Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Verslo citadelėje karaliauja menas

 
2016 03 02 6:00
Dmitrijaus Gutovo "Gondola" skrieja į Visatą.
Dmitrijaus Gutovo "Gondola" skrieja į Visatą. V. Lacio nuotrauka

Latvijoje, Rygos biržos dailės muziejuje, veikia paroda „Aborigenų ir papuasų dailė“, sudaryta iš Australijoje gyvenusios dr. Genovaitės Kazokienės kolekcijos. Mainais už ją 2017 metais Lietuvos dailės muziejuje (LDM) galėsime apžiūrinėti išsamų rusų dailininko Nikolajaus Rericho paveikslų rinkinį.

1949 metais Australijoje įsikūrusi kultūrininkė, mokslininkė G. Kazokienė (1924–2015) unikalių kūrinių surinko per daugybę ekspedicijų į Polineziją, Melaneziją, Indoneziją ir Australijos dykras – aborigenų rezervatus. 1994-aisiais savo kolekciją padovanojo Lietuvai, perdavė LDM. Ji nuolat eksponuojama Radvilų rūmų muziejuje, užsienyje svečiuojasi pirmą kartą. Australijos aborigenų ir Okeanijos tautelių meno paroda veiks iki balandžio 17 dienos.

Amžinybės alsavimas

Ketverius metus renovuotas ir 2011-aisiais atidarytas Rygos biržos dailės muziejus (Mākslas muzejs Rīgas birža) tviska prabanga, naujumu. Po svaigių pakilimų ir ne mažiau smagių nusileidimų šešių aukštų pastate, apgirtęs nuo meno amžinybės, netrunki prarasti laiko pojūtį. Atriume, vidiniame biržos kiemelyje, kurį dabar dengia stiklinis stogas, žvilgsnis skrieja į viršų. Po Rygos dangumi kybo šiuolaikinio rusų menininko Dmitrijaus Gutovo „Gondola“. Sudužusi į šipulius, nematomo sūkurio siurbiama į kosmosą.

XIX amžiaus viduryje venecijietiško stiliaus statinį suprojektavo architektas Haraldas Julius von Bosse. Sovietmečiu čia veikė Mokslo ir technologijų propagandos rūmai. Devintojo dešimtmečio pradžioje gaisras nusiaubė ketvirtą aukštą. Nuo tada rygiečiams buvo įžengiamas tik pirmasis.

Ranka ir pirštinė

„Rygos biržai“ balandį sukaks penkeri. Iki tol daugelį dešimtmečių latviška užsienio meno kolekcija glaudėsi Rygos pilyje. Nusprendus ją renovuoti, vienam padaliniui teko kraustytis. Užsienio dailės skyrius ryžosi išeiti pirmas. „Paeiliui mums siūlė net šešis pastatus, tačiau nė vienas netiko. Iš manęs ėmė šaipytis, sakė: „Daiga, tuoj atsidursite miesto pakraštyje, kur nors Uolainėje. Ten ir liksite.“ Jautėme, kad reikia truputį pakentėti, ir kai atsilaisvino birža, iškart supratome – tinka lyg pirštinė rankai“, – kalbinama „Lietuvos žinių“ korespondento, pasakojo Rygos biržos dailės muziejaus Užsienio meno skyriaus vadovė Daiga Upeniecė.

Grįžo namo

Pirmasis valstybinis Latvijos meno muziejus buvo įkurtas 1920 metais. Tačiau kolekcionuoti vertybes pradėta kur kas anksčiau, nuo XVIII amžiaus. Prabangių rinkinių Rygai dovanojo miesto įžymybės ir svečiai Nikolausas von Himselis, Domenico de Robbiani, Friedrichas Wilhelmas Brederlo, Reinholdas Philippas Schillingas, Ludwigas Wilhelmas Kerkovius, Rygos burmistro dėdė, pirmasis Rygos biržos prezidentas George'as Armisteadas.

