Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Tomas Tuskenis – G. F. Händelio balsu

 
2016 07 30 6:00
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis „Meilės eliksyras“. Belkorė – Tomas Tuskenis.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis „Meilės eliksyras“. Belkorė – Tomas Tuskenis. Martyno Aleksos nuotrauka

Palangai labai reikėjo tokio festivalio – kad bent kiek atsvertų kurorte tvyrančią prasto „popso“ spinduliuotę. Nuo liepos 24 dienos čia vyksta muzikos festivalis „Ave Maria“, šiemet jau aštuntą kartą. Keli koncertai numatyti ir Šventojoje. Šįkart festivalis dedikuotas balsui – kiekvieno muziko, menininko, atlikėjo, kūrėjo.

Baritonas Tomas Tuskenis žada šventę baroko muzikos gerbėjams – programą „Didingasis Händelis“. Rugpjūčio 5 dieną Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės bažnyčioje solistui akompanuos pianistė Audronė Juozauskaitė. Programoje – arijos iš Georgo Friedricho Händelio operų „Rodelinda“, „Julijus Cezaris“, „Orlandas“, „Rinaldas“ ir oratorijos „Belsazaras“.

Beliko įsigyti natas

Pagrindiniai pasirengimo koncertui darbai vyksta Anykščiuose, kur solistas gyvena ir dirba (vadovauja Anykščių menų centrui). Jis sako norėjęs grįžti prie mėgstamos baroko muzikos, ir štai atsirado proga dainuoti ją ne tik sau, bet ir leisti pasimėgauti publikai. Taigi kankintis, svarstant, kokį autorių ir kokius kūrinius pasirinkti, nereikėjo. Šventosios bažnyčioje jis dar nėra dainavęs, betgi dainininkams visada norisi išbandyti vis naujas vietas. Tai galimybė ne tik susipažinti su nauja erdve, bet ir prisiliesti prie jos muzika.

Dalyvauti festivalyje baritonui T. Tuskeniui pasiūlė Asta Krikščiūnaitė, „Ave Maria“ meno vadovė, ir šis nedvejodamas sutiko.

Paklaustas apie konkrečių arijų pasirinkimą, dainininkas prisipažįsta klausęs, ką sakys širdis: „Paprastai atlikėjai taip ir renkasi. Keli kūriniai dainuoti anksčiau, kiti buvo žinomi – sukosi galvoje. Beliko tik natas įsigyti. Tiesa, nepasiteiravau pianistės, ar ji turės laiko išmokti tuos kūrinius, bet su Audrone Juozauskaite būtų galima keliauti ir po platųjį pasaulį, su ja jautiesi labai gerai, tai aukščiausios prabos pianistė.“

Baritonas Tomas Tuskenis grįžta prie baroko muzikos. /Asmeninio albumo nuotrauka
Baritonas Tomas Tuskenis grįžta prie baroko muzikos. /Asmeninio albumo nuotrauka

Kontrastų prieskoniai

Kompozitoriaus G. F. Händelio pavardę žino daugelis, tačiau neblogai pažįstama tik menka jo kūrybos dalis. Klausiame T. Tuskenio, kaip čia taip atsitiko. „Nesu muzikologas, neanalizuoju šių dienų realijų, galiu tik pasakyti, kad klasikinė muzika niekada nepritrauks tiek žmonių, kiek populiarioji. Aišku, yra tokių klasikinės muzikos festivalių, į kuriuos žmonės dairosi bilietų jau prieš metus. Vis dėlto klasikinė muzika – ne masėms, – svarsto solistas. – O grįžtant prie G. F. Händelio, manau, daugelis yra girdėjęs vieną ar kitą temą, ariją iš jo veikalų, tik nežino, kad tai būtent šio kompozitoriaus kūryba. Pastaraisiais metais vyksta jau nebe vien G. F. Händelio, bet apskritai baroko muzikos populiarinimas, prie to labai prisideda Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Atlikėjai turi unikalias erdves koncertuoti. Atvyksta ansamblių iš užsienio. Su senąja muzika pažindina „Musica humana“, „Vilniaus arsenalas“. Mano manymu, baroko muzikos mėgėjai nebejaučia „bado“.

„Aš tiesiog mėgaujuosi dainuodamas G. F. Händelio muziką, – dar kartą pakartoja Tomas. – Ji nuostabi. Labai techniška, o sykiu – pakylėta. Ką tik siautė viesulai (operoje), o jau skamba rami arija. Kontrastų daug, ir tai suteikia muzikai prieskonių. Esu dėkingas savo dėstytojai profesorei Sigutei Stonytei. Jos nuopelnas, kad nejaučiu diskomforto dainuodamas tokias techniškai sudėtingas arijas. Vis dėlto malonumas dainuoti neįmanomas be nelengvo darbo. Po koncerto jautiesi tarsi po didžiulio fizinio krūvio.“

Kultūringi ir modernūs Anykščiai

Lietuvos melomanai džiaugiasi ir stebisi visa plejada jaunosios ir viduriniosios kartos baritonų. Jų gausa net šiek tiek stebina. T. Tuskenis su šypsena prisimena savo mokytojo Romualdo Vešiotos pasakymą: „Tomai, tų baritonų dabar tiek priviso, kad kur spjausi, į baritoną pataikysi.“

Baigęs vokalo studijas T. Tuskenis apsisprendė likti Anykščių krašte. Čia gyvena su šeima. Kaip derina Anykščių menų centro vadovo darbą ir vokalisto veiklą? Ar sunku buvo išvažiuoti iš Vilniaus, nevykti į užsienius?

