Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KULTŪRA

Žiūrovai nomadai: Vilniaus trienalės labirintai

 
2016 11 28 18:52
Nomadiškoji Vilniaus trienalė: Jenso Fänge‘o, gyvenančio ir dirbančio Stokholme, Švedijoje, kūriniai. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje prasidėjusi šešioliktoji tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė klajokliškai naršo ir po kitas galerijas Lietuvoje. Šiemet svečio teisėmis dalyvauja galerija „Cechas“, lietuvių autorių paroda eksponuojama Kaune. Trienalės tema – „Nomadiški vaizdai“.

2013 metų trienalėje ieškota tapybos kontekstų, daug dėmesio skirta tradicijai, ekspresionizmui. Šiemet tarptautinės parodos kuratorius, dailininkas Linas Liandzbergis ieškojo ne vietinės tapybos išskirtinumo, unikalumo, o bendrų sąsajų tarp Lietuvos ir užsienio menininkų, jų dialogo.

16-ojoje parodoje pristatomas platus šiuolaikinės tapybos laukas, siekiama supažindinti su tarptautine daile, tarpdisciplininiais žanrais, kurie nomadiškai plėtojami visame pasaulyje. „Lietuvių tapyba – šiuolaikiška ir „pilnakraujė“, lygi partnerė užsienio autoriams, kurie yra kokybiško meno kūrėjai“, – įsitikinęs kuratorius.

Pirmoji trienalė suvienijo seseris

Pirmosios Vilniaus tapybos trienalės 1969 metais pradininkas ir organizatorius buvo dailininkas Jonas Švažas. Nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio tapo įprasta, kad kiekvieną parodą rengtų vis kitas kuratorius, pasiūlantis jai temą.

Trienalių istorijoje keitėsi ir jos geografija – pirmojoje parodoje dalyvavo trys Baltijos valstybės (tuo metu vadinamos trimis Baltijos seserimis), vėliau kviesta vis daugiau užsienio šalių autorių, šiemet dalyvauja dvylikos valstybių menininkai.

„Pirmosios trienalės atsispyrė nuo tradicinės, tuo metu vyravusios dailės ir ieškojo kitų tapybos klodų. Visada buvo keliami tradicijos ir inovatyvumo klausimai. 1969-aisiais tradicija ir inovatyvumas buvo vienokio pobūdžio, šiandien jau kitaip matome tapybą, jos vaidmenį. Daugelį metų Šiuolaikiniame meno centre vykusios trienalės parodos nebegali ten patekti, todėl ieškome įvairių kitų erdvių“, – pasakojo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkė Edita Utarienė.

Kaune plėtojosi „arsininkų“ grupės tradicijos, žymi senoji meno mokykla. Konkursu išrinktų 29 Lietuvos menininkų šiuolaikinės tapybos paroda veiks Kauno paveikslų galerijoje nuo gruodžio 1 dienos. „Cechas“ trienalėje dalyvauja su ukrainiečių tapytojo Rustamo Mirzojevo paroda „Beveik realybė“.

Linas Liandzbergis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Labirintas

Šių metų tema – „Nomadiški vaizdai“ – atspindi ir tai, kad pasaulyje lieka vis mažiau hierarchinių tapybos centrų, kurie diktuotų menines tendencijas, o, priešingai, jos gali atsirasti įvairiuose pasaulio kraštuose. „Anotacijoje minima rizoma – tapybos augimo metafora, kurią galime palyginti su daugiamečio augalo šaknimis, – jos auga, stiebiasi ir veši įvairiomis kryptimis, yra nenuspėjamos“, – kalbėjo menotyrininkė Kristina Stančienė.

Nomadinį įspūdį sudaro ir parodos architektūra Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Labirintu (jį kūrė architektas Darius Baliukevičius) klajoja žiūrovas. „Norėjosi parodyti platų šiuolaikinės tapybos lauką, kas vyksta tarptautinėje arenoje, ji buvo šios kolekcijos formavimo pagrindas. Su kolegomis aptarėme, kad mūsų abstrakcija pradeda nykti, o svečiose šalyse ji aktuali ir įdomi, jungiasi su kitomis meno šakomis. Man buvo svarbus tapybos amato, profesionalumo, kriterijus. Nesu atsietas ir nuo garsių autorių, kurie plačiai matomi“, – vardijo L. Liandzbergis.

Parodoje netrūksta vaizdo kūrinių ir instaliacijų. Šias eksponavo Kristi Kongi („Aš esu ten ir jaučiu tą aromatą. Mintys iš kambario“), Merike Estna („Mėlynoji lagūna“), Alma Heikkilä („Mikroflora“) ir kiti autoriai.

Atrinkus užsienio menininkus į parodą buvo įtraukti ir kūrėjai iš Lietuvos. „Labirintas – kaip nedidelės ląstelės, kurios susilieja su greta esančiomis ir toliau išsidėsčiusiomis. Čia atrinkome autorius, kurių darbai komunikuoja tarpusavyje, tačiau kviečiu nuvykti ir į Kauną, pasivaikščioti po lietuvišką labirintą“, – sakė kuratorius.

Lydi diskusijos ir prieštaros

Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė – tęstinis, kas trejus metus Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamas renginys, atspindintis pagrindines profesionaliosios tapybos vystymosi kryptis ir tendencijas.

Pasak LDS pirmininkės E. Utarienės, Vilniaus tapybos trienalės visada buvo prestižinės, taip pat – lydimos diskusijų ir prieštaravimų. „Visa tai jungia žiūrovus ir dalyvius, verčia mus ieškoti atsakymų kartu. Būtent taip kūriniuose atrandamos pamatinės bendražmogiškos vertybės“, – svarstė ji.

Pirminėje kultūroje nomadinis žmogus – klajoklis, aukštojoje kultūroje – užkariautojas. Nors Vilniaus tapybos trienalė iš sostinės persikėlė į Kauną, kitas teritorijas siekia ne užkariauti, o bendradarbiauti su ten kuriančiais menininkais.

Parodos veiks iki gruodžio 31 d.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"