Ir kiti biržos įkūrėjai mėgo kolekcionuoti. „Įdomu, kad jų rinkiniai, pabuvę įvairiuose muziejuose, grįžo atgal į biržą, kitaip tariant – namo. Pas mus saugoma visa miesto istorija. Apsilankęs muziejuje patenki į XIX šimtmetį ir įsitikini, kaip turtingai tada gyveno Ryga“, – pabrėžė D. Upeniecė.

Atodaira į praeitį

„Rygos biržoje“ vyrauja XVII-XIX amžių kolekcijos, pats muziejaus pastatas iškilo XIX šimtmetyje. Tad, pasak D. Upeniecės, viskas dera. „Stengiamės mąstyti taip, kaip anie biržos darbuotojai. Todėl pastatą išskirstėme zonomis. Pirmame aukšte tais laikais buvo verslo salė. O kas verslas dailės muziejui? Aišku, parodos. Tad ten įrengėme Didžiąją salę laikinoms ekspozicijoms. Rytų meno kolekcijas išdėstėme, kur būta kontorų, nors jos anaiptol netviskėjo prabanga. Ketvirtame aukšte biržos žmonės mėgavosi gyvenimu: puošni anfilada, puotų ir šokių salė, auksu puoštas balkonas su orkestru, marmuru išgražinta patalpa pokyliams. O kas mūsų didžiausias turtas? Suprantama, olandų, vokiečių romantikų tapyba, Meiseno porcelianas. Tad jie ir rodomi to aukšto salėse“, – pasakojo D. Upeniecė.

50/50

Apskritai muziejaus šeimininkai įsitvėrę koncepcijos, grindžiamos pusiausvyra, balansu, saikingu dualizmu. Vadinkite, kaip norite. „Rygos biržos“ vadovė sako paprasčiau – „fifty-fifty“, „50/50“.

„Mūsų pavadinime du žodžiai skirti Rygos biržai ir du – dailės muziejui. Tad – 50/50. Rytų ir Vakarų dailė – 50/50, klasika ir šiuolaikinis menas – 50/50“, – muziejaus turtus grupavo D. Upeniecė. Latviškas racionalumas atsiskleidžia ir kitur, įrašytas net į „Rygos biržos“ koncepciją – gali žiūrinėti ekspozicijas arba mėgautis pačiu pastatu. 50/50.

Muziejus nepamiršta, kad už durų – XXI amžius. Rodo vertingus ciklus iš Vakarų Europos šiuolaikinio meno muziejų, rengia paskaitų ciklus. „50/50 proporcija diegiame žinias, kaip kurti klasikinį dailės muziejų, ir šiuolaikines technologijas, leidžiančias į muziejų pažvelgti kitomis akimis. Taip pritraukėme jaunų lankytojų“, – tvirtino pašnekovė.

Proveržis

Rygos biržos dailės muziejus sėkmingai bendrauja su garsiaisiais Paryžiaus Luvru, Orsė ir Pompidou, Antibo Picasso, Maskvos Puškino, Londono Viktorijos ir Alberto, Vienos Belvederio. 2013-aisiais „Rygos birža“ pelnė Europos metų muziejaus titulą. „Nuo tada su apdovanojimu ėjau per pasaulį lyg su pasu. Nes jis liudija kokybę“, – pabrėžė D. Upeniecė.

Permainų valanda išmušė 2014 metais, kai Ryga tapo Europos kultūros sostine. Muziejus siekė surengti latvių kilmės amerikietės Vijos Celminios parodą. Pasaulinio garso menininkės darbai rodomi MoMA, Vašingtono nacionalinėje dailės galerijoje. Tačiau V. Celminia ilgus metus nesutiko eksponuotis tėvynėje, nes čia, jos manymu, nebuvo tinkamos erdvės. Viskas pasikeitė atkūrus biržos pastatą. „2014-aisiais V. Celminia pasakė „taip“. Tik paprašė salę išdažyti baltai, pašalinti kolonas“, – nusijuokė D. Upeniecė. Autorės pretenzija suprantama – darbai labai subtilūs, meditatyvūs, o muziejaus prabanga blaškytų žiūrovų dėmesį.

