Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Vilniaus meno mugė: 20 pasaulio šalių, 200 menininkų

 
2017 05 31 15:00
„ArtVilnius“ takas.
„ArtVilnius“ takas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“ aštuntą kartą prasidės birželio 8 dieną. Pernai ją aplankė 21 tūkst. žmonių. Šiemet dalyvaus 55 galerijos iš 20 pasaulio šalių ir 200 menininkų.

„Daugiau nei 70 jų – jaunieji menininkai iki 35 metų. Taigi „ArtVilnius“ jaunėja, ir šie kūrėjai gali įžengti į Lietuvos meno rinką. Vertinimo komisijai, kuri rinks geriausią jaunąjį menininką, bus nepaprastai sunku“, – įsitikinusi mugės vadovė Diana Stomienė.

Aktyvūs dalyviai – estai

Kaip visuomet, „ArtVilnius“ dalyvaus lietuvių autoriai, galerijų stendus įkurs Lietuvos kaimynės, taip pat vokiečiai, olandai, italai, prancūzai. Pernai mugės viešnios teisėmis dalyvavo Lenkija, šiemet aktyviai pasirodys Estijos šiuolaikinio meno galerijos. Vieni estų atstovų, meno platforma NOAR, pristatys Baltijos jaunojo menininko apdovanojimų nugalėtojo Juhano Soometso garso instaliaciją, kurią kurs patys lankytojai.

Į Vilnių prisistatyti atvyksta ir naujos latvių galerijos bei institucijos. Kasmet vis kitų menininkų programą pateikianti prestižinė Latvijos galerija MAXLA XO šiemet eksponuos fotorealizmo atstovės Magone Boleiko kūrybą. Tbilisyje įsikūrusi meno galerija „Project ArtBeat“ į mugę atvyksta su trijų Gruzijos menininkų – Makos Batiašvilio, George Gagošidzės ir Levano Mindiašvilio – darbais.

Kitąmet Gruzija ketina organizuoti savo meno mugę. „Vyksime žiūrėti, kaip jiems seksis. Nuo Maskvos iki Berlyno esame vienintelė meno mugė. Tokią bandė organizuoti latviai, bet mugė buvo maža, lokali, joje nedalyvavo geriausios šalies galerijos. Bandė surengti lenkai, bet kas nuvažiavo, nusivylė. Laiku įšokome į mugių rinką, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė. Kitu atveju šiandien „ArtVilnius“ neturėtume“, – apie 2009 metais pradėtą renginį pasakojo D. Stomienė.

Neįtikinsite J. Meko pasenti

Greta pagrindinės galerijų programos „ArtVilnius“ rengėjai organizuoja atskirą projektų zoną ir papildomus renginius. Šiemet čia akcentuojamas videomenas. Bonoje, Vokietijoje, vyksta vienas seniausių Europoje videomeno festivalis „Videonale“. Jo kūrinių kolekcija „Videonale.16 on Tour“ bus eksponuojama Vilniuje, visus filmus galima peržiūrėti per 2 valandas.

Bus rodomas ir Jono Meko filmas. „Mugėje nieko neparduodame – matome prasmę joje skleisti žinią apie J. Meką, J. Meko vizualiųjų menų centrą ir jo kolekciją, – kalbėjo centro vadovas Gintaras Sodeika. – Šiemet lietuvių išeivis kinematografininkas mini savo 95-metį. Jo sukaktį minime ir Lietuvoje. Keturias dienas rodysime naujausią J. Meko filmą „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“, kuriame jis kalba, komentuoja, skaito savo eiles. J. Mekas – nesenstantis menininkas, o neseniai dar yra pasakęs: „Neįtikinsite manęs pasenti.“

Meno fondas „Lewben Art Foundation“ pasikvietė kuratorę Francescą Ferrarini sudaryti ekspoziciją „Tos žaviosios moterys“. „Ją dedikuojame moteriškumui – moterims menininkėmis ir moterims, meno kūrinio subjektams. Kiek atsiribojome nuo šiandien populiarios feminizmo temos. Greta užsienio menininkų pristatome ir lietuvius, norėdami sumažinti šią ribą ir atskirtį, pabrėžti kūrėjų tarptautiškumą bei globalumą“, – pristatė „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Mugė – įgyti kontaktų

Praėjusiais metais dalyvavęs Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus MOCAK dabar grįžta norėdamas pristatyti interaktyvų projektą. Čia žiūrovams reikės pasitelkti mobiliuosius telefonus.