„Sprendimas nebuvo iš lengvųjų, – neslepia Tomas. – Teko rinktis mažiau skausmingą. Derinti darbus visada nepaprasta – juk dėmesio reikia viskam. Dieną skiriu administracinei veiklai, o po jos iš karto stengiuosi eiti dainuoti. Matote, išvykimą ar pasilikimą Vilniuje lemia paprasti dalykai. Kad muzikuotum, reikia stipraus užnugario. Turiu omenyje, finansinio. Viskas tuo ir pasakyta...“

Anykščių menų centras organizuoja koncertus, parodas, knygų pristatymus, susitikimus, spektaklius. Gal ne visi sostinės menininkai apie jį žino, bet apsilankiusieji teigia, kad norėtų čia sugrįžti bent kelis kartus per metus – dėl, jų tvirtinimu, geros auros.

Centro vadovas pasakoja apie pastangas žengti koja kojon su technologijomis: „Šiais metais įdiegėme unikalią programėlę – interaktyvaus audiogido. Tereikia ją parsisiųsti į savo išmanųjį telefoną ir turėsite išsamią informaciją apie centro ekspozicijas. Sužinoti apie eksponatus – interaktyviai ir greitai – galima juos nufotografavus: programėlė atpažins ir pateiks informaciją. Dar viena naujovė – virtualusis gidas: galimybė sužinoti, ką eksponuoja Angelų muziejus, kokias vertybes saugo Sakralinio meno centras, kaip dabar atrodo Koplyčia-Pasaulio anykštėnų kūrybos centras ar didingoji Šv. Mato bažnyčia.

. . .

Tomas Tuskenis (g. 1981 m.) studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Vilnius City Opera, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose.

Nuo 2012 metų gegužės – Anykščių menų centro direktorius, pirmasis naujos biudžetinės įstaigos, vienijančios Sakralinio meno centrą, Angelų muziejų ir Koplyčią, vadovas.

Sukūrė Frico Darbuto – Argirdo Darbauto vaidmenį operoje džiazo motyvais „Šventavartė“ (režisierė Galina Germanavičienė, Anykščių – 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės pastatymas; 2012 metai).

Buvo Anykščių – 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės ambasadorius.

Nuo 2016 metų yra Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narys.

. . .

Šių metų muzikos festivalio „Ave Maria“ dedikacija – „Pasaulio balsai“. Tai nuoroda į daugybę balsų iš skirtingų pasaulio kraštų, epochų, nepaprastų muzikinių dialogų.

Rugpjūčio 4 dieną Palangos bažnyčioje Lietuvos kamerinis orkestras ir duetas iš Norvegijos – Toril Syrrist-Gelgota (violončelė) ir Povilas Syrrist-Gelgota (altas) – publikai pristatys norvegų kompozitoriaus Kjello Marcusseno dvigubą koncertą altui, violončelei ir styginiams. Edvardo Griego kūrinius koncerte atliks solistė Asta Krikščiūnaitė. Jungtinėms pajėgoms diriguos svečias iš Norvegijos Rune Bergmannas, beje, jis ką tik paskirtas Kalgario (Kanada) filharmonijos orkestro meno vadovu. Ypatinga dovana klausytojams – koncerte dalyvausiantis kompozitorius Kjellas Marcussenas, jis į Palangą atvyksta specialiai.

Įsimintinas chorines programas parengė Kauno valstybinis choras (rugpjūčio 12 dieną) – „Laudate Dominum“ – ir valstybinis choras „Vilnius“ – „Tėvyne mūsų, kur esi danguos“ – (rugpjūčio 14 dieną). Rugpjūčio 6 dieną Šventosios bažnyčioje kamerinis choras „Draugiški projektai“ publikai pristatys Bachų šeimos kompozitorių chorinius kūrinius.

Tradicinis festivalio pabaigos koncertas vyks Palangos bažnyčioje, kur festivalio meno vadovė, sopranas Asta Krikščiūnaitė ir Palangos pučiamųjų orkestras, diriguojamas Vyganto Rekašiaus, iškilmingai šlovins „Pasaulio balsus“.

Kiti festivalio renginiai – Palangos gintaro muziejuje ir Kurhauzo salėje.

Tradiciškai festivalyje svečiuosis Legenda. Renginyje „Dėmesio – Autorius!“ – rugpjūčio 11 dieną 19 valandą Gintaro muziejuje – susitiksime su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, jam talkins baritonas Jurgis Jarašius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"