Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Vienybės karūna – be valstybės lėšų

 
2016 02 02 9:30
Kelias monumento link - pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno. Donato Malinausko ir Simono Savickio kompiuterinė vizualizacija

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Šiemet pradėsiantis statyti šį monumentą skulptorius žada jį baigti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Skulptorius tikisi, kad įamžinta simbolinė pasaulio lietuvių vienybės karūna skatins viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, kels jų dvasią, kalbės apie būtinybę saugoti ne tik savo valstybę, bet ir prigimtinę savastį, kultūrą, papročius, tikėjimo tradicijas. Šiam tikslui įgyvendinti su artimiausiais bendražygiais etninės kultūros puoselėtojas G. Radzevičius įkūrė „Lietos“ labdaros fondą ir pradėjo rinkti lėšas projektui.

Viskas prasidėjo dar prieš šešerius metus diskutuojant su bičiuliais apie tautos vienybę. Tada užsienyje gyvenusių lietuvių visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė skulptoriaus, ar jis negalėtų šios minties išreikšti monumentu – reikia, kad idėja apie vienybę mums būtų nuolat primenama. Sukurto maketo palaiminimas skulptorių įkvėpė tęsti darbą. Su jaunaisiais architektais savanoriais Donatu Malinausku ir Simonu Savickiu jis sukūrė projekto kompiuterinę vizualizaciją. Dabar lengviau idėją pristatyti didesniam visuomenės būriui. Susibūrė ir neformali visuomeninių organizacijų, žymių žmonių palaikymo grupė, kuri skleidžia žinią apie tai.

Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas monumento statybai pasiūlė nemokamą vietą – 1 ha – parko teritorijoje, tiksliau, priešais įėjimą į parką, miško apsuptoje laukymėje. Monumento lankymas bus nemokamas.

Tokią "Pasaulio lietuvių vienybės karūną" Gediminas Radzevičius nori pastatyti Europos kultūros parke.

Tautai suprantami simboliai

Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys iš lauko akmenų ratu išmūryti aštuoni apskriti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis: rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir t. t. Aštuoni takai nuo stulpų ves link pakylėjimo, kurio viršutinėje plokštumoje stovės ugniakuras, simbolizuojantis ir altorių apeiginei ugniai uždegti.

„Tai svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus, – sakė kūrinio autorius. – Tarp kolonų bus aštuoni metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – bitės ir koriai su lauko akmenėliais, simboliniu Lietuvai dirbančių žmonių suneštu nektaru. Metalinį skliautą jungs Žemės rutulys su žalvariniu Vyčiu. Jis bus judantis, lyg vėtrungė, kuri nuo seno laikoma apsaugos nuo blogio simboliu. Papūtus priešiškam vėjui Vytis iš karto atsuks kalaviją į jo pusę.“

Savo kūrinyje skulptorius jungia daug indoeuropiečių, baltų kultūros bei krikščioniškų tradicijų simbolių. Kompozicijoje bus ir iš lauko akmenų grįstas takas, kuriam akmenis atsiveš ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos.

Ant pilkapius menančių supiltų kauburėlių stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Amžiams ant akmens skulptorius nori įrašyti Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kitus mūšius, sukilėlių, partizanų kovas, Kovo 11-ąją. Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti.

„Tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje pusėje bus rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, vardais. Iškalsime ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardes“, – teigė G. Radzevičius. Netoli šio monumento atsiras vieta ir scena įvairiems renginiams.

„Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų, vienybei stiprinti, tautos sutelktumo idėjai išreikšti, nutarėme, kad jį statant galėtų dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu indėliu“, – tvirtino projekto sumanytojas.

Į monumentinę "Pasaulio lietuvių vienybės karūną" įpinta daug simbolių.

