Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Valdovų rūmuose – pastoralė, virtusi smagia išdaiga

 
2017 08 30 14:27
Koncertuoja tarptautinis senosios muzikos ansamblis "Canto Fiorito", dirigentas ir meno vadovas Rodrigo Calveyra.
Koncertuoja tarptautinis senosios muzikos ansamblis "Canto Fiorito", dirigentas ir meno vadovas Rodrigo Calveyra. Vytauto Abramausko nuotrauka

Rugsėjo 2 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose nuskambės Johanno Sebastiani (1622 – 1683) opera „Pastorello musicale“. Operos dienai skirtam pastatymui vilniečių ansamblis „Canto Fiorito“ sutelkė didžiulę senosios muzikos profesionalų komandą iš visos Europos.

Karaliaučiaus kapelmeisterio kūrinys „Pastorello musicale“ – ankstyviausia iki šių dienų išlikusi vokiška opera, sukurta 1663 metais. Jos rankraštis buvo saugomas Karaliaučiaus bibliotekoje, tačiau nuo 1945-ųjų laikytas dingusiu. 2001 metais partitūrą Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje atrado muzikologė Jūratė Trilupaitienė, nuosekli senosios muzikos tyrinėtoja.

„Senosios muzikos sąjūdis Europoje kilo tik po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol jos niekas nemėgino gaivinti, tad ir J. Sebastiani kūriniu pernelyg nesidomėta“, – teigė ansamblio „Canto Fiorito“ vadybininkė, mecosopranas Renata Dubinskaitė, operoje atliksianti Krisilės, aido ir Lampecijos vaidmenis. Pastatymą režisuoja Karina Novikova. Operos – jos specializacija, jau įtvirtinta scenos veikalais ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Pusiau teatrinį „Pastorello musicale“ pastatymą Valdovų rūmuose galima laikyti pasauline premjera profesionalioje scenoje.

Pusiau teatrinį kūrinio pastatymą Valdovų rūmuose galima laikyti pasauline premjera profesionalioje scenoje. Mat iki šiol „Pastorello musicale“ yra atlikę tik Leipcigo aukštosios muzikos mokyklos studentai.

Neįprasta šių dienų ausims

Operą J. Sebastiani sukūrė didikų Anos Beatos Goldstein ir Gehardo de Dönhoffo vestuvėms, kurios įvyko 1663 metų liepos 4 dieną.

„Kūrinys parašytas italų madrigalinės operos stiliumi, paisant Florencijos tradicijos. Istorija pasakojama išraiškingo kalbamojo dainavimo būdu, todėl klausytojai neišgirs šių dienų ausims įprastų arijų“, – intrigavo R. Dubinskaitė. Kurį laiką tokie veikalai buvo vadinami ne operomis, o dramma per musica (drama su muzika).

Kaip ir visose ankstyvojo baroko operose, čia daug laisvės muzikinei interpretacijai: pagal pasakojimo prasmę kaitalioti balso tembrus ir spalvas, atlikimo tempą ir artikuliacijos būdus, įterpti instrumentines kompozicijas. „Pastorello musicale“ klausytojai pamatys ir išgirs neįprastus senuosius instrumentus archiliutnią, daugiastygę teorbą, violonę.

Pasak operos meno vadovo ir dirigento Rodrigo Calveyros, istoriniu požiūriu „Pastorello musicale“ partitūra yra išskirtinė – joje aptinkami labai tikslūs instrumentuotės aprašymai. Tai itin retas reiškinys to meto operose, leidžiantis šiuolaikiniams atlikėjams tiksliai atkurti kompozitoriaus pageidautą skambesį.

Vilniečių ansamblis „Canto Fiorito“.„Canto Fiorito“ archyvo nuotrauka
Vilniečių ansamblis „Canto Fiorito“.„Canto Fiorito“ archyvo nuotrauka

Išdaigos prarastajame rojuje

J. Sebastiani opera atskleidžia renesansui ir barokui ypač būdingas pastoralines temas. Kaip ir šio žanro literatūroje, poezijoje, dramoje, pagrindiniai operos veikėjai yra piemenys ir piemenaitės, jų meilės istorijos, kurios neapsieina be dievų įsikišimo ir magiškų pasivertimų.

Anų laikų kūrėjai aukštino ryšį su gamta, piemenų pasaulėjautos paprastumą ir nuoširdumą. Pastoralinis pasaulis jiems atrodė idilės kupina vieta, savitas prarastasis rojus.

„Vis dėlto J. Sebastiani stebina visai kitokiu, sakyčiau, šiuolaikišku, kritišku požiūriu. Jis neidealizuoja pastoralės, o paverčia ją smagia išdaiga. Tai nuotaikinga komedija, kurioje pagrindiniu piemenų pajuokos objektu tampa Tirsis, prisiskaitęs pastoralinių romanų, pažodžiui jais įtikėjęs ir trokštantis patirti piemenų pasaulio aistras ir stebuklus. Na, o Tirsio mylimoji piemenaitė Krisilė stebina XVII amžiui itin liberaliais pasisakymais – ji atvirai protestuoja prieš nusistovėjusius įpročius, kas meilėje leidžiama vyrams ir moterims. Operos klausytojams, įdėmiai sekantiems subtitrus ir siužeto posūkius, tikrai netrūks intrigos“, – tikino dainininkė.

***

Operos diena Valdovų rūmuose minima kasmet rugsėjo pradžioje, prisimenant 1636 metų rugsėjo 4 dieną Vilniuje pastatytą pirmąją operą. 2017 metais Operos diena bus pažymima penktą kartą, tačiau senoji vokiečių opera Lietuvos publikai pristatoma pirmą kartą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"