TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

A.Poviliūnas: "Dabar apie sportą kalbėti lengviau"

2013 02 09 8:23
Nuoširdų A.Poviliūno rūpestį olimpiečiai juto net 24 metus./LTOK.lt nuotrauka

2012-ųjų spalio 12 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą palikęs Artūras Poviliūnas, skirtingai nei daugelis manė, nuo sporto ir olimpinės veiklos neatitolo.

Beveik prieš keturis mėnesius, LTOK generalinės asamblėjos išvakarėse, 61-erių A.Poviliūnas, dar būdamas LTOK prezidentas, davė paskutinį interviu. 24 metus LTOK vadovavęs ir savo noru pasitraukęs A.Poviliūnas tąkart "Lietuvos žinioms" prisipažino turįs minčių parašyti knygą, kuri vadintųsi "Kita olimpinio medalio pusė". Be to, pažadėjo kitame interviu, jei mums bus įdomu, būti atviresnis.

Be abejo, mums įdomu, kaip jam sekasi guldyti mintis į knygą ir kuo gali suintriguoti nebebūdamas LTOK prezidentas. Šias pareigas ėjo nuo 1988-ųjų.

Kai tik pasitaikydavo proga susitikti su A.Poviliūnu, kaskart į LŽ provokaciją - kiek dienų liko iki olimpinių žaidynių - jis atsakydavo neklysdamas. Ir šypsodamasis.

Niekas nepasikeitė. "Šiandien liko lygiai metai - 365 dienos - iki Sočio žiemos olimpiados", - per pokalbį su LŽ A.Poviliūnui nejučia išsprūdo. Bendravome vasario 7-ąją. Tądien Rusijoje buvo paleistas laikrodis, skaičiuojantis laiką iki svarbiausio 2014-ųjų sporto įvykio. Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje rengiamos vasario 7-23 dienomis. Tačiau taip toli į priekį nežvelgėme. Su Artūru Poviliūnu kalbėjomės apie šių dienų sporto aktualijas, domėjomės, ar labai pasikeitė jo gyvenimo ritmas.

Olimpiniame katile

- 24 metus dirbote nesustodamas. Ir staiga viskas pasikeitė. Tikriausiai buvo nepaprastai sunku pereiti prie kitokio ritmo?

- Viskas vyksta kaip ir anksčiau - keliuosi šeštą, guluosi 23 val. Skirtumas tik tas, kad nereikia į darbą išvažiuoti 7.30 val. Ir negaliu pasakyti, kad pasitraukiau iš olimpinio komiteto - esu garbės prezidentas. Norėjau, kad naujoji LTOK vadovybė įsitvirtintų savo jėgomis, todėl vienintelis mano, LTOK garbės prezidento, įsipareigojimas - padėti komitetui tarptautiniu mastu. Todėl praėjusių metų gruodžio pradžioje drauge su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru vykau į Europos olimpinių komitetų (EOK) generalinę asamblėją Romoje. Esu pasaulio olimpinių komitetų asociacijos dviejų komisijų narys, taip pat - EOK prezidento Patricko Hickey visuomeninis patarėjas. Todėl savo misiją - naujus LTOK veidus supažindinti su tarptautine vadovybe - įvykdžiau.

Beje, asamblėjoje Lietuvos vardas buvo dažnai minimas, nes ten buvo paskelbta, kad geriausia Europos jaunąja sportininke tapo mūsų plaukikė olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Jai skirtas EOK įsteigtas Piotro Nurowskio prizas buvo perduotas D.Gudzinevičiūtei, kuri vėliau jį įteikė Rūtai.

Esu Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto ir sveikatos fakulteto docentas. Turiu per 100 pirmakursių, jiems dėstau kūno kultūros ir olimpizmo istoriją.

Naujasis Lietuvos sporto universiteto (LSU) prorektorius Aleksas Stanislovaitis labai nori, kad ir Kaune darbuočiausi. Bet to, bent kas porą savaičių susiskambinu su kolegomis - buvusiais Latvijos ir Estijos olimpinių komitetų vadovais. Tad veiklos ir darbo netrūksta.

Ne viskas juoda arba balta

- Ar studentai užduoda nepatogių klausimų?

- Man svarbu, kad studentai ne tik žinotų olimpinio judėjimo istoriją ir dabartį, bet kad ir suprastų, jog gyvenime nėra tik juoda ir balta spalvos. Visur, įskaitant ir sportą, reikia ieškoti kompromisų. Įdomiausia, jog turiu jiems aiškinti, kad nebesu LTOK prezidentas.

Iki manęs tą kursą dėstė profesorius Povilas Karoblis. Jis išdalijo referatų temas. Viena jų - LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Ateina pas mane studentė ir sako: turiu parašyti referatą apie jus. Man taip nepatogu pasidarė. Sakau, pažymys priklausys nuo to, kaip apie mane parašysite. Kartais studentų paklausiu, kas vadovauja Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD). Mažai kas žino atsakymą...

Dvi diplomatijos

- Kada galėsime paimti į rankas jūsų naują knygą?

- Dabar ji - mano didžiausia problema. Knyga parašyta, tik pavadinimas bus kitoks, greičiausiai "Sporto diplomatija ir kita olimpinio medalio pusė". Ją rašėme su šviesaus atminimo žurnalistu Aloyzu Urbonu. Knygoje daug informacijos apie pastarųjų metų įvykius, kurie man kainavo nemažai nervų.

