Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

V. Masalskis: nesinori tapti provincijos raugu ir gerai jaustis

 
2016 05 25 6:00
Aktorius, režisierius ir pedagogas Valentinas Masalskis neslapukauja: „Noriu, kad mano auklėtinis būtų toks, koks aš noriu, kad jis būtų". Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos teatro sąjungos salikėje svečiavosi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pirmakursiai – jau trečia Klaipėdos jaunimo teatro pamaina. Aktoriaus, pedagogo Valentino Masalskio auklėtiniai parodė „Pirmąjį žingsnį“.

Pirmuosius žingsnius scenoje žengiantis kursas prieš susitikimą su žiūrovais daug repetavo. „Dar pakartokim „Ne dėl žalio vyno“, – siūlė vieni. „O dabar „Avilį“, – prašė kiti. Vėl ir vėl. O iš salės vis skriejo pastabos, tarsi kas nors jų pasirodyme būtų negerai. Taip dėl pirmakursių jaudinosi Klaipėdos jaunimo teatro režisierius V. Masalskis (kurso tėtis) ir kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė (kurso mama).

Atitiko kirvis kotą

Būsimieji aktoriai rengėsi atlikti choreografinę ritmo ir balso kompoziciją, tiksliau – kelių kompozicijų pynę. Tad nutaikęs progą, kol pirmieji žiūrovai dar renkasi į salę, „Lietuvos žinių“ žurnalistas klausė V. Masalskio, ar Klaipėdos jaunimo teatre vietos randa tik muzikalūs jaunuoliai? „Ne, priešingai, – tarė vienas geriausių lietuvių aktorių, ką tik grįžęs iš teatro festivalio Kinijoje. – Su N. Sinkevičiūte pradedame choriniu dainavimu, ne soliniais numeriais. Patekęs į tokį būrį, žmogus atranda savo balso vietą. Taip jis išdrįsta dainuoti. Senoji teatro mokykla mokė atskleisti jausmus, tačiau apie drąsą niekas nepamąstė. Nijolės nuopelnu mūsų auklėtiniai į rankas vėl paima nuo vaikystės primirštus instrumentus. Atranda dainavimo malonumą. Nijolė moka sustyguoti dermes, kiekvienam pritaiko jo balso vietą, neužgožia, ištraukia.“ Per chorinį dainavimą pajuntamas ansambliškumas, randasi kolektyvo pojūtis. Kompozitorė N. Sinkevičiūtė lydi V. Masalskį nuo 2008-ųjų, kai jis Vilniaus kolegijoje subūrė aktorių kursą, vėliau pavadintą „trupė p.s.“. „Atitiko kirvis kotą. Pats rūpinuosi forma ir aktoriniais dalykais, o Nijolė atranda tas vidines dermes“, – teigė aktorius.

Dėl pirmakursių labiausiai jaudinasi Klaipėdos jaunimo teatro režisierius Valentinas Masalskis ir kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė.

Prarado „kitą“

Kai žiūrovų salė prisipildė, pro šonines duris ir į sceną sugužėjo šešiolika būsimų aktoriukų: traukiami smuiko melodijos, kupini „jomarkinio“ šėlsmo, apsirengę juodais frakais, palindę po Charlie Chaplino katiliukais. Pradėję triukšmingai, tuoj tiksliai susigrupavo ir prieš žiūrovų akis ėmė rastis daugiafigūrės muzikinės kompozicijos. Numeris po numerio atgijo personažai, keitėsi nuotaikos. Kai jau buvo gana, visi sutūpė scenoje ir, pasikvietę į tarpą savo vadovą, pradėjo pašnekesį su žiūrovais.

V. Masalskis pasiskundė, kad važinėjant su nauju Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu „Šauktiniai“ jam nedavė ramybės viena mintis: „Jaučiuosi praradęs „kitą“ – objektą, kuriam kuriu spektaklius. Tas „kitas“ šiandien labai pasikeitė. Televizijos šou principu paremtų „Šauktinių“ nesuprato. Atrodo, išauginta televizijos publika nebeatskiria pustonių. Nesupranta, kad tik vaidiname televiziją, bet nesame ja“, – kalbėjo režisierius.

Įvardijo ir didžiausią savo „nelaimę“: „Noriu, kad mano auklėtinis būtų toks, koks aš noriu, kad jis būtų.“ Publika nuoširdžiu juoku įvertino „nelaimės“ mastą. Teigė nemanąs, kad kas nors kitas gali deramai išauginti jauną žmogų, specialistą, profesionalą. „Nebemoku girti savęs, kalbėti, kad esu pats geriausias. Ir man gėda. O to, kuriam ne gėda, regis, labiausia ir klauso“, – taiklia simptomiška dabarties įžvalga susirinkusiuosius pralinksmino V. Masalskis.

