanoro. Kurį laiką ieškojusi, kuo užsiimti, ryžosi savanorės misijai, su organizacija „Blue/Yellow“ išvyko į Donbasą teikti paramos ten kovojančiai Ukrainos nacionalinei gvardijai. Ne kartą lankėsi fronte. Jaunoji režisierė Ž. Mičiulytė jau buvo apsisprendusi kurti dokumentinį filmą, kai suprato, kad būtent Žanos istorija galėtų virsti jos magistro darbo tema.

Nesimačiusios daugiau kaip metus jiedvi vėl susitiko 2014-ųjų lapkritį. Savanorė priėmė pasiūlymą tapti filmo veikėja. Ji dažnai grįždavo į Lietuvą, organizuodavo aukcionus, renginius, per kuriuos rinkta finansinė parama Ukrainos kariams. „Iš esmės Žana gyveno „ant lagaminų“: pusę mėnesio praleidžia Ukrainoje, kitą pusę – Lietuvoje“, – pasakojo Ž. Mičiulytė.

Kontrasto principu

„Žana“ įdomi vaizdo komponavimu, filmo filme struktūra. Nespalvota estetika. Ir mėginimu dokumentuoti, gretinti fronto kasdienybę ir trapią taikaus pasaulio regimybę. Kontrasto principu karo kadrus keičia puošnios Vilniaus rotušės, Valdovų rūmų erdvės. Aplinka rami, visi gurkšnoja vyną ir atsipalaidavę stebi Ž. Gončiar įamžintus vaizdus iš karo lauko. Jie turėtų sukrėsti renginių dalyvius, pažadinti dosnumą. Tačiau tik Žanos žvilgsnyje gali išvysti tūkstančius baimės kilometrų įveikusio žmogaus patirtį.

Tarpinė zona – vakarinis Kijevas. „Pragaro prieangis“. Tamsa čia lyg marška, užstojanti visai šalia vykstančio karo grėsmes. Filmavimo komanda šių metų kovą įamžino Žaną važiuojančią į Kijevą, vaikštinėjančią po Maidaną, Kreščiatiką. „Man buvo įdomu parodyti žmogų, gyvenantį tarp dviejų visiškai skirtingų pasaulių“, – teigė Ž. Mičiulytė. „Žaną“ kūrė jau išmėginta trijulė. Režisierei talkino operatorius Narvydas Naujalis ir garso režisierius Vytautas Valiūnas, prisidėję prie kito jos darbo – dokumentinio filmo „Maša“.

Živilė Mičiulytė.
Živilė Mičiulytė.

Istorija už kadro

Po Ukrainos orumo revoliucijos baigusi studijas Ž. Gončiar nusprendė savo akimis pamatyti Maidaną. Drauge iškeliavo ir švedų režisierius Jonas Ohmanas. Iš Klaipėdos kilusios Žanos su Ukraina anksčiau niekas nesiejo. Rusų kilmės aktorė ten neturi ir jokių giminaičių. Maidane ji susirado naujų draugų. Ir nė nepajuto, kaip ukrainiečių siekiai tapo jos asmeniniu reikalu. Maidanui pasibaigus bičiuliai išvyko ginti savo šalies į Donbasą. Žana su jais saitų nenutraukė. Ji žinojo, kad jie kariauja visiškai nepasirengę, be šalmų ir liemenių, be būtiniausios technikos. Norėjosi jiems padėti. Grįžęs į Lietuvą J. Ohmanas įkūrė Ukrainos paramos grupę „Blue/Yellow“. Mergina stojo į jos gretas.

Karas Donbase tebevyksta, tik pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas kitur. Ž. Mičiulytė svarstė, kad Ukrainos temą dar būtų galima tęsti, plėtoti. Prisipažino besižavinti dokumentiniu kinu. „Čia nereikia daryti atskiro kūrinio, užsidarius nuo gyvenimo. Daug įdomiau nepaliaujamai jį stebėti. Juk niekad nežinai, kas įvyks netrukus“, – sakė jaunoji režisierė.

„Žana“ dalyvavo Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“. Iš keturiolikos filmų jis vienintelis dokumentinis. Šį šeštadienį, lapkričio 21-ąją, jį dar galima pamatyti Kaune.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"