Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Užprogramuotas Ado Burkšaičio debiutas

 
2017 09 03 12:00
Kadaise Menų spaustuvėje Adas žiūrėjo Gintaro Varno „Publiką“. Spektaklyje režisierius sukeitė žiūrovus su aktoriais ir pasodino scenoje. „Dabar ir aš susikeičiau“, - sakė debiutuojantis teatro kūrėjas.
Kadaise Menų spaustuvėje Adas žiūrėjo Gintaro Varno „Publiką“. Spektaklyje režisierius sukeitė žiūrovus su aktoriais ir pasodino scenoje. „Dabar ir aš susikeičiau“, - sakė debiutuojantis teatro kūrėjas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Brangioji, aš namie!“ – į premjerą sostinės Menų spaustuvėje kviečia debiutuojantis režisierius Adas Burkšaitis. Kembridžo universitetą baigęs programuotojas nėra diplomuotas teatralas. Jis žada, kad trijų serijų spektaklis „Honey, I'm home!“, įkvėptas amerikietiškų septintojo dešimtmečio situacijų komedijų, bus neįprastas ir neteatriškas.

Ado tėtis Antanas yra informatikos ir fizikos mokytojas, mama Stasė – lietuvių literatūros. Matyt, tėvai iš anksto užprogramavo sūnui susidomėjimą tiek informacinėmis technologijomis, tiek literatūra ir teatru. „Tikiu, kad teatre svarbūs ne tik profesionalumas, patirtis, bet ir vidinė būtinybė kurti, kurios visi turime“, – svarstė režisierius. Premjera – rugsėjo 20 ir 21 dienomis.

Nemeniškas gyvenimo aprašymas

A. Burkšaitis – Menų spaustuvės jaunųjų scenos menininkų programos „Atvira erdvė“ režisierius. Į programą jis pateko šių metų pradžioje – pristatė būsimo projekto eskizą, paskui dirbo su aktoriais. Menų spaustuvė suteikė repeticijų patalpas ir techninę įrangą. Darbuotojai iki šiol noriai dalija patarimus ir pastabas.

„Jau seniai norėjau pabandyti režisuoti, – rengdamasis premjerai pasakojo A. Burkšaitis. – Susisiekiau su aktoriais, kuriuos buvau matęs vaidinančius, ir pabandžiau įtikinti, kad būtų įdomu dirbti kartu. Pavyko suburti komandą. Tik tuo metu neįsivaizdavau, kad darbas teatre pareikalaus tiek daug resursų.“

Programuotojų konkursuose Adas pradėjo dalyvauti aštuntoje klasėje, būdamas vienuoliktokas laimėjo sidabro medalį Baltijos šalių informatikos olimpiadoje. Kadangi mama jį su seserimi nuolat vežėsi pasižiūrėti spektaklių, ir dabar domisi šiuolaikiniu menu: užpernai aplankė Avinjono teatro festivalį, šiemet – Venecijos meno bienalę ir šiuolaikinio meno parodą „Documenta“ Atėnuose.

„Gerai prisimenu Gintaro Varno „Publiką“, matytą čia, Menų spaustuvėje, – spektaklį, kurio žiūrovus režisierius G. Varnas sukeitė su aktoriais ir pasodino scenoje, – prisiminė Adas. – Dabar ir aš susikeičiau. Buvo keista siųsti savo gyvenimo aprašymą „Atvirai erdvei“, kai dirbu visai kitoje srityje. Vis dėlto, manau, meno pasaulis, jei nori egzistuoti, turi įsileisti žmones iš įvairių sričių, kad kuo daugiau jų įsitrauktų, nebūtų vien pasyvūs stebėtojai.“

Teatras kaip kinas, kinas – kaip teatras

„Honey, I'm home!“ idėjos autorius A. Burkšaitis pasitelkė senųjų amerikietiškų televizijos serialų estetiką, struktūrą, siužetus ir perkėlė juos į sceną. Aktoriai Valerijus Kazlauskas ir Vigita Rudytė vaidina tobulą šeimą, Ieva Savickaitė – jų dukrą. Per vieną 24 minučių seriją išsprendžiamos tipinės vidurinės klasės šeimos kasdienės bėdos, o vertingą pamoką išmokę personažai toliau gyvena puoselėdami savo amerikietišką svajonę.

Spektaklį sudaro trys tokios serijos. „Jis nėra klasikinis, kaip galėtų įsivaizduoti aprašymą perskaitęs žiūrovas. Man įdomu eksperimentuoti šiuolaikinio teatro (dažnai neturinčio aiškaus naratyvo ir ryšio tarp personažų) galimybėmis, jas testuoti. Nesupraskite klaidingai. Skaičiau daug knygų ir pjesių, bet teatras mane domina ne dėl teksto, o dėl to, kas jame vyksta“, – užsiminė Adas.

Situacijų komedijos, vadinamos sitcom, dažniausiai buvo filmuojamos studijoje. Operatoriai su kameromis stovėdavo ten, kur turėtų būti ketvirta siena. Ji fiktyviuose serialų namuose niekada nerodoma. Susirinkusi publika buvo skatinama juoktis ir gyvai reaguoti į veiksmą filmavimo aikštelėje. Įrašytas žiūrovų juokas vėliau naudojamas garso takelyje.

