TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

E.Skrabulis: “LTOK 2013-ieji – žingsnis pirmyn ar du atgal?”

2013 12 19 15:39
E.Skrabulis LLAF nuotrauka

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis nevyniojo žodžių į vatą, diagnozuodamas kertines šalies sporto bėdas.

Buvęs daugkartinis Lietuvos sprinto čempionas, 48-erių verslininkas įsitikinęs, jog Lietuvos sportą žlugdo ydinga sistema, kurioje iki šiol trūksta atsakomybės, atskaitomybės ir sportininkams skirtų lėšų kontrolės.

“Ne vienam iš tų vadovų, kurie prieš 25-erius metus kūrė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, šiandien reikėtų gerai pažiūrėti į save veidrodyje. Ne vienam iš jų turėtų būti paprasčiausiai gėda dėl to, kokią sporto sistemą mūsų šalyje jie sukūrė, - neabejojo E.Skrabulis. - Užtikrintai galiu teigti, kad tokios netvarkos, kokia yra LTOK, aš iki šiol dar nemačiau niekur kitur“.

Lietuvos ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui sporto klausimais dabar patariantis LLAF prezidentas dar prieš metus aktyviai rėmė dukart olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos kandidatūrą per LTOK prezidento rinkimus.

Nors net tituluočiausiam Lietuvos atletui nepavyko įveikti už šaulės Dainos Gudzinevičiūtės nugaros pasislėpusios senosios nomenklatūros, E.Skrabulis su bendraminčiais nenusiteikęs tik pasyviai stebėti, kaip dar nuo sovietinių laikų Lietuvos sportui diriguojantys veikėjai toliau šaiposi iš Lietuvos sportininkų.

Dar gegužės mėnesį devynių sporto federacijų: LLAF, Krepšinio, Plaukimo, Irklavimo, Šiuolaikinės penkiakovės, Irklavimo, Rankinio, Golfo ir Dziudo imtynių - vadovai kreipėsi į LTOK prezidentę ir LTOK Vykdomąjį komitetą, prašydami sušaukti neeilinę generalinę asamblėją, nes būtina paskirstyti viršplanines pajamas, kurios prieš tai nebuvo įtrauktos į LTOK metų biudžetą.

Nors būtent šių federacijų sporto šakų atstovai sudarė net 72 proc. olimpinės Lietuvos rinktinės Londono žaidynėse, D.Gudzinevičiūtė į šį kreipimąsi sureagavo kapų tyla.

„Perskirstydami biudžeto perviršį LTOK vadovai šįmet iš 3 mln. litų beveik 1 mln. litų skyrė „administravimui“, -- piktinosi E.Skrabulis. -- Jie ne 1 ar 3, bet net 300 (!) proc. padidino tam biudžete numatytas lėšas. Tai yra tiesiog nusikalstama veikla prieš Lietuvos sportininkus ir trenerius. Tokie dalykai turėtų būti viešinami ir baudžiami. Negalima tylėti, negalima tokių veiksmų toleruoti ar apsimesti, kad tai yra normalu. Tylėjome beveik 20 metų!“.

LLAF prezidentas neseniai turėjo lankytis Kijeve, kur buvo pakviestas dalyvauti Ukrainos olimpinio komiteto (UOK) prezidento Sergėjaus Bubkos 50-mečio iškilmėse.

- Prezidente, ar LTOK vadovai Jūsų neprašė perduoti dovaną S.Bubkai ? - E.Skrabulio pirmiausiai paklausė lengvoji.lt žurnalistai.

- Ne (juokiasi). Dabar beveik nebendrauju su naująja LTOK valdžia, nes ji mane ignoruoja.

O su S.Bubka mes pažįstami dar nuo senų laikų. Pirmąjį savo šuolių su kartimi pasaulio rekordą jis pasiekė Vilniaus manieže per varžybas, kuriose aš taip pat dalyvavau, bet šokau į tolį.

Tapęs IAAF viceprezidentu ukrainietis ne kartą mums padėjo sprendžiant įvairius sporto organizacinius klausimus.

Austra Skujytė jam turėtų būti dėkinga už vardinį kvietimą į pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą Stambule. Ten Austra puikiai kovojo, pasiekė Lietuvos rekordą ir parsivežė bronzos medalį.

