Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Witkacy eksperimentai su menu ir gyvenimu

 
2015 09 15 6:00
Stanisławas Ignacy Witkiewiczius (kairėje) su fotografu, ekonomistu Tadeuszu Langier apie 1913 metus. Fotografijos iš Stefano Okołowicziaus kolekcijos

Žinomam XX amžiaus pirmosios pusės menininkui – dramaturgui, tapytojui, filosofui ir fotografui Stanisławui Ignacy Witkiewicziui-Witkacy (1885–1939) - skirta paroda rugsėjo 25 dieną atvers duris sostinės Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.

Witkacy – reikšminga asmenybė ne tik Lenkijos, bei ir viso pasaulio kultūrai. Menininkas gimė 1885 metų vasario 24 dieną Varšuvoje. 1939 metų rugsėjo 18 dieną išgirdęs, kad Raudonoji armija įžengė į Lenkiją, nusižudė.

Witkacy tėvai kilę iš Lietuvos: Stanisławas Witkiewiczius (žinomas XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios tapytojas, dailės kritikas ir architektas, Zakopanės stiliaus pradininkas) – iš Pašiaušės dvaro, Marija Pietrzkiewiczówna – iš Tryškių.

Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus darytas Janinos lllukiewicz portretas (apie 1912 metus).

Iš garsiosios kolekcijos

Parodoje eksponuojama devyniolika originalių negatyvų, priklausančių Stefano Okolowiciziaus kolekcijai, skaitmeninių atspaudų. Didesnė dalis negatyvų daryta paties Witkacy. Juose – įdomios ir reikšmingos XX amžiaus pirmosios pusės meno pasaulio asmenybės: menininko tėvas S. Witkiewiczius (1851–1915), rašytojas Bruno Schulzas (1892–1942), pianistas Arthuras Rubinsteinas (1887–1982), artimas Witkacy bičiulis, vienas garsiausių Lenkijos antropologų Bronisławas Malinowskis (1884–1942). Taip pat eksponuojami Józefo Głogowskio, Władysławo Jano Grabskio, Tadeuszo Langierio daryti menininko portretai ir paties Witkacy autoportretai.

Fotografijų savininkas S. Okołowiczius baigė Varšuvos dailės akademijos Tapybos skyrių, domisi fotografija ir jos istorija, nuo XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio kolekcionuoja Witkacy fotografijas. Jo rinkiniai jau pristatyti daugelyje parodų Lenkijoje ir svetur. Pirmą kartą didesnė šios kolekcijos dalis parodyta šiuolaikinio meno centre "Trieste Contemporanea", Italijoje.

Wladyslawo Jano Grabskio nuotraukoje - Stanisławas Ignacy Witkiewiczius ir Janina Turowska. Diuseldorfo pabaisos improvizacija, 1932 metai.

Absurdo teatro pradininkas

Witkacy mokėsi Krokuvos dailės akademijoje, dalyvavo dailės parodose, buvo vienas svarbiausių dailininkų grupės „Formistai“ ideologų, domėjosi estetika, meno teorija, psichoanalize. Žinomiausi jo veikalai – „Estetikos eskizai“, „Teatras. Įvadas į Grynosios formos teoriją teatre". Rašydamas Witkacy gilinosi į būties slėpinius, dramose siekė atskleisti metafizinius veikėjų pojūčius. Menininkas, priklausęs moderniajai XX amžiaus pirmosios pusės kultūrai, pats kūrė ir tvirtino svarbiausius jos bruožus – principingai neigė linijinio, nuoseklaus pasakojimo tradiciją, regimosios ir jausmų tikrovės iliustravimą, psichologinį realizmą vadino „meniniu viduriavimu“.

Witkacy laikomas absurdo teatro pradininku. Jis parašė apie keturiasdešimt dramų („Mažame dvarelyje“, „Dvigalvio veršiuko metafizika“, „Beprotis ir vienuolė“, „Belzebubo sonata“, „Batsiuviai“ ir daug kitų), kurias statė ir stato žinomi Lenkijos bei kitų šalių režisieriai, tarp jų - Tadeuszas Kantoras, Krystianas Lupa.

Witkacy kūriniai išversti į daugelį pasaulio kalbų. 1993-iaisiais nedidelį jo „Skečą“ į lietuvių kalbą išvertė Giedrius Gabrėnas (vertimas skelbtas žurnale „Krantai“), o pjesę „Mažame dvarelyje“ tais pačiais metais Panevėžio dramos teatre pastatė režisierius Saulius Varnas. Neseniai Lietuvoje buvo rodomas lenkų režisieriaus Jaceko Koprowicziaus filmas „Mistifikacija“ (2010), kurio veiksmas vyksta 1969 metais. Juostoje paaiškėja, kad Witkacy nenusižudė, o tebėra gyvas ir toliau tęsia savo aistringus, beprotiškus eksperimentus ne tik su menu, bet ir su gyvenimu.

Jaunasis Witkacy su tėvu dailininku Stanislawu Witkiewicziumi 1893 metais.

Kūryba iš arčiau

Parodos atidarymo dieną 11 val. vyks seminaras, skirtas Witkacy kūrybai. Jame dalyvaus Milada Ślizińska iš Varšuvos dailės akademijos, Przemysławas Strożekas iš Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto, "Trieste contemporanea" direktorė Giuliana Carbi, "Artspace" direktorė Gabriella Cardazzo, "Galerie de France" ("Le studiolo") vadovė Catherine'a Thieck iš Paryžiaus ir menotyrininkas Helmutas Šabasevičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Atidarius parodą 17 val. bus rodomas režisieriaus Keno McMulleno filmas „Meilutės ir baidyklės“ („Lovelies and Dowdies“, 1973), kuriame T. Kantoro spektaklio pagal Witkacy pjesę įrašas, nufilmuotas Edinburge, apleistoje prieglaudoje šalia kapinių, gretinamas su dokumentiniais vaizdais iš mėsos turgaus Londone.

Rugsėjo 26 dieną, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (LNDT) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), vyks Witkacy pjesės „Batsiuviai“ fragmento (iš lenkų kalbos vertė Irena Aleksaitė) skaitymas. Jį pristatys jaunas režisierius Povilas Makauskas. Dalyvaus aktoriai Vytautas Anužis, Remigijus Bilinskas, LMTA studentai Arnas Danusas, Karolis Kasperavičius, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Emilis Pavilionis. 17 val. skaitymas numatytas LNDT Dekoracijų dirbtuvėse.

Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy paveikslas "Šv. Antano gundymas".
Stanislawo Ignacy Witkiewicziaus portretas (Napoleonas) apie 1938 metus. Fotografijos autorius - Tadeuszas Langier.
Paroda, skirta Witkacy kūrybai, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki spalio 8 dienos.

Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos dailės muziejus, Trieste Contemporanea, Artspace, Prancūzų institutas Lietuvoje, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, meno kultūros žurnalas „Krantai“.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"