Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Vienos abstrakcija sostinės „Vartuose“

 
2016 06 28 6:00
Mokytojas ir mokinė mene naudoja netradicines medžiagas. Heimo Zobernigas (kairėje) žaidžia koloritu, dažais ir daiktais, Julia Haller subtilias dažo formas ir linijas lieja ne ant drobės, o ant mineralinės plokštės. Parodos kuratorius Ameris Abbasas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Heimo Zobernigo ir jo mokinės Julios Haller „Paveikslai“ kabo Vilniaus „Vartų“ galerijoje. Parodoje – skirtingų kartų austrų menininkų abstrakcijos. H. Zobernigo – vienspalvė, konceptuali ir, kaip jis sako, optimistinė. J. Haller paveiksluose ant mineralinių plokščių – dažų sluoksnio faktūra, dėmė ir minimali linija.

H. Zobernigas, kurio paveikslai eksponuojami Vilniuje, yra vienas žinomiausių šiuolaikinio Austrijos meno atstovų. Jis atstovavo šaliai 2015-ųjų Venecijos bienalėje, šiemet apdovanotas Roswithos Haftmann prizu. Jau tris dešimtmečius menininkas ne tik tapo, bet ir kuria vaizdo meną, performansus, skulptūras.

J. Haller, buvusi H. Zobernigo mokinė, Vienos dailės akademiją baigė prieš penkerius metus. Parodą rengė iš Irako kilęs šiuolaikinio meno kuratorius, galerininkas, muziejininkas Ameris Abbasas, gyvenantis Vienoje ir ten įkūręs fondą „Wiener Art Foundation“.

Juodos ir baltos dermė Julios paveiksluose.

Į dailę – iš teatro

Garsusis austrų dailininkas, dažnai dalyvaujantis įvairiose tarptautinėse parodose ir meno renginiuose, „Vartų“ galerijoje eksponuoja savo darbus be pavadinimų. H. Zobernigas žaidžia, eksperimentuoja tapybinėmis priemonėmis (2014-ųjų „Untitled“ žaidžiama natūralia dienos šviesa – žiūrovui judant, keičiant savo žiūros tašką, kinta ir baltos spalvos atspalviai drobėje) bei daiktais (panaudojama folija, stiklas ir elektroninis šildytuvas, vaškas vietoj akrilo). Pasak menininko, jo kūrybiniai sprendimai paremti tyrinėjimais, kuriuos vertinti galima kaip humoristinius.

Į Austrijos sostinę menininkas atsikėlė 1977 metais iš Karintijos regiono. „Koks noras persikelti į Vieną! Pirmąkart ją aplankiau ketvirtoje klasėje. Tuo metu mokiniams buvo įprasta savaitei iš miesto vykti į kaimus ir iš kaimų – į miestus, – pasakojo tapytojas. – Stovėjome priešais meno akademiją ir mano vokiečių, piešimo bei kūno kultūros mokytojas pasakė: „Vieną dieną Heimo čia mokysis.“ Kitą dieną jis tą patį pasakė prie Technikos universiteto. Sunerimau: negi pamiršo, ką sakė ankstesnę dieną? Galiausiai jis buvo teisus – keturiolikos pradėjau mokytis inžinerijos.“

Kaip dažnai nutinka menininkams, H. Zobernigas mokytis piešimo buvo priimtas ne iškart – prieš tai studijavo teatro scenografiją, į šią specialybę stojo iki tol teatre lankęsis dukart. Vėliau kūrė scenovaizdžius spektakliams: Heinerio Müllerio „Quartett“ ir Peterio Handke“s „Über die Dörfer“. Į avangardą ir eksperimentus linkęs austrų teatras neįkvėpė jaunojo dailininko, kuris savo ateitį siejo su naujuoju vizualiuoju menu.

Mokytojas ir mokinė

Žinomiausi H. Zobernigo darbai – Pieto Mondriano įkvėpti tiesių linijų stačiakampiai ir vienspalviai paveikslai, atkartojantys olandų konstruktyvistus bei „De Stijl“ judėjimą. Anot dailininko, šiuo metu Viena yra vienas svarbesnių kultūros metropolių Europoje: čia vyksta daug tarptautinių projektų, menininkai yra įkūrę nišinių galerijų, daug institucijų veikia kaip akademijos: organizuoja pamokas ir mokymus, ruošia meno sceną.

H. Zobernigas yra dėstęs Hamburgo ir Frankfurto prie Maino (čia gimė ir augo J. Haller) meno akademijose, šiuo metu – Vienos dailės akademijoje. „Kai pradėjau dėstyti, vyraujanti kalba klasėse buvo šnekamoji vokiečių, šiandien – anglų. Viskas labai pasikeitę. Hierarchinis atstumas tarp dėstytojo ir studento nebe toks didelis, kaip man teko patirti praeityje, – dabar vieni kitus puikiai suprantame“, – įsitikinęs jis.

J. Haller praėjusiais metais gavo „Kardinal-König-Kunstpreis“ fondo apdovanojimą, surengė autorinę parodą Vienos secesijos galerijoje. Secesijos judėjimą įkūrė dailininkas Gustavas Klimtas, art nouveau stiliaus pastatas yra vienas garsiausių Austrijoje. Šiai parodai autorė kūrė grafikos darbų seriją naudodamasi įvairiomis frezavimo ir pigmentavimo technikomis. Jauna dailininkė subtilias dažo formas ir linijas lieja ne ant drobės, o ant mineralinės ploštės. Taip darbai įgauna permatomą, tarsi dvimatį vaizdą.

Lankytojų atvaizdai Heimo Zobernigo paveiksle „Untitled“, 2015 metai.

Apie kūrybą nutylėjo

Dviejų dailininkų kūrybą sieja ne vien netradicinių medžiagų panaudojimas, o ir automatizmas – prasmę jie teikia pačiam kūrybos procesui. Tęsdami abstrakcionizmo tradiciją H. Zobernigas ir J. Haller tapo ne siužetą, istoriją, pasakojimą, o kalba apie mąstymą, sutelptantį į abstrahuotas formas, minties liniją. Tarsi remdamiesi meno kritiko, abstrakčiojo ekspresionizmo tyrinėtojo Haroldo Rosenbergo sentencija: „Drobėje neturi būti kas nors vaizduojama, drobėje turi kažkas nutikti.“

Savo kūrybos per parodos atidarymą menininkai nepristatė. „Savo mokiniams vis kalbu, kad pasakoti apie kūrybą ir meną svarbu, tačiau kartais išmintingiau nesakyti nieko. Meninis sumanymas turi būti suprantamas savaime, pirmiausia – per patį kūrinį“, – teigė H. Zobernigas.

„Die Gemälde“ („Paveikslai“) veiks iki liepos 30 dienos sostinės „Vartų“ galerijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"