Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tikras išeivijos muzikos grynuolis

 
2016 04 01 6:00
Gimęs muzikai ir scenai.
Gimęs muzikai ir scenai. Kadras iš filmo

Šią savaitę sostinės „Skalvijos“ kino centre rodytas Agnės Marcinkevičiūtės TV meninės dokumentikos filmas „Prisimenu motinos balsą“. Kino režisierė sukūrė žymaus lietuvių kilmės Jungtinių Valstijų operos solisto Arnoldo Voketaičio portretą.

Medžių paunksnėje ant suolelio ilsisi solidaus amžiaus vyriškis. Už nugaros ūžia magistralė, o jis, regis, to triukšmo nė negirdi, susimąstęs žiūri į žaliuojančią pievą. Kai šis epizodas pakartojamas filmo pabaigoje, išryškėja ir pagrindinė A. Marcinkevičiūtės kūrinio mintis: žvelgiama toli už Atlanto – į tėvų namus. Į ten, pasak A. Voketaičio žmonos Nijolės, kur žolė žalesnė ir viskas kitaip, tikriau. A. Voketaitis gimė 1930 metais Konektikute, pirmosios bangos išeivių šeimoje, tačiau A. Marcinkevičiūtė „Lietuvos žinių“ korespondentą tikino: „Sakoma, net trys išeivių kartos dar žiūri į Tėvynę. Gal pakvies, gal būsim jai reikalingi?“ Ar pakvietė?

Vos kartą

Tėvų gimtinėje buvo įvertintas vos kartą – 2009 metais prezidentas Valdas Adamkus jam įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Muzikos akademijai A. Voketaitis yra perdavęs per 150 savo atliktų partijų klavyrų. Su asmeninėmis ir dirigento pastabomis. Tačiau pasikviesti solistą į Lietuvą edukaciniais ar koncertiniais tikslais niekam neatėjo į galvą. Nei per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kai dainininkas buvo pilnas jėgų, nei per antrąjį...

Fotomontaže su gražuole žmona Nijole Voketaitis.
Fotomontaže su gražuole žmona Nijole Voketaitis.

Gimęs scenai

Filmas „Prisimenu motinos balsą“ pradedamas aukšta nata: vos žengęs į sceną ir pradėjęs Don Bazilijaus „Šmeižto“ (La Calunnia) ariją A. Voketaitis iškart visus sužavi – klausytojus koncertų salėje, mus, žiūrovus, – kino teatre. Kaip ant delno: aukštas, pasitempęs, koja „amerikoniškai“ primynęs dirigento pultą. Dėmesį prikaustantys rankų judesiai, išraiškingas veidas. Artistiškas, elegantiškas, linksmas. Gimęs scenai.

A. Voketaitis pasakoja, kaip nuo mažų dienų klausėsi motinos dainavimo. Lietuvių bendruomenės sambūriuose, bažnyčioje. Ir pats užsimanė muzikuoti. Iš pradžių pūtė trimitą. Vėliau garsi amerikiečių dainininkė pagyrė lietuvio balsą ir pasiūlė pereiti į dainavimą. Solisto karjerą pradėjo keliaudamas su JAV kariuomenės ansambliu „Pershing's Own“. Laimėjo vieną vokalistų konkursą po kito, tačiau juto, kad be tikro pedagogo profesionalo neišsivers. Daug naudos davė Brodvėjaus solistės Eldos Erkole pamokos.

Grynuolis

Teatre A. Voketaitis debiutavo 1958 metais Vanucio vaidmeniu Richardo Strausso „Tylioje moteryje“. Nuo premjeros dienos iki 1981 metų buvo nuolatinis Niujorko miesto operos (New York City Opera) atlikėjas. 1964 metais pirmą kartą dainavo San Francisko operoje – Mefistofelio vaidmuo Charles'io Gounod „Fauste“. Po vedybų su pritrenkiamo grožio (raving beauty) mergina, balerina, modeliu Nijole Lipčiūte, apsigyveno Čikagoje. Du dešimtmečius (1968–1989) praleido Čikagos lyrikos operos (Lyric Opera of Chicago) scenoje. Šį teatrą laiko savo namais.

A. Voketaičio triumfo valanda išmušė 1980 metais. Meksiko teatre „Bellas Artes“ jis dainavo Jules'io Massenet „Don Kichotą“. Beje, pats jį pasirinkęs iš režisieriaus jam siūlytų vaidmenų. Apie pasirodymą, dainininko meistriškumą rašė didžiausi Jungtinių Valstijų laikraščiai.

Juto skolą

Filme apie operos solisto asmenybę, karjerą ir pasiekimus pasakoja prezidentas V. Adamkus, muzikologai Danutė Petrauskaitė ir Vaclovas Juodpusis, pianistė Mūza Rubackytė-Golay ir dainininkė Aldona Vilčinskaitė-Kisielienė. Taip pat A. Voketaičio čikagiškis bičiulis advokatas Algimantas Kėželis ir jo žmona Alė.

Kurti filmą apie operos solistą pasiūlė Amerikos lietuvių televizijos kūrėjas Arvydas Reneckis. 2005 metais, iš Lietuvos pasikvietęs A. Marcinkevičiūtę ir Albertą Vidžiūną, filmavo A. Voketaitį Čikagoje. Režisierė buvo bebaigianti montuoti interviu, kai atėjo metas grįžti į Lietuvą. Filmo darbai sustojo.

Po kurio laiko A. Marcinkevičiūtė susitarė su A. Reneckiu pati pabaigsianti A. Voketaičio portretą. „Ilgus metus jaučiausi Voketaičiams skolinga. Supratau, kad atsirandant naujoms techninėms galimybėms, galiu tą skolą grąžinti“, – sakė A. Marcinkevičiūtė. 2014 metų vasarą režisierė dar kartą apsilankė pas Arnoldą ir Nijolę, rinko medžiagą, filmavo. Keli interviu su solistu, daugybė archyvinių jo vaizdo įrašų iš senųjų juostų dabar ir sudėta į naują A. Marcinkevičiūtės filmą „Prisimenu motinos balsą“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"