Pirmasis spektaklio eskizo pavadinimas „Laugh Track“ (liet. juoko takelis) apie tai ir bylojo. „Tų laikų kinas nebuvo nutolęs nuo teatro. Juoko takelis man simbolizuoja šį teatro perkėlimą į kiną. Skirtumas tas, kad kine neturime realios patirties galimybės, o teatras kaskart ją pasiūlo vis kitą – rizikos galimybę dideliu planu“, – kalbėjo režisierius.

Žiūrintis technologijų žmogus

Baigęs Lukšių (Šakių r.) Vinco Grybo gimnaziją A. Burkšaitis įstojo į Kembridžo universitetą. Prašymus studijuoti jis buvo išsiuntęs į penkis prestižinius Didžiosios Britanijos universitetus. Kvietimus gavo iš visų.

2012-aisiais lietuvis baigė studijas ir liko gyventi Anglijoje. Gavo programuotojo darbą „Google“ korporacijoje. Vėliau, grįžęs į Lietuvą, dirbo su viešojo transporto programėlės „Trafi“ kūrėjais. Dabar visą laiką skiria kūrybai. Toks nenuobodus darbų – programuotojo ir režisieriaus – kaitaliojimo modelis jam patinka.

Prašymus studijuoti Adas Burkšaitis buvo išsiuntęs į penkis prestižinius Didžiosios Britanijos universitetus ir iš visų gavo kvietimus.

„Technologijų įtaka šiandien labai didelė. Ją pamatuoti galima pagal tai, kiek laiko per dieną žmogus praleidžia ne ką nors darydamas, o ką nors žiūrėdamas“, – skaičiavo Adas.

Jis – vienas to kompiuterinio turinio kūrėjų. „Čia ir didysis konfliktas, – prisipažino programuotojas. – Buvau pasinėręs į technologijas, kompiuterinį pasaulį. Turbūt dėl to man ir reikėjo atotrūkio į kūrybą. Daug valandų praleidau žiūrėdamas į vieną tašką, permąstydamas idėjas. Kūryboje sunku pasverti darbo produktyvumą – tai iš tiesų unikali patirtis.“

Pirmas spektaklis, devintas sezonas

Nors teatre A. Burkšaitis kuria pirmąkart, jis jau surado savo darbo su aktoriais principus. „Manau, aktoriai įpratę, kad kiekvienas režisierius turi savo stilių ar darbo metodus. Būtų įdomu apsilankyti kito režisieriaus repeticijoje, – prisipažino Adas. – Komandinis darbas labai įdomus. Programuoti galiu vienas, o teatre svarbi repeticijų atmosfera, gyvybingumas, išradingumas ir ta rizika, kurios kitais būdais negalėtume patirti.“

Tarsi juokais spektaklio kūrėjai nurodė, kad „Honey, I'm home!“ – jau devinto sezono dvidešimta serija. Tokiu atveju serialas būtų kultinis ir pamėgtas žiūrovų. Galbūt net susižėręs apdovanojimų ir tapęs vakarietiškos kultūros dalimi.

„Meno pasaulis, jei nori egzistuoti, turi įsileisti žmones iš įvairių sričių, kad kuo daugiau jų įsitrauktų, nebūtų vien pasyvūs stebėtojai.“

„Paprastai serialų nežiūriu, tik dabar, iš profesinio smalsumo“, – tikino pašnekovas. Septintasis dešimtmetis A. Burkšaičiui įdomus, nes galima į jį pažvelgti iš tolimos laiko ir vietos perspektyvos, stebėti Vakarų kultūros įsiliejimą į mūsiškę. Nuo to laiko serialai patobulėjo, pasikeitė jų filmavimo vietos, siužetai, pagerėjo aktorių meistriškumas. „Kai dabar žiūrime „Sostų karus“, mus pakeri efektai ir stilistika. Kūrėjai puikiai supranta, ko nori šiuolaikinis žiūrovas. Ankstesni serialai tarsi apnuogina to meto žmogų. Jo gyvenimą, vertybes, politines aktualijas permąstome šiandien“, – pridūrė Adas.

Sudėtingas uždavinys

Dar studijuodamas Kembridže A. Burkšaitis grįžo į Lukšius, kad savo mokykloje papasakotų moksleiviams, kaip pasirinko specialybę ir universitetą. Kalbėjo apie tai, jog mokytis reikia daug, nes į Kembridžo universitetą susirenka gabiausi viso pasaulio studentai.

Programuotojo profesiją Adas pasirinko todėl, kad jam patiko spręsti sudėtingus uždavinius. O kuris sunkesnis – informatikos ar teatro? „Šio uždavinio dar neišsprendžiau. Kaip rodoma genialiame Alejandro G. Iñárritu filme „Birdman“, teatro pasaulis – be sienų ir be ribų, – sakė Adas. – Tačiau ir nebandau perprasti, kaip jis veikia. Mėginu rasti savo kūrimo modelį ir strategiją.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"