Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Teatras Prancūzijoje žiebia viltį

 
2016 07 16 6:00
"Avinjono publika yra ypatinga. Ji reikalauja vis daugiau meniškumo, kai kada – daugiau teksto, ji mėgsta atrasti dar nepažintus menininkus", - sakė Olivier Py.
"Avinjono publika yra ypatinga. Ji reikalauja vis daugiau meniškumo, kai kada – daugiau teksto, ji mėgsta atrasti dar nepažintus menininkus", - sakė Olivier Py. "Le Monde" nuotrauka

Tarptautinio Avinjono teatrų festivalio direktorius Olivier Py įsitikinęs, kad politinės nevilties akivaizdoje teatras kuria politinę viltį.

Šiuo metu vykstantis Avinjono festivalis – jau 70-asis. Ta proga jo vadovą Olivier Py kalbino prancūzų radijo stotis „Radio France Internationale“ (RFI).

– Ar 70-asis Avinjono festivalis jums kuo nors ypatingas?

– Taip. Jis panašus į anksčiau vykusius, bet tai festivalio jubiliejus. Daug žymių vardų, daug atradimų, tai susitelkimas į šiuo metu kančioje paskendusius Viduriniuosius Rytus, pusiausvyra tarp šokio, teatro, ekspozicijų ir tarpdisciplininių pasirodymų, kur nežinia, ar tai šokis, ar teatras, ar performansas.

– Jūs vadovaujate jau trečiajam festivaliui. Ko išmokote rengdamas ankstesniuosius?

– Išmokau, kad visada reikia pasitikėti žiūrovais. Avinjono publika yra ypatinga. Ji reikalauja vis daugiau meniškumo, kai kada – daugiau teksto, ji mėgsta atrasti dar nepažintus menininkus.

– Susitelkimas į Viduriniuosius Rytus vienija Irano, Sirijos, Libano, Egipto, Izraelio menininkų spektaklius. Ar teatras Prancūzijoje gavo pakankamai vietos lyginant su šio pasaulio regiono perversmais?

– Manau, kad taip. Prancūzų teatro išskirtinumas yra tai, kad jis yra universalus ir jau daug metų tarptautinis, ne nacionalinis ar nacionalistinis. Jis yra pasaulio aidas. Kai priimame sirų trupę, trupę iš Teherano ar Libano menininką, jie, žinoma, mums perduoda savo šalies situacijos aidą.

Festivalio spektakliai vyksta viduramžių aplinkoje. /gettyimages.com nuotrauka
Festivalio spektakliai vyksta viduramžių aplinkoje. /gettyimages.com nuotrauka

– Pirmasis spektaklis „Garbės kieme“ paprastai duoda toną visam festivaliui. Spektaklis „Prakeiktieji“ (Les Damnés), pagal Visconti filmą, pastatytas belgų režisieriaus Ivo van Hove kartu su prancūzų teatru „Comédie-Française“, šiais metais atidaro programą. Kaip šis siužetas apie nacizmo pakilimą atspindi mūsų epochą?

– Yra nemažai spektaklių, kurie kalba apie nacionalizmo ir populizmo iškilimą Europoje. Pavyzdžiui, belgų režisierės Belge Anne-Cécile Vandalem spektaklis „Liūdesiai“ (Tristesses) kalba apie nacionalizmo pakilimą. Spektaklis „Klajojantieji neklysta“ (Ceux qui errent ne se trompent pas), parašytas Kevino Keisso ir pastatytas Maëlle Poésy, kalba apie revoliuciją urnose, kai sužinoma, kad 83 procentai balsavusiųjų rinkėjų sugadino biuletenius (paliko tuščius). Šioje pjesėje svarstoma apie politinį bejėgiškumą, apie kurį taip pat kalbama daugelyje spektaklių. Visconti „Prakeiktieji“ atveria ir politinio bejėgiškumo, ir nacionalistinių ideologijų sugrįžimo temas.

– Daug kolektyvų dalyvaus Avinjono festivalyje. Ką tai sako apie aktorių ir teatro situaciją?

– Yra noras iš naujo atrasti, pradedant teatru, tam tikrą mikro-utopiją. Tai ypač gerai matyti Briuselio trupės pasirodyme, kuriame matomi personažai, norintys sau susikurti mažą utopiją. Kas dedasi, kai revoliucija pasidarė nebeįmanoma, kai Istorijos vėjas nebepučia didžių pokyčių kryptimi? Na, yra teatre vieta, kur glaudžiasi idėjos ir politinė viltis, orumas.

Iš prancūzų kalbos išvertė Julija Šabasevičiūtė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"