Pasaulio sporto viršūnėse S.Bubka turi tikrai didelį svorį.

Jis pakvietė mane kartu su žmona į savo jubiliejų Kijeve, kur ta proga turėjo būti surengta įspūdinga šventė. Bet dėl įtemptos politinės situacijos šalyje Sergėjus nusprendė atšaukti visas numatytas iškilmes. UOK prezidentą pasveikinau telefonu, o dovaną teks įteikti vėliau, kai Ukrainoje nurims politinės aistros.

Su juo pasikalbėjome ir apie Europos olimpinių komitetų generalinę asamblėją Romoje. Lapkričio pabaigoje D.Gudzinevičiūtė ten pralaimėjo rinkimus į EOC Vykdomąjį komitetą, nors buvo vienintelė moteris tarp kandidatų.

- Naujoji LTOK prezidentė 2012-ųjų spalį perėmė valdžią. Kaip vertinate pirmuosius jos darbo metus?

- Dešimtbalėje sistemoje vertinčiau 2-3 balais. Ne daugiau.

Kertiniais mūsų sporto klausimais LTOK dabar nėra jokios diskusijos. Ten iki šiol gausu senų veikėjų, kurie viską meluoja net žiūrėdami į akis.

Jie sąmoningai skleidžia demagogiją ir dezinformaciją tam, kad sukiršintų ir apkalbėtų kitus, nes gali išlikti savo kėdėse tik pasitelkę intrigas.

Jeigu tu nesiorientuoji ir nežinai tikrosios situacijos, liksi pasimetęs, nes iš 10 tau pasakytų teiginių 9 bus melagingi.

Dar per LTOK prezidento rinkimus jie žadėjo, kad skirs lėšų visoms federacijoms. LTOK dabar vykdo pažadėtą solidarumo programą.

Tai viena iš nedaugelio tikrai gerų ir įgyvendinamų iniciatyvų tarp daugelio kitų neigiamų LTOK veiklos dalykų.

- Šįmet visoms 34 olimpinių sporto šakų federacijoms buvo skirta po 40 tūkst., o 7 neolimpinėms, kurias pripažįsta LTOK – po 20 tūkst. litų. Bet ar teisinga toks lygiavos principas, neįvertinant nei sporto šakos populiarumo, nei rezultatų?

- Vienareikšmiai reikia palaikyti silpnesnes federacijas, suteikti galimybę joms veikti ir augti. Tik tos lėšos jokiu būdu neturėtų nukeliauti į federacijų vadovų kišenes kaip darbo užmokestis.

Per rinkimus buvo specialiai gąsdinamos mažesnės federacijos: jeigu tik krepšinis su lengvąja atletika perims LTOK valdžią, jie viską pasiims sau.

Taip seni veikėjai vėl skleidė atvirą melą, bijodami prarasti savo įtaką.

Aišku, kad lygiava visada kelia tam tikrų abejonių, bet tai ir yra solidarumo kaina. Šis principas privalo išlikti ir ateityje.

Dabar tą pačią sumą gauna visos federacijos. Nors iš dalies tai ir paslėpta priešrinkiminė politika, neabejoju, kad sąmoningi sporto bendruomenės žmonės supranta, jog visos šios lėšos iš esmės yra valstybės parama sportui.

- Ar LTOK valdžia neatkeršijo Lengvosios atletikos federacijai už V.Aleknos dalyvavimą rinkimuose, šįmet LLAF skirdama mažiau lėšų?

- Palyginti su 2012-aisiais mūsų federacija neteko apie 20 proc. valstybinio finansavimo, kuris priklauso nuo sportininkų rezultatų.

LTOK parama išliko panašaus lygio. Bet realiai LTOK biudžetas šįmet augo, todėl ir ta parama turėtų atitinkamai augti.

Mes nesame patenkinti mums skiriamomis lėšomis, bet dėl to tikrai nešaukiame garsiai. Daug svarbiau, kad iki šiol nėra nei skaidrių lėšų skirstymo principų, nei aiškių žaidimo taisyklių. Jos tiesiog yra koreguojamos pagal situaciją.