Kada spėsim daryti?

Režisierius tvirtino iš tiesų nekuriąs spektaklių. Gal greičiau – mokyklą, teatrą, dvasios būvį. „Kai auklėtiniai paklūsta ne mums, pedagogams, o pareigai, bendrai idėjai“, – kalbėjo jis. Deja, anot V. Masalskio, toks būvis ilgai neegzistuoja, greitai sudūžta, nes žmonės turi savų norų, svajonių, troškimų. Gyvenimas aktorių taip pamokęs, kad dabar jis nei pernelyg jaudinasi dėl „trupės nutrupėjimo“, nei laukia dėkingumo už kartu praleistus, patirtus metus. „Ir pats nesu padėkojęs savo pedagogams, iš kurių gavau labai gerų dalykų. Bet toks jau tas gyvenimas: kai apie viską pradėsim galvot, kada spėsime viską daryt?! Todėl esu laimingas, kai auklėtiniai tiesiog pareigingai dirba savo darbą“, – pabrėžė V. Masalskis. Netrukus pridūrė ir anekdotą: „Tėveli, – klausia sūnus, – nesuvokiu, kas yra Lietuva. Tėvelis atsako: „Vok, vok ir suvoksi.“

Jaunieji aktoriai iš pradžių santūriai, po to vis drąsiau išsipasakojo, kaip gyvena, išsilaiko Klaipėdoje. Tai ypač nelengva, kai gauni 190 eurų atlygį. O kursas susibūrė iš visos Lietuvos. Vieni žadėjo niekada trupės ir teatro nepalikti, niekur į užsienį neišvažiuoti. O kiti buvo atsargesni, siūlė palaukti, kol bus baigtos studijos.

"Atitiko kirvis kotą", - sakė Valentinas Masalskis, pristatydamas Nijolę Sinkevičiūtę.

Klaipėda priėmė

Klaipėdos jaunimo teatrą remia uostamiesčio merija. Ir pats teatras iš savo veiklos mėgina prisidurti. Kurti repertuarinį teatrą stinga lėšų. Klaipėdos jaunimo teatras turi savo sceną, namus – repetuoja ir vaidina „Meno fabrike“. „Klaipėda mūsų tikrai neatstūmė, priėmė. Kur kas sunkiau išjudinti uostamiesčio publiką, žmones. Ėjome į gatvę, ėjome į turgų – „Senamiesčio turgaus naktį“. Mėginome išjudinti klaipėdiečius. Ir toliau judinsime. Tačiau iš esmės miestas labai tuščias. Todėl išsijuosę važinėjome po Lietuvą“, – sakė aktorius. Ir Vilniuje Klaipėdos universiteto pirmakursiai lankėsi dėl šio priežasties. „Jokiu būdu nesinori tapti provincijos raugu, sėdėti ten ir gerai jaustis. Klaipėdos miestas labai „nukraujavęs“, nėra jaunimo. Todėl mano vaikams visada malonu atvažiuoti į Vilnių, – tikino V. Masalskis. – Aktorius užauga nuolat susitikdamas su publika.“

Mainai

Per Klaipėdos „Jauno teatro dienų“ festivalį susipažinti su „masalskiukais“ atvažiavo Algirdo Latėno ir Vido Bareikio vadovaujamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių kursas. Susitiko bendraamžiai. „Neįtikėtina, bet toks įvykis pirmasis per akademijos istoriją“, – teigė pašnekovas. Vadovai trumpai apsikeitė vietomis, V. Masalskis užsiėmė akademijos auklėtiniais, V. Bareikis vedė užsiėmimus Klaipėdos universiteto pirmakursiams. Toks susitikimas rugpjūtį vėl planuojamas uostamiestyje.

Nuo 2012 metų Klaipėdos jaunimo teatras su V. Masalskiu, N. Sinkevičiūte ir scenografe Renata Valčik sukūrė dvi premjeras – „Muzikinį siuntinį senamiesčiui“ ir Mindaugo Nastaravičiaus „Paukštyno bendrabutį“. Teatro režisierius žada naujų premjerų. Norįs grįžti prie Thomaso Bernhardo „Įpročio jėgos“, parodyti Milano Richterio pjesę, Patricko Suskindo „Kontrabosą“, vaikams – „Voro vestuves“. M. Nastaravičius parašė pjesę apie patyčias mokykloje, kurią taip pat ketina inscenizuoti Klaipėdos jaunimo teatras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"