Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Vis dar keistas „almodóvariškas“ kinas

 
2016 05 28 6:00
Pirmąją kamerą nusipirko iš atlyginimo telekomunikacijų įmonėje „Telefónica“. Joje kino kūrėjas iš viso dirbo dvylika metų.
Pirmąją kamerą nusipirko iš atlyginimo telekomunikacijų įmonėje „Telefónica“. Joje kino kūrėjas iš viso dirbo dvylika metų. Užsienio spaudos nuotraukos

Šiųmečiuose „Kanuose“ ispanų režisierius Pedro Almodóvaras pristatė savo naują filmą „Džuljeta“ (angl. „Julieta“). Pasak Kanų kritikų, ir šiam kūriniui būdingas intriguojantis bei provokuojantis „almodóvariškas“ keistumas, kuris išskiria jį iš kitų festivalio juostų.

Dvidešimtajame savo filme P. Almodóvaras grįžo prie moters portretų. „Džuljeta“, jau rodyta Ispanijoje, o nufilmuota Madride, yra penktoji režisieriaus premjera Kanuose.

Pedro Almodóvaro kūryboje susipina kino, literatūros, dailės istorija. Režisierius kalba angliškai, tačiau įsijautęs automatiškai žodžius ima berti ispaniška greitakalbe.
Pedro Almodóvaro kūryboje susipina kino, literatūros, dailės istorija. Režisierius kalba angliškai, tačiau įsijautęs automatiškai žodžius ima berti ispaniška greitakalbe.

Žymioji „almodóvariškoji“ estetika – tai ryškios spalvos ir pasakojimai apie marginalizuotas asmenybes, ekstravagantiškos detalės, kadro simetrija, aliuzijos į kitus filmus, literatūrą ar meno istoriją. Nors ir sulaukęs didelio pasisekimo kine, režisierius teigė visąlaik svajojęs tapti rašytoju. „Regis, pasakoti istorijas vaizdais man sekasi geriau, turiu daugiau talento kinui nei romanams rašyti, nors būtent tai visada buvo mano svajonė“, – yra sakęs režisierius, kuris savo amato mokėsi savarankiškai.

Holivudui trūksta moterų

„Džuljeta“ sukurta pagal kanadiečių rašytojos Alice Munro apsakymus. Siužete pasakojama moters meilės ir santykių su dukra drama. Džuljetos vyrui tragiškai nuskendus per audrą, ši puolė į depresiją, o trylikametė jos dukra po tėvo mirties pabėgo iš namų. Dviejų netekčių ištikta Džuljeta po beveik 20 metų atsitiktinai sužino, kad dukra (taip netikėtai nutraukusi su ja ryšius) susilaukė trijų vaikų ir gyvena Šveicarijoje.

Kine P. Almodóvaras yra nupiešęs ne vieną moters portretą, taip pat kritikavęs Holivudą už gerų vaidmenų įvairaus amžiaus aktorėms stoką. „Sukuriama daug filmų apie herojus ir jų nemirtingus priešus, tačiau tokiose juostose, regis, jei moteris ir pasirodo, tai tik tam, kad pamatytume, jog pamėgtas herojus nėra homoseksualus. Taip prarandame galimybę sukurti galybę puikių vaidmenų moterims: apie motinas, dukras, merginas, brolienes ir taip toliau“, – komentavo ispanas.

Pirminė filmo idėja buvo jį kurti angliškai su aktore Meryl Streep. Režisierius filmavimo aikštelėse yra dirbęs su daugeliu žinomų aktorių, Ispanijoje išpopuliarėjusiomis Penélope Cruz, Elena Anaya, Cecilia Roth, Rossy de Palma. Šioje juostoje pagrindinį vaidmenį atliko aktorės Adriana Ugarte (Džuljeta jaunystėje) ir Emma Suárez (suaugusi). Nuo 1995 metų garso takelius jo filmams kuria kompozitorius Alberto Iglesias, ne išimtis buvo ir „Džuljeta“.

