Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Valdovų rūmuose – italo benefisas

 
2015 12 26 6:00
Akimirkos is koncerto Valdovu rumuose "Canto Fiorito" archyvo nuotraukos

Tarquinio Merula – vienas žymiausių ir įtakingiausių XVII amžiaus italų kompozitorių. Lietuvoje jis gana menkai žinomas, nors 1621–1626 metais dirbo ir kūrė Žygimanto Vazos dvare. Italo kūryba – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) muzikinis paveldas, kurį atgaivinti ketina tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“.

Antradienį, gruodžio 29-ąją, LDK Valdovų rūmuose „Canto Fiorito“ atliks T. Merulos (1595–1665) kūrinių koncertą. Kompozitorius rašė motetus, kantatas, madrigalus, arijas, sonatas, simfonijas, variacijas ostinatinio boso pagrindu, buvo pirmasis kai kurių bažnytinės ir pasaulietinės muzikos formų autorius. Pasaulyje jo vardas rašomas greta ankstyvojo baroko genijų Claudio Monteverdi ir Francesco Cavalli. Koncerto klausytojai išgirs pasakojimų apie kompozitorių ir taps pasaulinių premjerų liudininkais – kai kurie kūriniai bus rekonstruoti pirmą kartą po T. Merulos mirties.

Svarbi figūra

– Kodėl T. Merulos palikimui Lietuvoje iki šiol neskirta deramo dėmesio? – „Lietuvos žinios“ klausė ansamblio „Canto Fiorito“ vadybininkės ir dainininkės, mecosoprano Renatos Dubinskaitės.

– T. Merulos kūrinių yra atlikęs choras ir tarptautinis konsortas „Brevis“, nuskamba jie ir kitų atlikėjų programose. Tačiau tik po vieną, du. O mes pirmą kartą Lietuvoje surengsime ištisą T. Merulos kūrinių koncertą. Dauguma baroku besidominčių ansamblių telkiasi į vėlyvąjį jo tarpsnį – Johanną Sebastianą Bachą, Georgą Friedrichą Händelį, Antonio Vivaldi. O ankstyvasis barokas, XVII amžiaus muzika stilistiškai gerokai skiriasi, ją sunkiau interpretuoti. Reikia žinių, išmanymo. Lietuvoje žmonių, turinčių specifinį senosios muzikos išsilavinimą, tėra vos keli.

„Canto Fiorito“ vadovas, iš Brazilijos kilęs išilginės fleitos virtuozas Rodrigo Calveyra yra senosios muzikos specialistas. Iš jo gauname pačios aukščiausios kokybės mokyklą.

Be to, nemenka užduotis – natų paieška. Populiariuosius kompozitorius galima rasti internete. O T. Merulos atveju tenka dirbti su rankraščiais, faksimilėmis, naršyti Europos bibliotekas. Kai kurie mūsų koncerto kūriniai apskritai bus rekonstruoti pirmą kartą, dar nėra skambėję. Dalis jų paimta iš Bazelio bibliotekos rankraštinio rinkinio. Tarkime, opuso Nr. 6 kompozicijų boso partija neišlikusi, tačiau R. Calveyra atkūrė trūkstamą boso melodiją.

T. Merula laikomas svarbia figūra kuriant naują muzikos stilių, naująsias formas. Visos jos atsiskleis per koncertą Valdovų rūmuose. Todėl programa labai įvairi: sakraliniai ir pasaulietiniai, instrumentiniai ir vokaliniai kūriniai, solo, duetai, trio, kvartetai ar net kvintetai.

T. Merula – „pasakotojas“, jo muzika iliustratyviai perteikia teksto prasmę. Apskritai XVII amžiaus muzikai būdingas itin glaudus ryšys su lyrika. Jei „Lopšinė“ – instrumentai liūliuoja lopšelio ritmą, jei „Lakštingalėlė“ – fleitos čiulba kaip paukščiai. Kompozitoriaus „repertuare“ daug virtuoziškų kūrinių. Vokalistai gali atsiskleisti, parodyti savo diapazoną, „greitas natas“, improvizacijos gebėjimus. Užtat T. Merulos „Ciaccona“ tokia populiari, ją atlieka kas gali ir kokiais tik nori instrumentais.

Ansamblis "Canto Fiorito". Renata Dubinskaitė - antra iš kairės.

Išgirs ir atpažins

– Ar operų yra parašęs?

– Pasak mūsų vadovo R. Calveyros, viena priežasčių, kodėl T. Merulos vardas mažiau žinomas plačiajai auditorijai nei F. Cavalli ar C. Monteverdi, yra ta, kad jis nekūrė operų. Ankstyvasis barokas beveik sutapo su operos atsiradimu. Būta didžiulio sprogimo, milžiniško bumo: staiga pasauliui atsivėrė nauja nepaprasta pramoga, susiejanti visus menus. Tikra revoliucija! T. Merula dėl kažkokių sumetimų operų nerašė. Užtat daugiau girdėsime kamerinių jo žanrų.

Rodrigo Calveyra CF meno vadovas

– Kokius ateities planus siejate su T. Merula?

– Tikimės kitais metais surengti koncertinį turą po Lietuvos regionus. Tariamės su Biržais, Rokiškiu, Tytuvėnais. Norėtųsi įrašyti ir T. Merulos kompaktinę plokštelę. Kol kas vienintelėje „Canto Fiorito“ plokštelėje greta Giovanni Battistos Cocciollos skamba vienas jo kūrinys – „La Treccha“. Gali būti, kad T. Merulos „nežinanti“ publika per koncertą išgirs girdėtų melodijų. Nes programoje tikrai bus klausytų kūrinių. Ausis „užkabins“ ir atpažins. Manome, kad T. Merula Lietuvoje turi galimybių tapti ne tik žinomu, bet ir populiariu.

Aktyviausi

– Tarptautinės sudėties kolektyvui finansinė parama tikriausiai būtina kaip oras?

– „Canto Fiorito“ labai aktyviai ieško finansavimo. Mus remia Lietuvos kultūros taryba, vienas šveicarų, vienas norvegų fondas. O prie šio koncerto daugiausia prisideda Valdovų rūmai, nes tai reikšmingas paveldo projektas. Remia ir Italų kultūros institutas.

– Kaip suderinate koncertų tvarkaraščius?

– Koncertų tvarkaraščiai pirmiausia derinami su vadovu. Jis nuolat keliauja per Europą, beveik nebūna namie. Instrumentininkų sudėtis kinta labai greitai, nes suderinti tvarkaraščius nelengva. Apie finansavimą čia, Lietuvoje, sužinome per vėlai, muzikantai jau būna pakviesti į kitus projektus.

– Turbūt dėl šių priežasčių su publika susitinkate nedažnai?

– Priešingai. Nuo rugsėjo surengėme 13 koncertų. Man regis, tai tikrai intensyvu. Iš Lietuvos senosios muzikos ansamblių – sakau drąsiai ir objektyviai – esame aktyviausi. Nepaisant to, kad mūsų sudėtis tarptautinė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"