Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Vytautas Sondeckis: variacijos lydi visą gyvenimą

 
2016 01 29 6:00
Iš Hamburgo į gimtinę grįžęs violončelininkas Vytautas Sondeckis didžiuojasi galėsiąs koncertuoti su maestro Juozu Domarku.
Iš Hamburgo į gimtinę grįžęs violončelininkas Vytautas Sondeckis didžiuojasi galėsiąs koncertuoti su maestro Juozu Domarku. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Rytoj, sausio 30 dieną, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje violončele grieš Šiaurės Vokietijos radijo simfoninio orkestro solistas Vytautas Sondeckis. Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO), diriguojamu maestro Juozo Domarko, jis atliks Piotro Čaikovskio „Variacijas rokoko tema“.

„Labai džiaugsiuosi, kad šį kūrinį galėsiu groti būtent su J. Domarku. Visą gyvenimą žavėjausi maestro. Teko laimė kurį laiką pas jį studijuoti dirigavimą“, – kalbinamas „Lietuvos žinių“ žurnalisto, sakė į gimtinę iš Hamburgo grįžęs V. Sondeckis.

Jo kūrybos kelias driekiasi jau trečią dešimtmetį. Per šį laiką garbe muzikuoti su legendiniu batutos meistru violončelininkas mėgavosi bene tris sykius. Diriguojamas J. Domarko atliko Camille'io Saint-Saenso, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Josepho Haydno koncertus.

Rytoj simfoninės muzikos programoje „Iš orkestro lobyno“ LNSO dar pagrieš P. Čaikovskio „Itališką capriccio“ ir D. Šostakovičiaus Penktąją simfoniją.

Parankus

Pavasarį „Variacijas rokoko tema“ su skirtingais orkestrais V. Sondeckis ketina atlikti šešis septynis kartus. Tad pasirodymas Filharmonijoje jam gana parankus. Ir tai ne naujų kūrinio studijų pradžia: prieš dvi savaites, padaręs poros metų pertrauką, „Variacijas“ violončelininkas griežė per koncertą netoli Hamburgo.

P. Čaikovskio „Variacijas rokoko tema“ paprastai atlieka simfoniniai orkestrai. Tačiau įmanomos ir labiau kamerinės atlikimo formos. Pačiam V. Sondeckiui jas nekart teko išmėginti. Tarkime, Šlėzvigo-Holšteino festivalyje griežė su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO), kuriam dirigavo Vytauto mokytojas violončelininkas Davidas Geringas. „Tai lengva muzika, jai nereikia didelės instrumentų sudėties. Vis dėlto kūrinys buvo parašytas simfoniniam orkestrui“, – patvirtino V. Sondeckis.

Precedentas

Kita kalba – skirtingi „Variacijų“ variantai. Originalą P. Čaikovskis dedikavo Maskvos konservatorijos profesoriui, vokiečių kilmės violončelininkui Wilhelmui Fitzenhagenui. Leido su kūriniu elgtis kaip tinkamam. „Tas tikra šio žodžio prasme jį „remiksavo“: sukeitė variacijų tvarką, kelias sujungė į vieną. W. Fitzenhagenas, sakyčiau, buvo vienas pirmųjų didžėjų“, – linksmą išvadą darė „Norddeutsche Rundfunk (NDR) Sinfonieorchester“ solistas. Kūrinio premjera nuskambėjo 1877 metais, dirigavo Nikolajus Rubinšteinas.

V. Sondeckio nuomone, vokiečio variantas – genialus, o P. Čaikovskio silpnokas. Todėl ir neprigijo. „Net per P. Čaikovskio konkursą Maskvoje grojama W. Fitzenhageno versija, originaliosios atvejai buvo pavieniai. Manau, tai iškalbingas faktas“, – pabrėžė V. Sondeckis. Rusų romantikas parašė du žymius kūrinius violončelei: „Variacijas rokoko tema“ ir „Pezzo capriccioso“. Juos abu privalo griežti konkursantai.

P. Čaikovskis iš pradžių piktinosi – ką tas „Fitzenpupenas“ padaręs su jo kūriniu! Vėliau atlyžo ir galiausiai pripažino, kad naujoji interpretacija – geresnė. Net pats ją dirigavo. „Įdomu, kad iki šiol niekas nesiryžo pateikti kitokios versijos. Kompozitorius juk sukūrė precedentą...“ – svarstė V. Sondeckis.