Praėjusią savaitę Kanuose: Pedro Almodóvaras su aktorėmis Adriana Ugarte (kairėje) ir Emma Suarez.
Praėjusią savaitę Kanuose: Pedro Almodóvaras su aktorėmis Adriana Ugarte (kairėje) ir Emma Suarez.

Dvasininku netapo

P. Almodóvaras yra ir scenaristas, ir aktorius. Už režisūrinius darbus pelnė du „Oskarus“, vieną jų – už scenarijų filmui „Pasikalbėk su ja“. Tarptautinio pasisekimo sulaukė jo juodojo humoro komedija „Moterys ties nervų krizės riba“ 1988 metais. Kaip sakė pats režisierius, jis norėtų sukurti panašią komediją, tačiau iki šiol to padaryti nepavyko. P. Almodovaras daug kartų apdovanotas Europoje ir Ispanijoje, pelnė devynias „Los Premios Goya“ – ispanų dailininko Francisco Goyos vardo apdovanojimų – statulėles.

Režisierius gimė provincijoje. Jo tėvas buvo vyndarys, o motina skaitė ir rašė laiškus beraščiams kaimelio gyventojams. Kartais skaitydama parašytas istorijas pagražindavo, tai darė įspūdį būsimam režisieriui.

Aštuonmetį Pedro tėvai išsiuntė mokytis į Kaseresą tikėdamiesi, kad užaugęs sūnus taps kunigu. Kaserese jis ir pažino kiną. Režisieriaus teigimu, būtent kinas tapo jo tikruoju mokytoju, daug geresniu nei priverstinai mažamečiui įbrukta religija. Apie savo vaikystę jis vėliau sukūrė filmą „Blogas auklėjimas“.

Garso takelis – pats režisierius

Nespėjęs sulaukti pilnametystės Pedro išsikėlė į Madridą. Generolui, Ispanijos diktatoriui Francisco Franco uždarius Nacionalinę kino mokyklą, amato teko mokytis savarankiškai. Dienomis jis dirbo pardavėju „El Rastro“ turguje, net dvylika metų – telekomunikacijų įmonėje „Telefónica“, nes čia turėjo galimybę dirbti pusę dienos, o likusią – kurti ir eksperimentuoti.

Pasivadinęs Patty Diphusa rašė spaudai ir žurnalams, publikavo novelių. Jo raštai išleisti ir lietuvių kalba, knygoje „Pati Difuza ir kiti tekstai“.

Sutaupęs pakankamai pinigų Pedro nusipirko pirmąją kamerą „Super-8“ ir ėmė filmuoti, savo filmus rodydavo baruose ir per vakarėlius. Madride išpopuliarėjo kaip begarsio kino režisierius. Į kino peržiūras atsinešdavo magnetofoną ir įrašytą garsajuostę, kur pats skaitydavo personažų dialogus ir atlikdavo dainas.

Režisieriaus kinui būdinga melodrama ir gilus tragizmas. Juostoje „Džuljeta“ jis grįžo prie moterų portretų, kokius kūrė pasisekimo sulaukusiuose filmuose „Moterys ties nervų krizės riba“ ir „Viskas apie mano mamą“./Kadras iš filmavimo aikštelės
Režisieriaus kinui būdinga melodrama ir gilus tragizmas. Juostoje „Džuljeta“ jis grįžo prie moterų portretų, kokius kūrė pasisekimo sulaukusiuose filmuose „Moterys ties nervų krizės riba“ ir „Viskas apie mano mamą“./Kadras iš filmavimo aikštelės

Dviprasmiški vertinimai nebestebina

Kaip sakė P. Almodóvaras, labiausiai jis patenkintas savo 1983 metais režisuotu filmu „Blogi įpročiai“, kuriame susipynė religija ir moderniame Madride gyvenančių moterų istorijos. „Tai buvo svarbus filmas mano režisūrinei pradžiai. Paprastai savo kūrinių nežiūriu, tačiau „Blogus įpročius“ atsitiktinai pamačiau po 20 metų. Manau, juosta puikiai apibendrina visą mano kūrybą“, – kalbėjo Pedro ir pridūrė, kad tiek kine, tiek gyvenime jis yra dramatiškas žmogus.

