Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Užsispyrusiai ėjo ir mėgavosi muzika

 
2017 01 28 11:30
Paklaustas, kiek metų diriguoja orkestrui, Modestas Barkauskas nuoširdžiai nusistebėjo, kaip greitai skrieja laikas – scenoje praleista beveik dešimt metų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien, sausio 28-ąją, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės orkestro muzikos koncertas „Skiriama Mozartui“. Prie dirigento pulto stos jaunosios kartos atstovas Modestas Barkauskas, o grieš Lietuvos kamerinis orkestras.M. Barkauskas diriguoja bene visiems Lietuvos orkestrams, nemažai koncertuoja edukaciniais tikslais. Vilniuje, kituose miestuose publikai pristato dirigento profesiją, atskleidžia darbo su orkestru paslaptis, drąsiausiems klausytojams leidžia padiriguoti savo batuta. Smalsu, ar sunkus muziko kelias iki dirigento pakylos?

Modestas kilęs iš Šiaulių. Į Vilnių atvyko studijuoti ir čia pasiliko gyventi. Gimtajam miestui ilgesio nejaučia, nes namų šiluma pasidalija atvykę aplankyti šeimynykščiai, kurie gimus pirmagimiui Elijui dažni svečiai jaunos šeimos namuose.

Kone kiekvieną savaitgalį su žmona Ieva sulaukia artimųjų. „Mūsų ryšys labai stiprus, – prisipažino Modestas ir šypsodamasis pridūrė: – Beje, turiu dvi vyresnes seseris, esu mylimas jaunėlis.“

Muzikos keliu pasuko tik vienas iš trijų Barkauskų vaikų. Užsispyrusiai ėjo, nežinodamas, kas jo laukia. Nemokėdamas skaityti natų, neturėdamas paprasčiausių pagrindų. „Kažkokia muzikos magija mane užbūrė – norėjosi ja mėgautis. Atsiverdavo kaskart kiti sluoksniai, kiti prieskoniai... Ir štai aš čia“, – patenkintas kalbėjo pašnekovas.

Pasirinko muziką

Vyras tvirtino, kad pasirinkęs muzikos studijas niekada nesvarstė galimybės visko mesti. Abejonių būta, tačiau ne dėl to, ką pasirinkti, o į kurią sritį gilintis labiau. Mintys sukosi apie muziką, bandė su grupe vienminčių džiazuoti, maniakiškai klausėsi visokių įrašų, jį traukė garso režisūra, tačiau vėliau, jo žodžiais tariant, viskas išsigrynino, išsikristalizavo.

Modestas Barkauskas dirigavo bene visiems Lietuvos orkestrams./Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

M. Barkauskas įveikė visą choro dirigavimo programą, trukusią šešerius metus. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) operinio bei simfoninio dirigavimo magistro studijas. Simfoninis dirigavimas – daug platesnė sritis, visai kitos galimybės, spektras, repertuaras, orkestras. „Vien vizualiai pažiūrėjus: aštuoniasdešimties, šimto žmonių kolektyvas, skirtingi instrumentai. O kai užgroja! – neslėpė susižavėjimo dirigentas. – Kompozitoriai – Dievo dovanoti žmonės. Užrašyti mintis, sugebėti jas perteikti garsų spalvomis – tai šis tas nepaprasto.“

Dirigento užduotis – kuo labiau įsigilinti į kūrinį, stengtis atskleisti, kas norėta juo pasakyti. Pažinimas svarbu, nes, pasak Modesto, tada lengviau bendrauti su kolektyvu. Dirigavimas – ne vien tai, kas matyti per koncertą. Nematoma jo dalis – darbo, paties proceso organizavimas, koordinavimas, gebėjimas įsiklausyti. „Pasukti viena ar kita linkme visą vežimą, kuris iš tikrųjų yra labai didžiulis, nėra paprasta. Svarbios net smulkmenos, į kurias reikia reaguoti žaibiškai, niekada nežinai, koks bus atsakas“, – kalbėjo muzikas.

Pasak jo, dešimtmečiais grojęs orkestras atsargiai priima interpretacijas. Vyksta ieškojimai. Kiekvienas turi savo nuomonę, nėra vienos minties. Dirigentas turi savo viziją, stengiasi ją taip pateikti, kad visi patikėtų ir įtikėtų, būtų vienybė.

