Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Vidinės užtvankos – Izraelio sociopolitinis menas

 
2016 06 10 6:00
Chen Tamir – Šiuolaikinio meno centro Tel Avive kuratorė – pristatė Izraelio videomeną. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Meno kuratorė Chen Tamir Izraelio videomeną pristatė Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Čia du vakarus vyko trumpametražių filmų peržiūros. Ch. Tamir apžvelgė istorinį, socialinį ir politinį šios šalies kontekstą, veikusį šiuolaikinio meno sceną Izraelyje.

Viešnia kalbėjo apie ekonomikos liberalizavimą devintąjį ir dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmečiais, konflikto ir militarizacijos reprezentaciją šiuolaikiniame Izraelio videomene. Parodė 13 šias temas atskleidžiančių kūrinių. Į Vilnių ją pakvietė NDG vadovė Lolita Jablonskienė ir kuratorė Živilė Etevičiūtė.

Socialinis menas nuo pirmosios mokyklos

Profesionalaus meno Izraelyje pradžia siejama su Bezalelio akademijos įkūrimu Jeruzalėje 1906 metais, raida ir vystymasis – su sionizmo judėjimu. Pirmoji akademijos misija – sukurti hebrajų kultūros vaizdinį. „Akademija 1906 metais buvo neįprastas reiškinys. Ji atsirado trejais metais anksčiau nei Tel Avivas arba pirmieji kolektyviniai kibucai. Akademijos įkūrėjas Borisas Schatzas buvo vienas nedaugelio ultraidealistų ir vizionierių, į šalį atvykęs su pirmąja imigrantų banga“, – pasakojo Ch. Tamir.

Tuo metu Europoje iškilo modernaus meno judėjimai: dadaizmas, fovizmas, buvo bepradedąs formuotis ekspresionizmas, futuristų manifestas dar nebuvo parašytas. Bezalelio akademijos menininkams įtaką darė art nouveau stilius, „Arts and Crafts“ judėjimas ir orientalizmas. Kūrėjų gretos pildėsi po antrosios žydų imigracijos bangos iš Europos.

Tuo laikotarpiu pasaulietiškos kultūros centru tapo Tel Avivas. Sparčiai kūrėsi miestai, menininkai ėmė tapyti abstrakčiai, norėjo ne vien naujo turinio, bet ir naujos formos, buvo pradėtas „Naujųjų horizontų“ meninis judėjimas. „Pavyzdžiui, Marcelis Janco sukūrė savitą Pablo Picasso „Gernikos“ versiją. Abstrakcija buvo suvokiama kaip naujoviška, demokratiška, laisva kūryba. Socialinis ir politinis kontekstas neišvengiamai pasirodė mene“, – kalbėjo kuratorė.

NDG auditorijoje šią savaitę vyko Izraelio menininkų trumpametražių filmų peržiūros.

Globalios ir vidaus problemos

Šeštąjį ir septintąjį XX amžiaus dešimtmečiais Izraelį pasiekė parodos iš Niujorko, kai kurie menininkai kėlėsi dirbti į JAV. „Globalizacija ir komunikacinės technologijos veikia menininkus visame pasaulyje. Fotografija ir vaizdo kūryba greitai tapo plačiai prieinamos, patogios naudotis ir dalytis. Visgi dėmesio centre liko socialinis ir politinis šalies gyvenimas, jo kritika. Video-, kūno menas buvo suprantami kaip socialinis aktas“, – sakė Ch. Tamir. Videomeno pionieriumi Izraelyje tapo Pinchas Cohenas Ganas, viešojoje erdvėje reiškėsi radikalūs menininkai, tokie kaip Michas Ullmanas, Yigalas Tumarkinas.

Izraelio kultūroje pėdsaką paliko multikultūralizmas. Prasidėjus ekonominei liberalizacijai Finansų ministerija panaikino kelionių į užsienį ir būtinųjų prekių mokesčius. Atsivėrusi tarptautinė rinka supažindino su spalvotu kinu, greituoju maistu, asmeniniais kompiuteriais ir vaizdo žaidimais – aštuntojo dešimtmečio masinės kultūros ženklais. Menininkai Tel Avive vėl susidomėjo socialiniais iššūkiais ir įvairių socialinių grupių išgyvenimais.

Vizualiąją kultūrą iš esmės keitė televizija ir tarptautiniai (nuo CNN iki MTV) kanalai. „Ne atsitiktinumas, kad Doronas Solomonsas, vienas pimųjų Izraelio menininkų, pradėjęs dirbti su videomedija, taip pat dirbo televizijos naujienų redaktoriumi. Buvo sunku tapti naujos krypties (tokios kaip video-) menininku“, – su autoriais, kurių darbų peržiūros NDG vyko šią savaitę, supažindino kuratorė.

Pasak Ch. Tamir, Izraelio kultūrą veikia ne vien globalios jėgos, bet ir vidinės problemos, kūrėjai taip pat domisi savo šaknimis, istoriniu ar asmeniniu palikimu. Tarkime, Roy Menachemo Markovichius juostoje „Ir mes dirbome“ („And We Worked“) filmavo savo senelę. Pagal tradiciją jos atėję aplankyti ir pagerbti kariai nuolat pertraukia pasakojamus prisiminimus apie holokaustą, nes jų susidomėjimas – paviršutiniškas ir netikras, jiems tai – kaip pramoga.

. . .

Chen Tamir yra Šiuolaikinio meno centro Tel Avive kuratorė, užsiima izraeliečių vizualiojo meno sklaida, studijavo Bardo koledžo Kuratorystės studijų centre Niujorke, parodas rengė galerijose Niujorke, Toronte (Kanadoje) bei Izraelyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"