TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

A.Skujytė svajoja apie penktą olimpiadą

2014 01 22 6:00
A.Skujytė: "Atrodo, dar nepadėtas taškas, kokio norėčiau atsisveikindama su didžiuoju sportu." Erlendo Bartulio nuotrauka

2012-ųjų rugpjūčio 12-ąją, paskutinę Londono olimpinių žaidynių dieną, septynkovininkei Austrai Skujytei sukako 33-eji. Tuomet dalyvaudama jau ketvirtoje olimpiadoje ji užėmė penktąją vietą, o grįžusi namo netrukus pasitraukė iš didžiojo sporto. Be jo ištvėrė tik metus.

Jau šią vasarą A.Skujytė ketina startuoti Europos čempionate Ciuriche. Jis prasidės rugpjūčio 12-ąją. Per 35-ąjį Austros gimtadienį.

Daugiakovėje, kaip ir disko sektoriuje, dėl aukščiausių apdovanojimų varžosi nemažą patirtį turintys atletai. Tiesa, retas pasaulio sportininkas gali prilygti tituluočiausiam mūsų lengvosios atletikos ąžuolui disko metikui Virgilijui Aleknai. Būdamas 40-ies užpernai Londone jis kovojo dėl ketvirto savo karjeroje olimpinio medalio - tą sykį liko ketvirtas. V.Alekna ketina dalyvauti ir Rio de Žaneiro žaidynėse, jau šeštose jo karjeroje.

Apie 2016-ųjų olimpines žaidynes svajoja ir A.Skujytė.

Kalbėdamosi su Austra Skujyte LŽ bandė išsiaiškinti, kas paskatino tituluotą daugiakovininkę sugrįžti į didįjį sportą ir kaip jai pavyksta suderinti sportininkės, trenerės ir modelio darbus.

Neišsemtos galimybės

- Po metų pertraukos pernai rudenį sugrįžote į didįjį sportą. Kas paskatino žengti tokį žingsnį?

- Nepasakyčiau, kad buvau labai labai išsiilgusi sporto. Tiesiog nusprendžiau, jog reikėtų pamažu vėl pradėti judėti. Norėčiau dalyvauti dar vienoje olimpiadoje. Žinoma, čia nėra jokios skubos, šią žiemą su treneriu ypatingų užduočių sau nekeliame. Labiau žvelgiame į ateitį.

- Daug Lietuvos lengvajai atletikai nusipelnęs Aleksas Stanislovaitis po Londono žaidynių paskelbė baigiąs trenerio karjerą. Tačiau kai pernai rudenį su juo kalbėjomės, jis užsiminė vėl treniruojąs A.Skujytę ir sprinterį Rytį Sakalauską. Ar tiesa, kad paprašėte trenerio sugrįžti?

- Taip. Mes norėjome dirbti būtent su šiuo treneriu.

- Kai kam A.Stanislovaičio pasitraukimas buvo tarsi ženklas, jog A.Skujytė ir R.Sakalauskas jau pasiekė savo viršūnę.

- Jei treneris sugrįžo, vadinasi, tiki, kad mūsų galimybės dar neišsemtos. Be to, A.Stanislovaitis vėl treniruoja ir sprinterę Audrą Čekanauskienę (Dagelytę). Dabar esame trys jo auklėtiniai. Dirbame labai rimtai. Žinoma, mūsų treneris yra labai užimtas žmogus – eina ne vienas atsakingas pareigas Lietuvos sporto universitete. Tad labai džiaugiuosi, kad Aleksas ištaiko laiko ir mums.

Ketvirtose per karjerą olimpinėse žaidynėse Londone Austra užėmė 5 vietą. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiau atsakomybės

- Kokia Jūsų dienotvarkė? Juk dabar ne tik sportuojate - ir treniruojate.

- Kadangi nebe pirmus metus esu trenerė, šios pareigos man yra svarbiausios – atsakau už savo kompaniją.

Nebėra taip, kad viskas suktųsi tik apie mane – mano rezultatus, treniruotes, poilsį ir pan. Prisidėjo dar daugiau atsakomybės. Tad sau skiriu nebe tiek daug dėmesio kaip anksčiau. Tiesiog pasikeitė mano požiūris į viską. Žinau, kiek man metų, ir suvokiu, jog nebesu tik sportininkė. Nors ši sritis man tebėra labai svarbi, privalau rūpintis dar ir savo auklėtiniais.