Daugelį režisieriaus filmų lydėjo kontroversiškos nuomonės dėl pasirinktų provokuojančių temų ar marginalių herojų. Pats režisierius sako, kad tai jo nebestebina. „Taip buvo ir yra nuo paties pirmojo mano filmo, todėl jau įpratau. Vis dėlto prieštaringi vertinimai nėra reakcija, kurios tikiuosi ir labiausiai laukiu. Norėčiau, kad publika būtų mano bendrininkė“, – tikino jis.

Iki šiol P. Almodóvaras nėra įgyvendinęs savo idėjos sukurti filmą apie F. Franco diktatūros aukas. Scenarijus jau parašytas, tačiau daug kūrinių ant jo darbo stalo laukia paskutinės peržiūros ir patikrinimų. „Prieš tai, kol juos pabaigiu, tekstai guli ant stalo visą amžinybę. Ispanijos diktatūra mane domina kaip šios šalies pilietį, ši tema aktuali daugeliui žmonių. Vis dėlto dar neradau tinkamo priėjimo, būdo iliustruoti istoriją“, – pasakojo P. Almodóvaras.

Prieš tai, kai režisierius užbaigia scenarijus, tekstai ant jo darbo stalo praguli visą amžinybę, todėl ir nebaigtų filmų – daugybė. Su Elena Anaya kuriant „Oda, kurioje gyvenu“.
Prieš tai, kai režisierius užbaigia scenarijus, tekstai ant jo darbo stalo praguli visą amžinybę, todėl ir nebaigtų filmų – daugybė. Su Elena Anaya kuriant „Oda, kurioje gyvenu“.

Aktoriams – tomai pastabų

Žinomas režisierius ir reikšminga kino figūra nevengia pareikšti nuomonės socialinėmis temomis, tačiau asmeninį gyvenimą laiko paslaptyje. Kalba angliškai, bet įsijautęs automatiškai žodžius ima berti ispaniška greitakalbe.

Atpažįstamas P. Almodóvaro polinkis į detales ir smulkmeniškumą kine. Kaip jis sako, kiekvienas elementas – spalvų, scenografijos, kostiumų, rekvizitų – pasirinktas ne veltui, o yra dalis istorijos. E. Anaya, pagrindinė filmo „Oda, kurioje gyvenu“ aktorė, yra pasakojusi, kad prieš pradedant filmuoti jie su Antonio Banderasu repetavo du mėnesius – neįprastai ilgas laikas sparčioje kino industrijoje. „Pedro visuomet pasiūlo savo idėjų. Kartą jis man davė dešimties puslapių užrašus su mintimis, kaip galima suvaidinti vieną vienintelę sceną. Ėmiau manyti, kad jo kuriami personažai tam tikra prasme yra jis pats“, – prisiminė E. Anaya.

Pats P. Almodóvaras neslepia, kad jo filmai yra asmeniški, dažnai – apie tai, iš kur jis kilęs. Kinu režisierius vis grįžta į vaikystės kaimus ir miestus. „Esu Ispanijos demokratijos produktas. Kadaise čia buvo draudžiama kurti tokius filmus kaip maniškiai. Esu pavyzdys, kad demokratija egzistuoja ir auga. Kaskart pasiilgstu jaunystės. Jei būčiau jaunas ir kupinas energijos, vėl eičiau į gatves kovoti už ateitį“, – teigė režisierius.

Pagal užsienio spaudą parengė GINTARĖ ČIULADAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"