Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Užgavėnės skelbia ateinantį pavasarį

 
Užgavėnių persirengėliai.Lietuvos liaudies buities muziejus nuotrauka
Užgavėnių persirengėliai.Lietuvos liaudies buities muziejus nuotrauka

Vasario 28-osios antradienį kepsime blynus, varysime žiemą iš kiemo. Užgavėnės – šventė, žinoma visose Europos šalyse. Ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe.

Pokalėdinis mėsėdžio laikotarpis trunka iki Užgavėnių. Užgavėnės išskirtinė metų diena, linksmybių baigties akcentas. Po jų – priešvelykinio pasninko pradžia.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai iš sudegintų praėjusių metų verbų. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi“.

Pastovios datos Užgavėnėms nėra, jos priklauso nuo kilnojamosios Velykų šventės, yra vis kitu laiku, tarp vasario 5 ir kovo 7 dienos – likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.

Pranašavo orus

Šventė, žinoma visose Europos šalyse. Ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

Tarp būdingiausių tų dienų papročių ir tikėjimų būdavo orų pranašavimas ir mėginimas nulemti žemės darbams palankius orus, derlių, visos šeimos sveikatą ir sėkmę.

Daugelis draudimų buvo tikėjimo pasekmė. Per Užgavėnes nelopyta drabužių, kad ėriukai nebūtų margo kailio, nemalama girnomis, kad vasarą nekiltų audros. Tą dieną vengta šukuotis plaukus, kad vištos vasarą daržovių sodinukų, mergaičių gėlių darželių neiškapstytų...

Sočiai prisikirsti

Ypatingas dėmesys skirtas sočiai privalgyti. Sotumas turėjo lemti gerus metus. Per visas tris Užgavėnių dienas virdavo riebią šiupininę, šlemšdavo daug blynų tam, kad geriau užderėtų daržovės. Užgavėnių antradienį valgydavo septynis, kitur net devynis, dvylika kartų (Saulės kalendoriaus dvylikos mėnesių pagerbimas). Ritualiniai Užgavėnių patiekalai visoje Lietuvoje buvo kiauliena ir blynai, vėliau – spurgos. Tyrinėtojų nuomone, blynai kaip apeiginis valgis siejasi su atgimstančios saulės idėja. Užgavėnių vakarienė buvo ritualinė – tarsi paskutinis valgymas užbaigiant žiemą ir pradedant pavasarį.

Eiti persirengėliais

Reikšmingiausia – persirengėlių vaikštynės po kaimo sodybas, pasirodymai, dainos, muzika ir šokiai, juokas, vaišinimas blynais.

Žmonės per Užgavėnių karnavalą persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju – moteris. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.

Deginti Morę

Morės deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti visko, kas per žiemą buvo bloga,Romo Jurgaičio nuotrauka
Morės deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti visko, kas per žiemą buvo bloga,Romo Jurgaičio nuotrauka

Vidurnaktį deginama Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša, pamėklė. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Kai kur buvo paprotys Morę ne deginti, o skandinti.

Užgavėnės ir Pelenų diena (Pelenė, Pelenija, Papelinė) pabaigia žiemos laikotarpio papročių ir apeigų ciklą.

Lietuvos liaudies buities muziejus vasario 25 dieną, šeštadienį, 12 val. kviečia atvykti paminėti Užgavėnių. „Šalta, žiema, šalin eik, o pavasari, – ateik, – tokiu šūkiu Užgavėnes pasitinka organizatoriai, žadėdami sočiai pavaišinti.

Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, tradicijas kuria laikas. Kartais ne visus papročius reikia atgaivinti. Svarbiausia žinoti, kaip buvo. „Papročių turime begalę, nebūtina turėti kopiją to, kas jau pasenę. Kartais nebeįdomu net kaip pramoga. Prasmingi dalykai niekada nebuvo pamesti. Užgavėnių ir Joninių tradicijos iš dalies buvo kiek pamirštos, tačiau sugrįžo naujoviškiau“, – sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"