Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Violončelininkui žemė pradėjo greičiau suktis

 
2016 10 01 6:00
Trijų kartų vyrai: violončelininkas Saulius Lipčius vyresnysis, gitaristas jaunėlis sūnus Saulius ir jo dainuojanti atžala Teodoras. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje spalio 6-ąją vyks Sauliaus Lipčiaus gyvenimo 70-mečiui ir kūrybinės veiklos 50-mečiui skirtas jubiliejinis koncertas „Romantikai – romantikams“. Nuo pat Čiurlionio kvarteto įkūrimo jame violončele griežia S. Lipčius. Jis yra ne tik žymus muzikantas, bet ir darnios šeimos tėtis bei senelis.

Šiemet paminėjęs savo 70 metų sukaktį, muzikas neatsistebi, kaip sparčiai lekia laikas. „Gal žemė pradėjo greičiau suktis?“ – retoriškai klausė jis ir pridūrė, kad užsiimant širdžiai miela veikla gyvenimas turiningesnis. Žmogus į pasaulį turi žvelgti optimistiškai, nes tada jis ilgiau gyvena. Kalbėdamas apie sukaktis, S. Lipčius užsiminė, kad minės ir savo kūrybinės veiklos penkiasdešimtmetį. Šis, pašnekovo teigimu, būtų neįmanomas be žmonos Zitos palaikymo. Juk tie, kurie pasirinko artisto kelią, turi nemažai savęs atiduoti publikai. Nuolatiniai koncertai, gastrolės, kelionės...

Nors šitiek metų koncertuoja, violončelės virtuozą vis dar supurto dvasinis virpulys, užklumpantis artistus prieš premjerą. „Kiekvieną kartą tenka išgyventi jaudulį iš naujo, vis kitaip ir jausti jo svorį“, – prisipažino jis.

Nuo pat Čiurlionio kvarteto įkūrimo jame violončele griežia Saulius Lipčius./Romo Jurgaičio nuotrauka

Susipažino šokiuose

Jei būtų taip lemta, kad abu su žmona būtų menininkai, muzikanto manymu, nemenkai nukentėtų šeimos, vaikų interesai. Zita – ekonomistė, ilgus metus skyrusi savo specialybei, iki pat pensijos dirbusi inspektore Vilniaus mokesčių inspekcijoje. Tačiau violončelininkas neigė specialiai ieškojęs ramaus užutėkio. Su būsima žmona susipažino visai netikėtai, studentiškai uždarbiaudamas.

Muzikos pasaulio įžymybė šypsodamasis prisipažino, kad pirmuose studijų kursuose tekdavo „pagroti šokiuose“.

Anuomet tikro garso muzika buvo neatsiejama jų dalis. Tad Saulius buvo neblogai įvaldęs kitą styginį instrumentą – kontrabosą, mat jis labiau nei violončelė tiko atskleisti jaunimo pamėgtiems muzikos stiliams, tokiems kaip džiazas, rokenrolas, bliuzas, tango...

Ilgametė draugystė užsimezgė kartą muzikuojant sostinėje, universiteto šokiuose. S. Lipčiaus akys nukrypo į kuklią juodaplaukę gražuolę. „Įsižiūrėjau ją tiesiog nuo scenos, – pasakojo muzikantas. – Taip ir susipažinome. Netrukus bus penkiasdešimt metų, kai esame kartu, po poros metų minėsime auksines vestuves.“

Genealogijos medžio šakomis

Lipčiai domisi savo ištakomis, yra sudarę giminės genealogijos medį. Vyriausiai šeimos narei Danutei Lipčiūtei-Augienei, S. Lipčiaus tetai, šiemet sukako 102 metai. Garbaus amžiaus sulaukusi mokytoja, rašytoja, dramaturgė Danutė – Maironio sesers Kotrynos Mačiulytės-Lipčienės jauniausioji duktė – visados stengdavosi suburti šeimą į krūvą, rengdavo iškylas gamtoje. Tačiau metams bėgant atėjo laikas, kai Danutė nustojo lankyti giminaičius, tad koncertuodamas Amerikoje Saulius turėjo puikią progą tetą aplankyti.

Narpliojant S. Lipčiaus giminystės ryšius su Maironiu paaiškėjo, kad violončelininko senelis Mikas (Mikalojus) – Kotrynos Mačiulytės-Lipčienės sūnus. Tad Maironio sesuo Kotryna yra violončelininko promočiutė, švelniai Sauliaus vadinama probabyte.

Danutė Lipčiūtė su mama Kotryna Mačiulyte-Lipčiene. Apie 1918 metus./Asmeninio albumo nuotrauka

Sauliaus žodžiais tariant, diedukas Mikas Lipčius taip pat buvo ryški asmenybė, – garsus valdininkas. Lietuvos kariuomenės savanoris, žvalgybos skyriaus įkūrėjas, vidaus reikalų viceministras, o kai jis buvo Finansų departamento direktoriumi, buvo įvestas litas.