Kasmet mugės metu vyksta tarptautinė didelio formato skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“. Kaip pasakojo mugės meno projektų vadovė Sonata Baliuckaitė, šiemet sulaukta rekordinio kiekio kūrėjų paraiškų. Iš 170 atrinkta 40 dalyvių. Ekspozicijoje savo kūrybą rodys Mindaugas Navakas (jo kūrinys – 20 tonų svorio ir 5 metrų aukščio), performansus rengs Monika Dirsytė, Benas Šarka, estai Raulas Rajangu (suaugusiesiems) ir Erikas Alalooga.

„Žiūrėdami į tarptautinių, senųjų mugių pavyzdžius Madride, Londone, Vienoje iškėlėme aukštai kartelę. Jaunose mugėse galerija nusipirktų stendą, dirbtų jame visą dieną ir vakare išeitų. Mūsų programa – platesnė ir įdomesnė, daug dėmesio skiriame edukacijai, diskusijoms, susitikimams su menininkais. Lankytojai mugėje gali praleisti visą laiką, mums svarbi meno ir verslo sinergija, kad dalyviai įgytų kontaktų. Neįmanoma, kad visi kūriniai būtų išpirkti, mūsų tikslas, – kad augtų meno rinka, klestėtų kolekcionavimo įgūdžiai ir tradicija“, – svarstė D. Stomienė.

Naujos galerijų strategijos

„ArtVilnius“ atrankos ir vertinimo komisijos narys menotyrininkas Ernestas Parulskis apžvelgė šių metų galerijų pasiūlą ir įžvelgė dvi naujas tendencijas.

Pasak jo, kiekvieno individualaus menininko asmeninę rinką (idealiu atveju) turėtų sudaryti trys dėmenys: meno kritikas, istorikas, kuris apie autoriaus kūrybą pasakotų, kuratorius, kuris kūrybą rodytų, ir, trečia, turėtų atsirasti žmogus, kuris jo darbus norėtų ir mokėtų parduoti. „Jei visi trys dėmenys suformuoti, neabejotina, kad po kiek laiko atsiras ir pirkėjas. „ArtVilnius“ mugėse nustebęs stebėjau institucines, neseniai įkurtas galerijas, kurios akcentavo kūrinių rodymą, pasakojimą apie juos ir mažiau dėmesio kreipė į pardavimą. Šiemet matyti kita tendencija – naujokės galerijos (kaip Aistės Kisarauskaitės galerija namuose „Trivium“, mobilioji galerija „Contour“) parinko tokius menininkus, kad buvo neįmanoma neįtraukti jų į programą. Ši strategija rodo, kad galerijos ateina ir parodyti, ir parduoti“, – pasakojo E. Parulskis.

Kita ryški tendencija, anot menotyrininko, – pasiūlos tarptautiškumas. Į lokalią meno rinką, tarp mums žinomų menininkų, įsilieja pasaulio dailės klasikai, šiuolaikinės tapybos kūrėjai.

2015-aisiais mugėje „ArtVilnius“ parduota darbų už 200 tūkst. eurų, 2016-aisiais – už 300 tūkst. eurų. Pernai pirkėjų dėmesį patraukė lenkų galerijos, „The Rooster“ galerija pardavė aštuonis jaunųjų autorių darbus, į mugę atvyko kolekcininkų iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Turkijos ir Skandinavijos šalių. Daug sandorių buvo sudaryta ir mugei jau pasibaigus.

Dailės priemonės – nemokamos

„ArtVilnius“ vyksta parodų ir kongresų centre „Litexpo“, keturias dienas – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Paskutinę dieną dalyvauti edukacinėse programose plūsta šeimos. Taip pat mugės metu renkamos geriausios galerijos ir menininkai, apdovanojamas geriausias jaunasis kūrėjas, už savo favoritus balsuoja žiūrovai.

Mugės svečiai apsigyvens viešbutyje „Artagonist“, kadangi jame kabo lietuvių menininkų kūriniai. Lankytojams bus siūloma diskusijų ir paskaitų programa, o dalyvaujantieji kūrybinėse dirbtuvėse patys pasijaus esą menininkai. Tokiu būdu, pasak D. Stomienės, žiūrovai tampa ne vien pasyvūs stebėtojai, o ir įsigilina į meno kūrimo procesą.

Edukacinę programą „Tarp kūrėjų“ ruošia Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla, sostinės vaikų ir jaunimo dailės mokyklos bei meno galerijos. Akvarelės, mozaikos, keramikos lipdymo, fraktalų piešimo, atvirukų, „pasidaryk pats“ tipo ir kiti užsiėmimai nemokami, o visas reikalingas priemones parūpino organizatoriai

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"