Aš net neužsiminčiau apie pinigus, nes jie – tik dalis problemos.

Bet būtent finansai aiškiausiai apnuogina visus LTOK pūlinius: skaidrumo stoką, Olimpinės chartijos ir savo įstatų nepaisymą, ekonominę nekompetenciją ir galbūt net sąmoningą olimpiečiams skirtų lėšų švaistymą ar grobstymą.

- Kas labiausiai Jums, kaip verslininkui ir buvusiam LTOK Vykdomojo komiteto nariui, užkliuvo LTOK ataskaitose?

- Pirmiausiai reikia neužmiršti, kad LTOK veiklą iš esmės finansuoja valstybė.

LTOK biudžetas nėra nė vieno iš ten dirbančių ar privačios rėmėjų lėšos.

Reikia suprasti, kad Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę olimpiniam judėjimui buvo padaryta išimtis. Tokio finansavimo modelio daugiau nėra jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Tos lėšos, kurios iš loterijų bendrovės „Olifėja“ tiesiogiai į savo biudžetą gauna LTOK, yra pavadintos rėmėjų lėšomis, bet iš esmės tai valstybės lėšos.

Lietuvos olimpiniam judėjimui valstybė uždegė žalią šviesą sąžiningai veiklai, bet tą sąžinę per eilę metų daug kas linkę pamiršti. Priešingai – dažnai elgiamasi prieš elementarią logiką ir net šalies įstatymus.

Per LTOK generalinę asamblėją dar sausio mėnesį buvo pateiktas LTOK ir Olimpinio fondo 2013 metų biudžetas.

Beje, tuomet Olimpinio fondo lėšos buvo paviešintos tik po ilgai trukusios kovos, kuomet mes juos privertėme tą padaryti. Pagaliau visi suprato, jog negali likti nuo visuomenės nuslėptų olimpinių pinigų.

Buvo patvirtinta, kad 2013-aisiais biudžeto pajamos sudarys 14 mln. litų. Bet jau tuomet su plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku turėjome rimtų pastabų.

Mūsų įsitikinimu, toks biudžetas buvo labai netikslus ir labai konservatyvus. Negalima taip neatsakingai ir netiksliai planuoti.

Kai ruošėme V.Aleknos rinkiminę kompaniją, suskaičiavome, jog minimalus LTOK biudžetas 2013-aisiais turėtų būti 18 mln. litų.

Mes šį skaičių paskelbėme viešai, palikę dar daug rezervų.

O mums dabar aiškina, kad biudžetas bus tik 14 mln. litų. Kodėl olimpiečiai jau nuo metų pradžios turi gyventi ne pagal tikrąsias savo pajamas?

Tikrai nereikia švaistytis olimpinėmis lėšomis, bet sporto bendruomenė turi gyventi pagal realias, o ne sumažinto biudžeto pajamas. Planuoti visą savo metų veiklą: treniruočių stovyklas, pasiruošimą ir varžybas privalu remiantis realiais skaičiais.

Sportui nuolat trūksta pinigų, visi skundžiasi, kad nėra lėšų ir noriai lenda į valstybės kišenę. Bet pirmiausiai būtina sąžiningai pasižiūrėti sau po kojomis.

Mūsų prognozė pasitvirtino jau po pusmečio. „Olifėja“ dirbo labai sėkmingai ir tapo aišku, kad bus ženklus suplanuoto LTOK biudžeto perviršis.

Skirstant tas lėšas į dienos šviesą ir išlindo patys juodžiausi dalykai.

- Dar gegužės mėnesį 9 federacijos kreipėsi į LTOK prezidentę D.Gudzinevičiūtę ir LTOK Vykdomąjį komitetą, prašydamos sušaukti neeilinę generalinę asamblėją, nes reikia padalinti nuo 3,5 iki 4,5 mln. litų, kurie nebuvo numatyti LTOK biudžete. Šį laišką kartu su jumis pasirašė Krepšinio, plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, rankinio, golfo, fechtavimo ir dziudo federacijų prezidentai. Kokia buvo LTOK valdžios reakcija į šį kreipimąsi?

- Absoliučiai jokios!