Prieš karą, kai sovietai pirmą kartą okupavo Lietuvą, Sauliaus senelį suėmė. Jis buvo kalinamas Kaune ir Vilniuje, 1941-aisiais išvežtas į Pečioros lagerius Komijoje, ten po metų mirė. Iš tremties Miko nesulaukė jo žmona – Marija Lipčienė-Marcinkevičiūtė, garsi operos solistė (mecosopranas), dainavusi dar prieškario laikais. Violončelininko S. Lipčiaus močiutė Marija buvusi labai talentinga. Baigė Paryžiaus konservatoriją, Sorbonos universitete studijavo gamtą ir matematiką. Sukūrė apie 30 operų ir operečių vaidmenų. Atliko stambios formos kūrinių solo partijas ir kitų lietuvių kompozitorių vokalinius kūrinius. Koncertavo Rygoje, Taline, Paryžiuje.

Regis, muzikinės genealogijos medžio šakos linksta moteriškojon pusėn? S. Lipčius prieštarauja. Po jo mamos pianistės Aldonos Lipčiūtės muzikos viršūnėn aktyviai kopia vyriškoji giminės dalis.

Lipčių vyrai

Trijų kartų vyrai: violončelininkas Saulius vyresnysis, gitaristas jaunėlis sūnus Saulius ir jo dainuojanti atžala. „Trejų metų anūkėlis dar tik trečdalis vyro“, – tarė S. Lipčius.

Vis dėlto mažasis dainorėlis jau spėjo patraukti auditoriją. Būdamas vos dvejų metukų dar prastai kalbėdamas, tačiau Lietuvos himną įveikė: ir žodžius, ir melodiją. Įkėlus filmuką į internetą šeima nė nesitikėjo, kad įrašą peržiūrės 600 tūkst. žmonių.

Berniukas turi absoliučią klausą, jau yra pasirodęs ir tikroje scenoje. Per paramos koncertą „Pasaulis priklauso vaikams“, skirtą SOS vaikų kaimo globojamoms šeimoms paremti, Teodoras dainavo kartu su atlikėja Neringa Šiaudikyte. Šiemet įstojo į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimnazijos parengiamąją klasę. „Jei viskas bus gerai, turėsime penktą muzikų kartą mūsų šeimoje“, – didžiuodamasis sakė Saulius vyresnysis.

Greičiausiai taip ir bus. Tada senelis šypsosis į ūsą patenkintas, kaip ir tąsyk, kai trimetis patikino, kad užaugęs norės būti dainininku.

Žiūrėdamas į vietoje nenustygstantį anūką Teodorą, vyras prisiminė sūnaus Sauliaus atėjimą į šį pasaulį. „Jis buvo labai lauktas vaikas. Tiesiog sąmoningai lauktas, – buvo atviras maestro. – Buvau gana suaugęs vyras, jau galėjau žvelgti į gyvenimą viską suprantančio žmogaus akimis, brandžiai.“

Vyras prisipažino, kad antro vaiko gimimas sutuoktinius tarsi atjaunino, pakeitė. Kitaip nei augindami pirmąją atžalą, jie stengėsi visą laisvą laiką skirti jaunėliui. „Visas dėmesys buvo sutelktas į jį, – pasakojo S. Lipčius. – Pastebėjau, kad sūnus linkęs į muziką.“ Anot jo, būsimo gitaristo nereikėjo raginti pasinerti į muziką.

Skirtingai nei trylika metų vyresnis brolis, kurį įtraukė technika, automobiliai ir lenktynės, Saulius jaunesnysis visada norėjo būti muzikantu.

Vyriausiai šeimos narei Danutei Lipčiūtei-Augienei, Sauliaus Lipčiaus tetai, šiemet sukako 102 metai./Asmeninio albumo nuotrauka

Matydamas sūnaus pastangas tėvas rimtai ėmėsi ugdymo. Nuo šešerių metų būsimas gitaristas lankė „Ąžuoliuką“, mokėsi skambinti fortepijonu, chorinio dainavimo. Tačiau grojant fortepijonu berniuko akys neblizgėjo. Atsitiktinai į rankas pakliuvusi gitara išblaškė visas abejones.

„Jo susidomėjimas buvo labai ryškus, iš patirties žinojau: jei yra noras, tada įdedama daug darbo. Iškart ėmiau ieškoti gitaros mokytojų. Pirmas žingsnis įsitraukiant į veiklą turi būti lydimas pačių profesionaliausių specialistų“, – atsiminimais dalijosi S. Lipčius.

Dabar sūnus Saulius kartu su jaunosios kartos gitaristais įkūrė Baltijos gitarų kvartetą, kuris dažnai užsienyje pristatomas kaip lyderiaujantis gitarų ansamblis Baltijos šalyse.

Gitaristas aktyviai koncertuoja kartu su įvairiais muzikantais, aktoriais, ansambliais. Muzikuoja kartu su tėvu – Čiurlionio styginių kvarteto violončelininku. Saulius yra įvairių tarptautinių bei šalies konkursų laureatas.

Sūnų su tėvu sieja ne tik meilė muzikai, abu turi gyslelę fotografijai. Jų rankose laikomas fotoaparatas fiksuoja meninius vaizdus. „Menininkai turi stiprų gero skonio pajautimą, tai matoma visose srityse, net aprangos detalėse“, – pabrėžė Saulius vyresnysis.

Lipčių vyrai tikri romantikai: savo sode mėgsta vakaroti, sutikti saulėlydį. Vienas Lipčius su žmona Zita augina gėles, kitas – veisia vynuoges ir šilauoges... Vakarais, jau sutemus, abu stebi žvaigždžių lietų, mėnulį, Saturną... Pro teleskopą, kurį jaunėlis įsigijo po pirmo laimėto konkurso.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"