„Perdažėme salę, kolonas paslėpėme. Kūrinių atkeliavo iš Vašingtono, MoMA, Tate Modern, Maison Cartier. Parodos katalogą praėjusiais metais nuvežiau į Orsė muziejų, į derybas dėl naujo mūsų projekto „Provanso žavesys“. Išlaikiau, ko gero, sunkiausią gyvenimo egzaminą. Sėdėjo vieni generaliniai, žiūrėjo į mane tokią vienišą, mažą ir klausinėjo: „Na, kokia gi ta tavo koncepcija?“ Pradėjau kalbėti ir jie galiausiai pasakė: „Gerai, bus.“ Ir davė kūrinių mūsų parodai. Dabar bendradarbiavimas su Orsė – lyg pasitikėjimo ženklas“, – pasakojo D. Upeniecė. 2015 metus rygiečiai pradėjo mėgaudamiesi Pierre'o Auguste'o Renoiro, Henri Matisse'o, Vincento van Gogho, Paulio Gauguino, Paulio Cezanne'o, Marco Chagallo, Raoulio Dufy ir Pablo Picasso darbais.

Dovana šimtametei

Muziejus rengiasi solidžiai paminėti Latvijos šimtmetį. 2018 metais „Rygos biržoje“ bus atidaryta Art Nouveau meno paroda, įrengtas jugendo stiliaus kabinetas. „Orsė tuo metu rekonstruos trečio aukšto sales, tad jų kūriniai atkeliaus pas mus. Nemaniau, kad tai įmanoma. Man Orsė muziejus visada atrodė lyg knyga, kurią galima tik skaityti, tačiau ką nors skolintis – nevalia. Pasirodo, muziejus visai nešykštus, tik reikia labai pasistengti“, – teigė pašnekovė. Latvijos šimtmečiui kūrinių sutiko paskolinti Viktorijos ir Alberto muziejus, Belgijos karališkasis muziejus.

Ką nors „Biržos muziejus“ norėtų įgyti Latvijai. „Kad liktų prisiminimas – štai šis kūrinys kitados buvo nupirktas Latvijos valstybės šimtmečiui. Jugendo kabinetui visai derėtų Jacques'as Majorelle'is“, – svarstė muziejaus vadovė.

Šiuo metu latviai intensyviai bendrauja su Madrido Prado muziejumi. Rygiečius aplankys garsūs jo kūriniai. Šio muziejaus direktorių tiesiog sužavėjo D. Upeniecės pasiūlyta parodos koncepcija – dvylika personažų, kurie atskleidžia Prado kolekcijos esmę. „Kol kas į detales nenoriu leistis, tegul lieka staigmena“, – nusišypsojo vadovė.

Kuo didžiuojasi

Rygos biržos dailės muziejui priklauso 12 Rembrandto grafikos darbų, 78 Francisco Goya graviūros „Los Caprichos“, viena Edgaro Degas pastelė, Claude'o Monet paveikslas-keliauninkas „Žiemos peizažas“. Šiuo metu jis apsistojęs Stokholme, vėliau važiuos į Oslą. Glaudžiasi ir P. A. Renoiras, ir Antonas van Dyckas. Lankytojų dėmesiui atveriama austro Hanso Makarto kolekcija, paveikslai Richardo Wagnerio kūrinių motyvais. „Tai paskutinieji dailininko darbai, likę namuose po mirties“, – pasakojo D. Upeniecė. O olandų peizažistų ir vokiečių romantikų kūriniai nusipelno dėmesio kaip ypač vertingos vientisos kolekcijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"