Lyrinis koziris

Anot Nacionalinės filharmonijos svečio, P. Čaikovskio originalas labai „violončeliškas“. Gal kiek sudėtingesnis, truputį ilgesnis. Tačiau jam stinga nuoseklios dramaturgijos, kuri nuvestų iki kulminacijos. „Paskutinė variacija nereikli, neužbaigia kūrinio. Ji lyg lengvas pokalbis neįdomia tema, o ne šampano kamščio šūvis. Priešpaskutinė, „lėtoji“ variacija pagal P. Čaikovskio sumanymą skamba kūrinio pradžioje. Tad pagrindinį lyrinį „kozirį“ jis atiduoda pernelyg anksti. Ir kūrinys subliūkšta...“ – aiškino violončelininkas.

Jis nekart svarstęs atlikti P. Čaikovskio originalą. „Nusprendžiau – šį pusmetį skirsiu „Rokoko variacijoms“! – kilstelėjo balsą V. Sondeckis ir baigė užuomina: – Tęsiu darbą ir, manau, bus įdomu pamatyti, kur jis mane nuves. Kol kas dar nieko nenoriu atskleisti.“

Kaip ant delno

„Variacijų“ istorija intriguojanti. Bet ne mažiau įdomiai V. Sondeckis svarsto apie savo ir apskritai violončelininkų santykį su P. Čaikovskio kūriniu. „Prastas violončelininkas „Variacijų“ tiesiog nepagros. Iškart pamatai muzikantą kaip nuluptą. Nes tai vienas sunkiausių kūrinių violončelei“, – tvirtino pašnekovas.

Svarbu jo imtis kuo anksčiau, paskui vis atnaujinti įgūdžius. „Tada muzika „įeina“ į tavo pirštus, smegenis, ir pasipriešinimo nebelieka, – patirtimi dalijosi V. Sondeckis. – Žinau, yra muzikantų, kurie panašių koncertų neišmokę vaikystėje ėmėsi jų vėliau. Ir suprato, kad nebegali jų tinkamai atlikti. „Štai dabar imsiu, išmoksiu ir pagrosiu“ – deja, tai neįmanoma, – tęsė violončelininkas. – Jei „Variacijas“ ignoruosi būdamas jaunas, paskui jas išmokti bus labai sunku. Kūrinyje yra kelios itin „nepatogios“ vietos, su kuriomis per ilgą laiką turi suaugti.“

„Variacijų rokoko tema“ V. Sondeckis mokėsi savarankiškai. Pirmą kartą jas atliko su LKO ir Valstybiniu Ermitažo orkestru. Tai įvyko Milane, Verdi salėje. Dirigavo violončelininko tėvas maestro Saulius Sondeckis. Paskui „Variacijas“ griežė įvairiuose miestuose, prieš dvejus metus – ir didžiausioje Hamburgo scenoje „Laeiszhalle“. „Šis kūrinys lydi mane visą gyvenimą“, – teigė jis.

Įdomus gyvenimas

Su NDR simfoniniu orkestru violončelininkas atlieka 60–70 programų per metus. Tiek pat pasirodymų surengia muzikuodamas kituose kolektyvuose. Koncertų ir kvietimų koncertuoti, susitikimų tokia gausa, kad paklaustas apie savo kūrybinę veiklą V. Sondeckis nežinotų, kuo pradėti pasakojimą ir kuo baigti. Alexanderis Paley, Egidijus Buožis, Marijus Adomaitis (Mario Basanov, „Ten Walls“), „The G-Strings“, „Lietuvos trio“ – tik nedidelė saujelė atlikėjų ir kolektyvų, su kuriais pastaruoju metu bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus lietuvių violončelininkas.

Tačiau ne vardai, ne miestai ir ne prestižinės salės jam svarbu, o nauji kūriniai ir muzikavimas savo malonumui. „Esu nuolat klausinėjamas, kur, su kuo groju. Nesvarstykite, nesidomėkite tuo! Verčiau ateikite manęs pasiklausyti“, – kvietė V. Sondeckis.

Jis vengia „afišuotis“, garsintis. „Save pardavinėti – ne man. Nebūsiu „žvaigždė“, nes nedegu egoizmu ja tapti. „Žvaigždės“ savo vadybai turi skirti daug laiko. Jį mieliau leidžiu su šeima. Gyvenimą susitvarkiau taip, kad galėčiau dirbti nuo jos pernelyg nenutoldamas. Esu patenkintas: daug nevažinėju, nenakvoju svetimuose miestuose, bet vis tiek gyvenu įdomų muzikinį gyvenimą.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"