Lėšas renka su krivūle

Šiuo metu G. Radzevičius su bendraminčiais savanoriais žinią apie planuojamą statyti monumentą skleidžia po visą Lietuvą. „Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo bangą, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė krivūlė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti „Lietos“ labdaros fondui organizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšoms rinkti, – aiškino skulptorius. – Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti ant krivūlės koto.“

Renginiuose yra demonstruojamas 8 minučių trukmės filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta žymių Lietuvos atlikėjų koncertai. Per renginius surinktos lėšos bus skirtos monumentui statyti. Kiekvienas norintis prisidėti prie šio projekto gali pervesti lėšų į specialią „Lietos“ fondo sąskaitą. „Nesvarbu, kokia suma bus paaukota, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami „Lietos“ fondo internetinėje svetainėje“, – žadėjo G. Radzevičius.

"Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo bangą, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Ši banga nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos", - pasakojo Gediminas Radzevičius. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Prisidėsi – bus pastatyta

Iš Vyriausybės monumento statytojas lėšų neprašys. „Pirmiausia todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti tą įsisenėjusį stereotipą, kad viską sprendžia valdžia (kad ir kokia ji būtų: gera ar bloga), – teigė pašnekovas. – Tą variantą mes prisimename nuo 1940 metų: partijos centro komitetas nusprendė, pirmasis sekretorius palaimino, įpareigojo vyriausybę, vyriausybė liepė kultūros ministerijai, ministerija paskyrė specialiai tam „aprobuotus“ atlikėjus, o tie įgyvendino nurodytą projektą. Tada į atidarymą pakviečiami eiliniai žmonės, vadinamoji tarybinė liaudis, ir jai pritarus paminklas atidengiamas.“

Kaip pasakojo skulptorius, buvo siūlymų pabandyti gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų, idėją įvilkus į bendrijai tinkamą „apdarą“. „Man tai nepriimtina. Juk ne fermą statome, ne ūkinį pastatą, o „Pasaulio lietuvių vienybės karūną“, būsimą mūsų tautos, gyvenančios Lietuvoje ir už jos ribų, vienybės simbolį, – teigė G. Radzevičius. – Negi eitume ištiesę rankas per Europą ir prašytume savo karūnai pinigų? Ir dar mekentume, kad nesugebame to padaryti savarankiškai. Būtų gėda.“

Kaip prisipažino idėjos apimtas skulptorius, šis darbas jam – tai jo tikėjimo, proto, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasios galių išbandymas, savitai apibendrinantis jo gyvenimą. „Šiemet paminėsiu savo buvimo žemėje 65 ir kūrybinio kelio 45 metų sukaktis, todėl esu pakankamai subrendęs ir žinau, ko siekiu. Noriu, kad viskas būtų tikra, teisinga, skaidru, neapipinta vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais“, – pabrėžė jis.

Skeptikams skulptorius primena, kad kadaise ir Eifelio bokštą statant daug kas tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą. „Lengviausia tik kritikuoti nieko nedarant. Tad kad nebūtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, turiu konkretų pasiūlymą: kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į „Lietos“ fondo sąskaitą 5 eurus, kas prieš – 10 eurų, kas abejoja – 15 eurų, o kas už – 20 eurų. Tokiu būdu turėsime konkrečią statistiką, kiek yra „už“, kiek „prieš“ ir kiek abejoja, – juokėsi G. Radzevičius. – Neatsižvelgdami į paaukotą sumą prisidėjusiųjų pavardes įrašysime į rėmėjų sąrašą. Mūsų šūkis: „Neprisidėsi – liks neprisidėta. Prisidėsi – bus pastatyta.“

Projekto sumanytojui talkina nedidelė, bet darbšti bendraminčių komanda. Monumentą kurti padės ir skulptoriaus sūnus Tautvilas. G. Radzevičius džiaugiasi, kad idėjos palaikymo ir lėšų rinkimo krivūlę jau priėmė Neringa, Kretinga, Klaipėda, Kūlupėnai, Gargždai, Palanga, Plateliai. Vasario 4 dieną projekto iniciatoriai aplankys Šilalę. Lėšų rinkimo koncerte dalyvaus Algis Frankonis, Larisa Kalpokaitė, jiems akompanuos Daumantas Slipkus. Vasario 5 dieną krivūlę priims Tauragė, koncerte dalyvaus broliai Algis ir Valdemaras Frankoniai. Toliau laukia Skuodas, Pagėgiai, Jurbarkas, Marijampolė, Kaunas.

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"