Šį laišką pasirašė 9 federacijos, kurios delegavo 45 atletus iš 62, kurie startavo Londono olimpiadoje – t.y. 72,5 proc. Lietuvos olimpiečių.

Kad ir kas ten bebūtų parašyta, LTOK valdžia turėtų sureaguoti į tokį laišką. Juolab kad visi tų 9 federacijų vadovai dar yra ir LTOK Generalinės asamblėjos nariai.

Bet buvo totalus ignoravimas ir nė vienas iš mūsų negavo jokio atsakymo. Taip tiesiog negalima elgtis su federacijomis, kurios atstovauja 72 proc. tavo olimpiečių.

Liūdniausia, kad jie net nesuprato, kad mes nurodėme kelią, kaip būtų galima ištaisyti tas padarytas grubias klaidas.

- Kas galiausiai paskirstė tas LTOK biudžete nenumatytas lėšas?

- Kai buvo patvirtintas 14 mln. litų biudžetas, jį tikslinti leido LTOK Vykdomajam komitetui. Bet tai prasilenkia su LTOK įstatais, nes tik generalinė asamblėja gali tvirtinti biudžetą.

Čia tas pats kaip valstybėje yra Seimas, kuris patvirtina biudžetą, o ne vyriausybė.

Jeigu tu pats nubalsuoji, pažeisdamas įstatymą, tai dar nereiškia, kad gali tą įstatymą ignoruoti ar jį savavališkai pakeisti.

Bet liepos mėnesį LTOK Vykdomasis komitetas pats perskirstė perteklinį biudžetą. Tas pats vykdomasis, kuriame dar likę nuo CK laikų bėgiojančių veikėjų, kurie visais laikais puikiai mokėjo skirstyti kitų pinigus ir iki šiol nedaug ką davė Lietuvos sportui.

Jeigu tu nemoki planuoti ir nesupranti, kas yra biudžetas, tuomet galėtum bent pasitelkti tuos, kurie tai supranta.

Bet galbūt tokia situacija sukuriama sąmoningai, kai žinai, kad vėliau tas perteklines lėšas bus galima tyliai įsisavinti taip, kaip tau reikia.

Bet jeigu tai daroma sąmoningai – tai yra nusikalstama veika prieš visus Lietuvos sportininkus ir mūsų valstybę. Tokie dalykai turėtų būti kuo griežčiausiai baudžiami.

- Kam galiausiai atiteko tie papildomi beveik 3,3 mln. litų?

- Liūdniausia, kad beveik 1 mln. litų atiteko ne sportininkams ar treneriams, o „administravimui“. Tai tik dar kartą parodo, kokia betvarkė yra LTOK finansuose.

Tuo metu, kai buvo patvirtintas 14 mln. litų metų biudžetas, Olimpinio fondo administravimui buvo skirta 200 tūkst. litų.

Jeigu tikėjai, kad šie skaičiai tikri, jie turėjo visiškai padengti visus Olimpinio fondo administravimo kaštus 2013 metams. Viskas juk aišku: žinai, kiek turi etatų ir koks kiekvieno darbuotojo atlyginimas. Viską suplanavai, ir tau šių lėšų turi užtekti visiems metams.

Bet vos po pusmečio vykdomasis komitetas fondo administravimui papildomai skiria dar 400 tūkst. litų! Biudžete tam numatytos išlaidos didėja ne 1 ar 3, o 300 procentų!

Tokių stebuklų jokiam versle nepamatysi. Dar 225 tūkst. litų papildomai gavo Lietuvos olimpinė akademija. Nurodyta, kad „veiklai ir patalpų remontui“.

Tai patalpų remontas kainavo tūkstantį ar 200 tūkst. litų? Ar veiklai skirtas tūkstantis? Kaip galima taip suplakti į vieną eilutę tokias skirtingas lėšų paskirtis?

LTOK Direktorato veiklos finansavimui papildomai skirta dar 150 tūkst., o LTOK būstinės ir transporto išlaikymui – taip pat 150 tūkst. litų. Kodėl šių išlaidų nebuvo galima numatyti iš karto metų biudžete?