Pirmieji žingsniai

Paklaustas, kiek metų diriguoja orkestrui, Modestas nuoširdžiai nusistebėjo, kaip greitai skrieja laikas. Scenoje jau beveik 10 metų. Savo, kaip profesionalaus dirigento, pirmuosius žingsnius jis žengė 2008-aisiais. Į atmintį labiausiai įstrigo pirmieji kartai: Klaipėdos muzikinis teatras, jaunųjų muzikų koncertai „Atžalyne“, beveik metus trukęs pasirengimas koncertui su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Tokia patirtis – išskirtinė galimybė pažinti kūrinius, sceną, išbandyti joje jėgas. Kai trūksta muzikinės patirties, pasirodymus dažnai lydi baimė ir nepasitikėjimas. „Širdis anuomet daužės kaip pašėlusi, – prisiminęs šyptelėjo dirigentas. – Buvau labiau užsiėmęs savimi nei bendravimu su orkestru.“

Kiekvienu gyvenimo tarpsniu – skirtinga muzika. Ankstyvoje jaunystėje nepalietusi muzika vėliau suskamba visai kitaip. „Nustembi, kodėl vieną ar kitą kūrinį išgirsti tik dabar“, – svarstė Modestas.

Amžinas dialogas

Šiuolaikiniai kompozitoriai neišvengia populiariosios muzikos įtakos. Dirigentas šios tendencijos nepeikia ir tikina bandantis į visus muzikos žanrus žvelgti paprasčiau, neišskiria ir klasikos. Jam patinka džiazas, improvizacijos. Kviečiamas dalyvauja įvairiuose projektuose. „Su „Simfukais“ – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoniniu orkestru – pakreizuojam. Leidžiam sau pagroti „Bohemijos rapsodiją“ (Freddie Mercury, „The Queen“, „Bohemian Rhapsody“) ar „The Beatles“ kūrinius. Ta muzika tokia pagavi, gerai suręsta“, – dalijosi mintimis pašnekovas.

Natūralumas, nūdienos sugretinimas su tuo, kas buvo, – visų grojančiųjų, muzikuojančiųjų siekiamybė. „Norisi įkvėpti kitus, kiek galima nuobodžiai zulinti tą patį. Nesame užsidarę bokšte, – apie tobulėjimą kalbėjo Modestas ir suskubo paneigti įsisenėjusius stereotipus: – Prievartinio muštro nėra, dirigentai žaibais nesispjaudo. Gyvename muzika.“

Pasikeitė prioritetai

Pašnekovas pasigyrė įgyvendinęs seniai galvoje kirbėjusią svajonę – įsigijo pianiną. Iki šiol skambino priebėgomis, kur tik rasdavęs instrumentą: klasėse, darbe.

Vis dėlto pianinas ir auganti natų kaugė dar turės sulaukti savo eilės: namie tenka saugoti dešimties mėnesių Elijo miegelį.

Tėvystė, anot Modesto, iš esmės pakeitė gyvenimą bei požiūrį į daugelį dalykų, atsirado kiti prioritetai. Modestas dėkingas šeimai už supratimą ir kantrybę. Juk tenka dirbti ir sekmadieniais, o prieš premjeras jis beveik nemato šeimos. „Išeini miega, grįžti – jau miega, – guodėsi jaunas tėtis. – Koncertai suplanuoti, privalau visur suspėti.“

Akademinė disciplina įskiepijo drausmingą požiūrį į laiką. Dirigentas įsitikinęs: jei tinkamai planuoji laiką valandomis ir minutėmis, mažiau chaoso, atsitiktinumų.

Tėtis siūbuoja, o mama dainuoja

Choro dirigavimo specialybę įgijusi Modesto žmona taip pat nesitenkina viena profesija. Ieva – kultūros politikos vadybos specialistė (baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje, UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedroje). Tačiau nuo muzikos pernelyg nenutolo – dainuoja chore „Brevis“, turi solinių koncertų, gilina senosios muzikos žinias. „Dabar ji – mama. Tačiau būna momentų, kai ir Ieva nori ištrūkti iš namų, tada – tėtis siūbuoja, o mama dainuoja...“ – juokavo M. Barkauskas.

Modestas nuo mažumės buvo aktyvus: futbolas, krepšinis, stalo tenisas... Jo manymu, tokia ir turėtų būti vaikystė. Kupina nuotykių ir gražių potyrių. „Penkiametį įgrūsti į muzikos mokyklą, kai bendraamžiai tuo pat metu gainioja kamuolį, mažų mažiausiai neteisinga, – užjaučiamai kalbėjo pašnekovas. – Galbūt todėl, kad gana vėlai pradėjau domėtis muzika, nuo jos nepavargau, priešingai – sulaukus brandos atėjo tvirtas suvokimas, ko noriu siekti gyvenime. Džiaugiuosi, kad taip įvyko.“

Būsimasis dirigentas vaikystėje nė nenujautė, kad jo ateitis taip glaudžiai siesis su muzika. Viskas atėjo natūraliai. „Mano tėtis yra mokęsis choro dirigavimo, muzikavo. Sąsajos yra, tačiau tenka pripažinti – būdamas vaikas apie muziką rimtai negalvojau“, – prisipažino.

Remdamasis savo asmenine patirtimi, jaunas tėvas tikino, kad sūnus pats galės pasirinkti, kuo būti. Kol kas – Elijas „dainuoja“ ištisomis naktimis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"