Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Už „Petro“ portretą – kelionė tapyti pabėgėlių

 
2016 08 30 6:00
Laura Guokė už portretą "Petras" buvo įvertinta „BP Portrait Award“ konkurso „Trawel“ kategorijoje ir laimėjo kūrybinę kelionę į Graikiją, pabėgėlių stovyklą netoli Chalkidės. Kitąmet lietuvės sukurti portretai bus eksponuojami Nacionalinėje portretų galerijoje Londone. Jorge‘o Herrera'os nuotrauka

Grafikė, tarpdisciplininio meno kūrėja Laura Guokė Londone pelnė apdovanojimą už portretą „Petras“ iš ciklo „Lietuvos kaime“. Šiuo metu jos paroda veikia Latvijoje, Daugpilio Marko Rothko meno centre. Pati menininkė gyvena Šiaulių rajone, o kūryboje aktualizuoja socialinį šiuolaikinio kaimo gyvenimą. Konkurse L. Guokė laimėjo kūrybinę kelionę į pabėgėlių stovyklą Graikijoje, ten kurs sirų ir jiems padedančių savanorių portretus.

L. Guokė yra beveik dvidešimties personalinių parodų autorė ir Šiaulių universiteto dėstytoja. Jos nutapytas paveikslas buvo įvertintas „BP Portrait Award“ konkurso „Trawel“ kategorijoje. Į parodą lietuvė buvo atrinkta iš 2577 pasaulio menininkų, gyvenančių 80 šalių.

Ekspozicija veikia Londono nacionalinėje portretų galerijoje, o rugsėjo pabaigoje bus perkelta į Linkolną, vėliau – Edinburgą ir Lesterį.

Petro portretas

Seriją „Lietuvos kaime“ L. Guokė pradėjo kurti praėjusiais metais – nuo 2015-ųjų vasaros ėmė lankytis kaimo vietovėse, susitikdavo su čia gyvenančiais žmonėmis. „Prisistatydavau, pasikalbėdavome. Kūriau portretus tų, kurie sutiko dalyvauti ir viešinti savo veidus. Kai kurie sutiktieji neigiamai žvelgė į šiuolaikinį meną, kiti buvo nusiteikę pozityviai ir mielai dalyvavo projekte“, – pasakojo autorė apie tebekuriamą ciklą. Jame – ne tik tapyba, bet ir piešiniai, instaliacijos, video– ir fotografija, kurią menininkė naudojo kurdama detalius portretus.

„Erikas“ iš portretų ciklo, šiuo metu eksponuojamo Latvijoje. Lietuvos kaimo kaita Laura Guokė susidomėjo pati išsikrausčiusi iš miesto į kaimą netoli Šiaulių.Asmeninio albumo nuotraukos

Į Londoną ji vežė nutapytą Petro portretą. Petras – iškamšų meistras, namuose įkūręs nedidelį paties darytų iškamšų muziejų. Šiuo metu jis gyvena tėvų statytame vienkiemyje, kuris per stebuklą išliko nesugriautas sovietinės okupacijos laikotarpiu. Šešerių Petras kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą ir į Lietuvą grįžo tik būdamas keturiolikos. Sodyboje taip pat auga 250 jo pasodintų ąžuolų.

Kaip ir kitų portretų, šio kūrimas užtruko apie 2–3 mėnesius. „Petras“ tapytas akrilu, kadangi konkursui galėjo būti pateikti tik tradicine technika atlikti darbai. Paprastai menininkė kuria tapybos instaliacijas tamsoje – tapo fluorescenciniais dažais, kurie nėra matomi dienos šviesoje.

Vėliau kūrinius ji apšviečia specialiai programuojamu LED apšvietimu, kad portretai išryškėtų pamažu. Iš pradžių žiūrovas mato tik baltą drobę, tada palaipsniui ima ryškėti piešinys. Darbo fonas tampa juodas ir susilieja su užtamsinta ekspozicine erdve. Po keleto minučių portretas palengva pradeda nykti.

Stebi kaimo padėtį

Kadangi tapo dažais, matomais tik apšvietus ultravioletinėmis (UV) lempomis, visą kūrybos laiką (apie aštuonias valandas kasdien) portretistė praleidžia tamsoje. „Toks metodas – išnykstantis ir atsirandantis apšvietimas – užuomina apie tuštėjančius Lietuvos kaimus. Taip pat – gyvenimo ir mirties dualumo metafora: vieną akimirką esame čia, kitą – nebe“, – sakė L. Guokė.

„Petras spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir ramybę, kurios mums, šiuolaikinio pasaulio žmonėms, trūksta“, - sakė portreto autorė.

Vienas projekto tikslų – parodyti, kad visuomenės informavimo priemonėse kuriami klaidingi stereotipai apie kaimo vietovėse gyvenančius žmones. „Turime visas susisiekimo priemones, tad kultūros stygiaus nejaučiame. Bet profesionalių projektų nedidelėse kaimo vietovėse, kad žmonės galėtų pamatyti daugiau gerų parodų, reikia. Tam maža lėšų, šiuolaikiniam menui eksponuoti pritaikytų erdvių, o galbūt ir patys menininkai mano, kad savo darbus rodyti ne viename didmiesčių, bet mažame miestelyje – ne prestižas“, – svarstė kaimo situaciją iš vidaus stebinti vizualaus meno kūrėja.