- Ar tokiomis aplinkybėmis įmanoma siekti itin aukštų rezultatų?

- Žiūrint, kaip į tai pažvelgsi. Viena vertus, turiu nemažai patirties – visa technika manyje sugulusi, tereikia pasiekti gerą sportinę formą, ir visi įgūdžiai sugrįš. Žinoma, olimpiniais metais tikriausiai tektų ką nors keisti – skirti daugiau dėmesio sau, kad galėčiau labiau susikoncentruoti, rimčiau sportuoti ir kad būtų daugiau laiko poilsiui. Gal mano, sportininkės, laivas jau šiek tiek nutolo, tačiau vis dar neišsižadu svajonės nuvykti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Atrodo, dar nepadėtas taškas, kokio norėčiau atsisveikindama su didžiuoju sportu.

Čia ir už Atlanto

- Kaip ketinate rengtis penktai olimpiadai savo karjeroje?

- Buvo laikas, kai studijuodama Amerikoje dariau tą patį, ką ir dabar: treniravausi ir treniravau kitus. Buvau užimta kaip dabar. Gal net ir labiau. Ir visai neblogai sekėsi. Pavyzdžiui, kad ir 2004-aisiais, olimpiniais, metais už Atlanto sportavau ir dirbau trenerio asistente kasdien nuo 9 iki 17 val., o savaitgaliais keliaudavau į varžybas. Tempas buvo nežmoniškas. Nebuvo kada ilsėtis.

Dabar kitaip – yra savaitgaliai, kuriuos galu skirti sau.

- Turėdama didžiulę patirtį tikriausiai viską gerai apgalvojote ir apskaičiavote, jei nusprendėte grįžti į tokį sunkų sportą?

- Žinoma, visur turi būti motyvacija, šiaip sau niekas nedaroma. Norėčiau dar šio to pasiekti daugiakovėje. Juolab jaučiu, kad parako yra.

Bandžiau startuoti ir atskirose rungtyse – rutulio, šuolių į aukštį, tačiau suvokiau, kad daugiausia galiu pasiekti daugiakovėje. Nors ir labai sunku bėgti tuos 800 metrų...

Amžina našta

- Ši distancija – tarsi amžina Jūsų našta septynkovės varžybose?

- Tai jau taip – niekaip neišvengsi šios rugties. Tiesiog kitose bandau kiek įmanoma geriau pasirodyti, kad bėgdama sunkiausią distanciją kuo mažiau nukentėčiau. Visada tenka mąstyti apie visumą – kaip pagerinti bendrą taškų sumą. Žinoma, labai skausminga, kai dėl prasto 800 m bėgimo smunki žemyn per kelias vietas. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis Londono olimpinėse žaidynėse sugebėjau pasiekti geriausią visų laikų savo rezultatą.

- Ir vis dėlto ar sugebėtumėte nors kiek patobulinti tą nelemtą 800 m bėgimą?

- Šiai, vienintelei, ištvermės rungčiai reikėtų skirti itin daug dėmesio. Dėl to nukentėtų kitos rungtys, kuriose privalai būti aštri, gaivi ir greita.

Kai vienur kūnas, atrodo, pats dirba, o kitur net nežmoniškai stengdamasi negali jo kaip reikiant „pastumti“ į priekį, tenka susidėlioti prioritetus.

Austra ir kompanija

- Nebe pirmus metus dirbate trenere Kaune. Ar daug auklėtinių turite ir ko iš jų tikitės?

- Turiu nemažą būrį: šešis mokinius 18-os ir vyresnius, aštuonis 10-12 metų vaikus ir tris 13-14 metų paauglius. Vyriausiųjų grupėje yra keturi vaikinai ir tik dvi merginos. Bet vaikų pagrindą sudaro mergaitės. Specialiai nerinkau, visi kažkaip per kažką mane susirado. Labai smagu ir įdomu dirbti, nes turiu tikrai gabių mokinių.

- Ugdote būsimuosius daugiakovininkus?

- Stengiuosi nukreipti ta linkme, tačiau iš kiekvieno vaiko daugiakovininko juk nepadarysi. Neabejoju, kad ateityje nemažai jų atkris dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Taip jau būna sporte. Tačiau norėčiau kiekvienam padėti atrasti savo rungtį. Mes dabar ir bėgiojame, ir šokinėjame, ir rutuliuką stumdome.

