Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tarp vokiško kino – ir naujas G. Žickytės filmas

 
2016 02 29 6:00
Giedrė Žickytė kartu su Danijos televizijos laidų vedėju Emiliu Thorupu kūrė filmą apie savanorišką karinę tarnybą atliekančias moteris.
Giedrė Žickytė kartu su Danijos televizijos laidų vedėju Emiliu Thorupu kūrė filmą apie savanorišką karinę tarnybą atliekančias moteris. Tomo Ivanausko nuotrauka

Šią savaitę Vilniuje prasidės „Vokiško kino dienos 2016“. Festivalis ketina supažindinti ne tik su Vokietijos, bet ir Austrijos, Šveicarijos kino naujienomis, apie kurias kalbės patys kūrėjai. Savo naujausią trumpametražį filmą „Amazonės“ pristatys ir Giedrė Žickytė.

Filmai bus rodomi „Pasakoje“ ir „Skalvijoje“, o specialiuosius seansus bus galima išvysti neteatrinėse erdvėse: Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, menų fabrike „Loftas“, Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Andreas Dresenas filmuojant „Kai mes svajojom“./Peterio Hartwigo nuotraukos
Andreas Dresenas filmuojant „Kai mes svajojom“./Peterio Hartwigo nuotraukos

Pokalbiai su autoriais

Retrospektyvinė programa šiemet dedikuota režisieriui Andreasui Dresenui, kuris Vilniuje pristatys savo naujausią kūrinį „Kai mes svajojom“ (2015 m.) apie politinių perversmų periode augusią kartą. Politinė potekstė būdinga ir kitoms A. Dreseno dramoms nuo pat režisieriaus debiuto („Tylus kraštas“, 1992), už kurį jis pelnė Heseno kino ir Vokiečių kino kritikų premijas. Kaip sakė festivalio programos koordinatė, menotyrininkė Akvilė Eglinskaitė, A. Dreseno kūryba lietuviams pažįstama ir artima, kadangi režisierius pasakoja apie Berlyno sienos griūtį, sistemų pasikeitimus, jo filmams būdingas poetiškumas.

Po filmų peržiūrų su žiūrovais diskutuos ir „Vakarykščio sniego“ (2013) režisierė Yael Reuveny. Ji Vilnių aplankė ieškodama per holokaustą likusio gyvo, tačiau pokario suirutėje pasimetusio močiutės brolio. Galiausiai ši kelionė virto pirmuoju video menininkės pilnametražiu filmu. „Dažnai manome, kad kalbėdami apie vokišką kiną negalime apsieiti be holokausto temos. „Vakarykštis sniegas“ – istorija ne vien apie Antrojo pasaulinio karo padarinius, o ir asmeniška šeimos, išsiskyrimo tragedija“, – komentavo A. Eglinskaitė.

Yael Reuveny kelionė į Vilnių ieškant močiutės brolio tapo pirmuoju menininkės ilgametražiu filmu. Kadras iš „Vakarykščio sniego“.
Yael Reuveny kelionė į Vilnių ieškant močiutės brolio tapo pirmuoju menininkės ilgametražiu filmu. Kadras iš „Vakarykščio sniego“.

Nebylų kiną įgarsins

„Lofte“ bus pristatytas dokumentinis filmas „B-Movie: taip skambėjo Vakarų Berlynas“ (2015). Dar vienas „Vokiško kino“ svečias – garso režisierius Thomas Köneris, rašantis ir su nedideliu ansambliu atliekantis muziką nebyliems filmams. Th. Köneris akomponuos Friedricho Wilchelmo Murnau „Faustui“ (1926). „Muzika daug greičiau mums ima atrodyti nemoderni. Trečiojo dešimtmečio šlageris, palyginus su šiandieniniu, skamba beveik kaip senoji muzika. O Fritzo Lango ar F. W. Murnau vaizdai, prikaustantis jų kameros žvilgsnis ir ekspresyvus montažas tebėra aktualūs ir šiandien“, – įsitikinęs Th. Köneris, jau 18 metų rašantis tyliajam kinui.

Programoje gausu politinių temų, tačiau, pasak A. Eglinskaitės, filmai nebuvo rinkti tematiškai. „Pradėję sudarinėti programą nusprendėme juos ne apjungti į vieną temą, o pristatyti naujausius filmus iš trijų vokiškai kalbančių šalių – vien Vokietijoje per metus įvyksta daugiau nei 120 premjerų, – teigė programos koordinatorė. – Stengėmės atrinkti filmus, kurie būtų aktualūs, įdomūs, paveikūs. Taip atsirado filmas apie legendinį NBA krepšininką Dirką Nowitzkį ar Latvijoje sukurta istorija apie Hertą Müller. Visų filmų paveikumas slypi nedidelėse siužetinėse detalėse.“

1926-ųjų „Faustui“ akomponuos garso režisierius Thomas Köneris, kuris jau 18 metų kuria muziką nebyliajam kinui.
1926-ųjų „Faustui“ akomponuos garso režisierius Thomas Köneris, kuris jau 18 metų kuria muziką nebyliajam kinui.

Auga susidomėjimas europietišku kinu

Lietuvių dokumentinio kino kūrėja G. Žickytė „Vokiškajame kine“ pristatys savo naujausią trumpametražį filmą „Amazonės“, taip pat – Goethe“s instituto Lietuvoje organizuojamo projekto „Europoly“ filmų rinkinį apie naująją ir senąją Europą.

Projekte „Europoly“ sukurti filmai remiasi statistika apie įvairių Europos šalių gyvenimo sąlygas. Projekto kuratoriai išskyrė dešimt netikėtų statistikos rodiklių ir paprašė menininkų sukurti stereotipus paneigiančių kūrinių. Pasirodo, Lietuvoje yra daugiausia vadovaujamas pareigas užimančių moterų, mažiausia jų – Danijoje. G. Žickytė kartu su Danijos televizijos laidų vedėju Emiliu Thorupu kūrė filmą apie savanorišką karinę tarnybą atliekančias moteris. Kovo 13 d. „Skalvijoje“ bus parodyti septyni „Europoly“ dalyvavusių autorių filmai.

„Vokiško kino dienos“ (besikeičiančiu pavadinimu) vyksta jau daugiau nei dešimtmetį. Praėjusią savaitę Lietuvos kino centro paskelbta statistika rodė, kad pastaraisiais metais pastebimas augantis žiūrovų susidomėjimas europietišku kinu. „Ir mes stengiamės vokiškus filmus pristatyti ne tik per „Vokiško kino dienas“, bet ir didesnių festivalių metu ar per gimnazistų inicijuojamus projektus mokyklose, – svarstė A. Eglinskaitė ir pridūrė: – Holivudiška produkcija jau kartojasi ir ima atsibosti, o, kaip sakoma, pirmiausia reikia pažinti savo kraštą ir kaimynus.“

Kino vakarų premjera – kovo 2 d., trečiadienį, kino centre „Skalvija“, kur bus rodoma Oliverio Haffnerio „Dievų dovana“ (2014). Nuo kovo 11 d. „Vokiškas kinas“ tęsis Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"