A.Urbonas rašė savo dalį, aš - savo. Tarp mūsų vyko tam tikra polemika. Mano parašyta dalis - diplomatiška, A.Urbono - emocingesnė. Jis parengė interviu su buvusiu Latvijos olimpinio komiteto prezidentu Vilniu Baltiniu, Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, Kazimieru Motieka, Arvydu Juozaičiu ir kitais olimpinėje veikloje buvusiais žmonėmis. Trečdalis knygos - emocingi A.Urbono pastebėjimai.

Sausio 4-ąją, penktadienį, susiskambinome. Jis pasakė baigęs rašyti, dedąs tašką. Susitikti turėjome kitą savaitę. O jau kitą dieną sužinojau, kad jo nebėra...

Buvome sutarę, kad už savo kiekvieną žodį atsako jis, nes turi pokalbių įrašus. Bet dabar, kai skaitau paskutinius knygos skyrius, man darosi nejauku. Be abejo, leidyklai tai būtų puiki medžiaga, bet nesu skandalų mėgėjas ir nesinori tampytis po teismus. Knyga baigta, bet reikės perklausyti visų interviu įrašus, pasikonsultuoti su teisininkais ir susitarti su A.Urbono sūnumi. Tačiau šiemet knyga tikrai bus išleista.

Kam rūpi sportas?

- Kas jus stebina šalies sporte?

- Stebina, kaip Vyriausybės vadovas renkasi patarėjų korpusą. Sporto reikalais premjerui patarinės plaukikas Vytautas Janušaitis. Ankstesniam premjerui sporto reikalais patarinėjo Mindaugas Špokas. V.Janušaitis puikus sportininkas, geras žmogus, baigęs VDU, bet nuo praktinių dalykų jis dar toli. Suprantu, kad ne šventieji puodus lipdo ir reikia leisti jaunimui pasireikšti, bet, manau, žmonės turi eiti į priekį pakopomis. Galbūt iš pradžių patirties įgyti reikia dirbant, pavyzdžiui, Olimpiniame sporto centre.

Be to, kiek turiu informacijos, visuomeniniais pagrindais sporto klausimais premjerui patarinės Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis. Neabejoju, socialdemokratų partijoje yra daug žmonių, kurie galėtų daryti tą patį. Bet dabar E.Skrabuliui teks didesnė atsakomybė - jei bus prasti rezultatai, pikti žvilgsniai kryps į jį. Už sporto politiką dabar atsakinga naujoji valdžia, o sykiu ir jai patariantys žmonės.

- Apie sportą dabar galite kalbėti atviriau?

- Kur kas lengviau, kai nesi už ką nors atsakingas. Niekada nekritikuoju, bet galiu išsakyti nuomonę. Šią savaitę gavau naują VRM ministro pasirašytą įsakymą apie suformuotą darbo grupę parengti Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Man kelia nuostabą, kad daugumą tos grupės narių sudaro teisininkai, sporto atstovų tik keli - dar sportuojantis Virgilijus Alekna, V.Paketūras iš LTOK ir Sigitas Stasiulis iš KKSD. Ši darbo grupė turi paruošti Sporto įstatymo projektą iki birželio 30 dienos. Tada jau pirmininkausime Europos Sąjungai, vadinasi, kada bus priimtas Sporto įstatymas - neaišku, juolab dar tikriausiai bus įvairių pataisų, Vyriausybė tam įstatymui gali ir nepritarti. Vadinasi, viskas gali nusikelti kitiems metams. Vėl viskas atidėliojama. O juk jau parėjusią kadenciją buvo kalbama apie Sporto įstatymo būtinumą.

Norėčiau, kad sportas valdžiai rūpėtų ne tik tada, kai R.Meilutytė ir Laura Asadauskaitė iš olimpiados parveža aukso medalius. Prisimenu, kiek kartų esame kalbėję dėl baseinų problemos Lietuvoje. Ko gero, po kiekvienų olimpinių žaidynių. Bet kalbos nieko nereiškia, jei nėra rezultato. Galbūt reikėjo susodinti visus, kurie už tai atsakingi, ir duoti terminą, per kurį turi būti viskas padaryta. Bet viskas baigdavosi kalbomis. Iki kitų olimpinių žaidynių. Gal dabar bus kitaip.

Vertins po metų

- Ar turite pastabų dėl dabartinės LTOK veiklos?

- Visus pasiūlymus pateikiau asmeniškai. Juk naujoji vadovybė dirba dar tik keturis mėnesius. Kai praeis metai, per kuriuos įvyks olimpiniai jaunimo žiemos ir vasaros festivaliai, Sočio žaidynės, tada bus galima reziumuoti.

Gerai, kad LTOK išsaugojo finansinę nepriklausomybę - jis iš loterijų bendrovės "Olifėja" ir toliau gaus 8 proc. lėšų nuo apyvartos. Džiugina, kad mūsų sukurta "Olifėja" nesėdi vietoje, žengia į Europą. Tik esu susirūpinęs, kad valdžia tų 8 proc. neatiduotų į šalies biudžetą, tuomet LTOK liktų tarsi paprasta sporto federacija.

Azerbaidžanas nesugundė

- Gal sulaukėte pasiūlymo tapti kurios nors sporto federacijos prezidentu?

- Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija mane norėjo matyti jos prezidentu. Nesu savęs įsimylėjęs, bet po atsakingų pareigų LTOK dabar būtų nesolidu vadovauti federacijai.

EOK prezidentas P.Hickey norėtų, kad padėčiau rengiant pirmąsias Europos žaidynes. Jos vyks 2015 metais Azerbaidžano sostinėje Baku. Tačiau aš nenorėčiau keltis į kitą kraštą. Geriau jau migruoti tarp LEU ir LSU. Man užtenka savaitę praleisti pas sūnų Audrių Briuselyje, o gyventi noriu tik Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"