Laura gimė ir augo Kaune, studijavo Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultete, vėliau – Šiauliuose. Dabar jau šešerius metus gyvena Šiaurės Lietuvoje, dėsto Šiaulių universitete, tapo ir rengia parodas.

Pasak Lauros Guokės, portretuojamųjų lūkesčiai buvo įvairūs – vieni džiaugėsi galimybe papasakoti savo istoriją, kiti tikėjosi išgarsėti jų atvaizdui atsidūrus galerijoje.

Kaip pasikeitė jos gyvenimas išsikrausčius iš miesto į periferiją? „Čia randu ramybę, galiu pabėgti nuo miesto šurmulio, spartaus šiandienio virtualaus ir socialinio gyvenimo, žiaurios konkurencijos, sėkmės paieškų ir susikaupti kūrybai. Gyvendama čia sutikau įdomių žmonių, išgirdau skaudžių istorijų. Ši serija – mano padėka kaimui“, – pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad Petras spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir ramybę, kurios mums, šiuolaikinio pasaulio žmonėms, trūksta.

Paroda grįš į Šiaulius

„Lietuvos kaime“ iš M. Rothko meno centro grįš į Lietuvą – kitų metų pavasarį paroda bus eksponuojama Šiaulių dailės galerijoje. Tuomet menininkė tikisi į parodą pakviesti ir visus sutiktus žmones.

Keliaudama po kaimus ji susipažino su gausybe nepažįstamųjų. Portretuojamųjų lūkesčiai buvo įvairūs – vieni džiaugėsi įvykusiu dialogu, galimybe papasakoti savo istoriją, kiti tikėjosi išgarsėti jų atvaizdui atsidūrus galerijoje. „Noriu, kad portretai patiktų šiems žmonėms, nes jiems ir kuriu. Taip galiu parodyti, kokie jie svarbūs ir gražūs. Atsiunčiu fotografiją, atvežu atviruką, kompiuterio ekrane parodau, kaip atrodė paroda“, – apie bendravimą su portretuojamaisiais kalbėjo Laura.

Ir ankstesniuose L. Guokės darbuose žmogus tapdavo jos kūrybos centru. „Kiekvienas (nebūtinai menininkas) fotografija, vaizdu fiksuoja kitus žmones: šeimos narį, mylimąjį, bent tą akimirką siekia užfiksuoti jo sielą, kad atvaizdas išliktų, kai mūsų nebebus. Dėl to ir kuriu šiuos portretus, tikiu, kad jie – kaip sielų talpyklos“, – palygino Laura.

Vizualaus meno kūrėja naudoja tik tamsoje matomus fluorescencinius dažus, todėl daugumą savo darbo laiko praleidžia tamsoje.

Savanoriaus Graikijoje

L. Guokei Didžiojoje Britanijoje įteiktas prizas – kelionė į Graikiją. Pabėgėlių stovykloje ji kurs du didelio formato portretus – vieną pabėgėlio iš Sirijos, kitą – jam padedančio savanorio. Nacionalinė portretų galerija kūrinius atsiveš į Londoną, jie bus eksponuojami per kitąmet vyksiantį „BP Portrait Award“ konkursą.

Į Chalkidę Laura išvyks jau rugsėjį. Kadangi stovyklos sukarintos (čia ribojamas judėjimas), jai padės tarptautinė humanitarinės pagalbos organizacija „Lighthouse Relief“. „Nuvykusi ieškosiu žmonių, kurie jau kelis mėnesius įstrigę vienoje vietoje, palikti likimo valiai, norėtų papasakoti savo istoriją, – sakė menininkė. – Šįkart planuoju, kad portretai bus eksponuojami tamsoje. Ji gaubia pabėgėlių gyvenimą, iš jos siekdami išsigelbėti jie rizikavo gyvybe. Mėginsiu atskleisti tremtį, smurtą ir negandas, šių žmonių pasiryžimą ir gyvenimo istorijas, kurias būtų sunku perteikti vien žodžiais.“

Į pabėgėlių stovyklas vyksta nemažai menininkų, kurie ieško įdomių pašnekovų, patys pabėgėliai jau pavargo nuo jiems skiriamo dėmesio. Todėl L. Guokė Graikijoje ketina savanoriauti, Lietuvoje ji yra Vaikų labdaros ir paramos fondo „Gėrio spindulėlis“ savanorė. „Tokie projektai rengiami, kad atkreiptume dėmesį į globalias problemas. Negalėčiau tiesiog ateiti į pabėgėlių stovyklą ir imti eskizuoti, būtinas kontaktas ir priėjimas prie portretuojamojo. Tikiuosi, galėsiu būti ten naudinga“, – sakė apdovanojimą už portretą „Petras“ laimėjusi menininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"