- Labiausiai žinoma Jūsų auklėtinė – Ninos Gedgaudienės išugdyta 100 m barjerinio bėgimo Lietuvos čempionė ir rekordininkė Sonata Tamošaitytė. Su ja dirbate jau kelerius metus. Ar esate patenkinta šios sportininkės rezultatais?

- Dabar pati sezono pradžia, tad dar sunku vertinti rezultatus. Mano nuomone, dabar Sonata atrodo geriau nei pernai. Tačiau viską atskleis oficialūs startai. Jau vasaio 1-ąją Vilniuje rengiamos Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos.

- Pati ar rengiatės startuoti žiemos varžybose - kad ir kovo pradžioje Lenkijos kurorte Sopote rengiamame pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate?

- Ne ne. Šias varžybas tikrai praleisiu.

- O S.Tamošaitytė?

- Nustatyti labai aukšti šio čempionato normatyvai. Pavyzdžiui, Sopote norėdamas patekti į vyrų šuolių į tolį varžybas, privalai nušokti 8,16 m. Tokio rezultato Lietuvoje niekas dar nėra pasiekęs. Povilui Mykolaičiui priklausantis šalies rekordas yra 8,15 m. Suprantu organizatorių norą suburti tik aukščiausio lygio sportininkus. Tad mes su Sonata labiau orientuojamės į vasarą Ciuriche vyksiantį Europos čempionatą.

- Ten ketinate startuoti ir Jūs?

- Tikiuosi, jog iki rugpjūčio vidurio man pavyks pasirengti.

Modelio patirtis

- Turite retą savybę – niekada neverkšlenate dėl savo nesėkmių ar bėdų.

- Tiesiog žinau, kad tai nepadės. Viskas priklauso nuo nusiteikimo, tad geriau nesureikšminti savo problemų ir būti optimiste.

- Kaip žinoma sportininkė tapo reklamos veidu?

- Tiesiog per vieną bendrą pažįstamą susipažinau su puikia dizainere, ir ši panoro, kad pademonstruočiau jos kurtus drabužius. Tai buvo nauja įdomi patirtis.

- Dar ir čiužinius reklamavote... Juk toks darbas atima nemažai laiko?

- Su tais čiužiniais susisukome per dieną. O Kaune vykusi madų fotosesija užtruko vos kelias valandas. Iš ten išėjau visa graži, kokybiškai nugrimuota. Tad gailėjausi, kad tą vakarą mano dienotvarkėje nebuvo numatytas joks kitas renginys. Buvau kaip niekad puikiai tam pasirengusi. (Juokiasi.)

- Ar smagu matyti savo atvaizdą reklamų nuotraukose?

- Bijau, kad tik neatsibosčiau visiems.

- Bet juk tai geriau, nei paskęsti užmarštyje.

- Taip ir bus, kai baigsiu sportuoti. Tada nemačiusieji manęs stadione sakys: "Kas ta Skujytė?"

- Sportas tuo ir ypatingas: prisijaukinęs atletą dažniausiai jo nebepaleidžia. Kai atsisveikinsite su didžiuoju sportu, bus mokiniai. Jie ir garsins savo trenerę A.Skujytę, praeityje – tituluotą daugiakovininkę.

- Ačiū. Labai to norėčiau.

AUSTROS SKUJYTĖS KARJERA

2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės - 12 vieta septynkovėje.

2001 m. pasaulio čempionatas Edmontone - 6 vieta septynkovėje.

2002 m. Europos čempionatas Miunchene - 4 vieta septynkovėje.

2003 m. pasaulio čempionatas Paryžiuje - 10 vieta.

2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės - sidabro medalis septynkovėje.

2005 m. pasaulio čempionatas Helsinkyje - 5 vieta septynkovėje.

2005 m. tarptautinės dešimtkovės varžybos JAV - auksas ir pasaulio rekordas (8366 tšk.).

2007 m. pasaulio čempionatas Osakoje - 6 vieta.

2008 m. pasaulio uždarų patalpų čempionatas Valensijoje - 5 vieta penkiakovėje.

2008 m. Pekino olimpinės žaidynės - nebaigė septynkovės varžybų.

2011 m. Europos uždarų patalpų čempionatas Paryžiuje - sidabras penkiakovės varžybose.

2011 m. pasaulio čempionatas Daegu - 8 vieta septynkovėje.

2012 m. pasaulio uždarų patalpų čempionatas Stambule - bronza penkiakovės varžybose.

2012 m. Londono olimpinės žaidynės - 5 vieta septynkovėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"