Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KULTŪRA

Žemės drebėjimas Italijoje: nuostaba, pyktis, trapumas

 
2016 08 26 12:29
Sipa/Scanpix nuotrauka

Italų rašytojai reaguoja į Centrinę Italiją sukrėtusį žemės drebėjimą.

Rašytoją, žurnalistą Roberto Saviano sujaudino visuotinis solidarumas ir įvairios didžiulio žmogiškumo apraiškos nelaimės akivaizdoje. Pasak jo, tai ir yra vertingiausias Italijos, italų paveldas.

„Aplink griuvėsiai ir siaubas, tačiau savanoriai, policininkai, gelbėtojai, paprasti piliečiai kartais ir plikomis rankomis, pilnomis dulkių akimis ir burnomis be perstojo rausia – kovoja už gyvybes. Jie įkūnija tai, kas Italijoje geriausia. Paliko savo saugias vietas ir atvyko čia, kur dar nenurimo smūgiai, kur jų pačių gyvybėms gresia pavojus, nes daugybė pastatų pažeisti ir bet kada gali sugriūti. Šie žmonės nesijaučia neįveikiami, anaiptol. Ir jų gyvybės jiems tikrai brangios, bet taip reikia elgtis, kad būtų apgintas gyvenimas – rizikuoti. Jie tą ir daro. Jie atstovauja tam, kas esame mes, jie verčia smarkiau plakti mūsų šalies širdį. Šalies, kuri yra pasimetusi, susiskaldžiusi, nesugebanti megzti dialogo, pripildyta kaltinimų ir įžeidinėjimų, sukčių ir suktybių“, – R. Saviano tekstas publikuotas dienraštyje „La Repubblica“.

Rašytojas žavisi, kad iškilus „mirtinam pavojui“ šalis sugeba parodyti kilniaširdiškumą ir empatišką dvasią. Žmonės nenusišalina, o tiesia pagalbos ranką.

Vis dėlto ir šįkart buvo ir tebėra daug kritikos ir kaltinimų. Ir dėl to, kad pagalba vėlavo, buvo nemažai pasimetimo, ir dėl prasto prevencinių – antiseisminių – priemonių taikymo statybų ir apskritai gyvenamojo būsto sektoriuje.

Vienas kritiškų balsų – rašytojos Dacios Maraini. Dienraštyje „Corriere della Sera“ ji paskelbė komentarą, prasidedantį taip: „Dar viena tragedija neramioje mūsų žemėje. Tačiau prisipažinsiu, kad pyktis stipresnis už skausmą. Pyktis pagalvojus, kad tokios daugybės griūčių buvo galima išvengti. Taip, mūsų šalis yra seisminėje zonoje, nuo požeminių smūgių neapdraustas niekas, nei Šiaurėje, nei Pietuose. Ar gali taip būti, jog nedaryta nieko užbėgti katastrofoms už akių, nepaisyta pavojų, numota į labai paveikius antiseisminius kriterijus?“

LaPresse/Scanpix nuotrauka

Rašytoja pateikia Japonijos pavyzdį. Šioje šalyje ji patyrė, kas yra žemės drebėjimai, taip pat ir labai stiprūs. „Tačiau namai ten negriūdavo“, – tvirtina ji.

Umbrijoje gyvenanti garsi rašytoja Susanna Tamaro savo komentarą (taip pat dienraštyje „Corriere della Sera“) pradeda taip: „Turėjau pastebėti, kad kažkas ne taip, vakare matydama savo šunis neramiai lojančius lauke ir atsisakančius eiti namo, į vidų, kur jų guoliai.“

Jos tvirtinimu, netgi svirplių ir kitų naktinių vabzdžių skleidžiami garsai buvo ne tokie, kaip visada.

S. Tamaro, taip pat išgyvenusi ne vieną drebėjimą, pabrėžia gamtos didybę ir žmogaus trapumą. „Gamtos jėgoms žmogus yra lygiai tas pats, kas mums skruzdėlytės, ne daugiau „, – sako ji.

„Gamta, dangus, žemė, vandenys yra begalybę kartų stipresni už mus, mūsų ambicijas ir planus. Gūsis, smūgis, banga, ir viskas baigta. Žemė alsuoja. Nešiodama mus ji ramiai alsuoja. Tačiau šią harmoniją gali netikėtai sutrikdyti krūpsnis, žagsulys ar apnėja. Neturėtume šito pamiršti. Mūsų gyvenimo svarbioji vertė nesusijusi su jėga, galia ar technika. Tai visiško savo trapumo suvokimas“, – savo rašinį baigia S. Tamaro.

Parengė Audrius MUSTEIKIS

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"