Kai beveik 1 mln. iš 3 mln. litų, kurie priklauso visiems olimpiečiams, nuplaukia neaišku į kieno kišenes, negalima užmerkti akių.

Tokio mulkinimo negalima toleruoti. Tai yra tiesiog nusikalstami dalykai.

- Kaip kontroliuoti LTOK valdžią, kad ši pagaliau nešvaistytų olimpiečių pinigų?

- Baisiausia, kad iki šiol taip ir nėra nei jokių taisyklių, nei jokios realios tų lėšų panaudojimo kontrolės.Valstybinių lėšų panaudojimą turėtų kontroliuoti pati valstybė!

Lietuviškas LTOK paradoksas – toliau tęsiasi nesąmonių virtinė, o beveik visiems viskas gerai.

Gavo po 10-20 tūkst. litų daugiau ir tyli. Arba nesupranta, arba bijo. Štai taip ir gyvename tuos 25 metus! Gėda!

Lietuvos olimpinės sistemos teisingi pamatai buvo sukalti prieš 25 metus. Net neabejoju, kad Lietuvos žmonės, atkūrę tautinį olimpinį komitetą buvo vedami geriausių ir doriausių olimpizmo idėjų. Tačiau, kaip bebūtų gaila, tos idėjos per pastaruosius 15 metų labai stipriai mutavo, išsigimė.

Skaidrumo trūkumas visus tuos metus padarė savo – pamažu visų olimpiečių pinigai buvo pradėti dalinti lyg iš savo kišenės.

Olimpinio sporto reikalai pasitraukia į antrą planą, kai pagrindiniu veiklos tikslu tampa noras užsitikrinti pozicijas valdžioje ir likti nenuverčiamu šiltame ir gerai olimpiečių lėšomis aprūpintame poste.

Tuomet pinigais bandoma pašalinti savo oponentus ir papirkti rinkėjus, bet visiškai nesirūpinama esminėmis sporto problemomis.

Man gaila tų sportininkų ir trenerių, kurie eina su ištiesta ranka ir prašo tų 20 ar 30 tūkst. litų, kurie jiems ir taip priklauso.

Juk šias lėšas duoda valstybė, o ne LTOK, D.Gudzinevičiūtė, V.Paketūras, A. Vasiliauskas ar V.Nėnius.

Su privačiais pinigais LTOK vadovai gali daryti, ką nori. Skirti vieniems ar kitiems. Bet kai tau patikėti valstybės pinigai, privalai su jais elgtis racionaliai ir garbingai.

- Neseniai buvo minimas LTOK atkūrimo 25-metis. Kritiškas Jūsų požiūris tikrai disonuoja su iškilmingomis kalbomis, kurios buvo sakomos iš tribūnų...

- Ne vienas iš tų, kurie kūrė LTOK prieš 25 metus, šiandien turėtų pasižiūrėti į veidrodį.

Ir jeigu jie dar turi sąžinės, ne vienam iš jų turėtų būti paprasčiausiai gėda dėl to, kokią olimpinio sporto sistemą Lietuvoje jie sukūrė.

Valstybė sportui sudarė išskirtines sąlygas, mūsų sportininkai iškovojo daug įsimintinų pergalių, bet jie labiausiai rūpinosi tik savo pačių gerove.

Mano įsitikinimu, dėl bendros sporto politikos nebuvimo ilgus metus, dėl sporto infrastruktūros griovimo Lietuvoje kalčiausia yra Olimpiečių gatvė (čia įsikūrusi LTOK būstinė - Red.).

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai nuolat keičiasi. Jiems suformuoti ir įgyvendinti savo idėjas per vieną kadenciją nėra lengva.

Pagrindinė sporto organizacija, kuri per 25 metus nesikeitė, yra LTOK. Jo vadovai privalo prisiimti daugiausiai atsakomybės už pritvinkusius mūsų sporto pūlinius.

- Prezidente, artėja gražiausios metų šventės. Ko, paliekant neigiamas emocijas, šv. Kūčių ir Kalėdų proga palinkėtumėte Lietuvos sportininkams?

Tiesa, neigiamų emocijų gal ir daug, bet jos, supraskite, tik dėl to, kad didesnė dalis Lietuvos sportininkų gyvena nepritekliuje, negali kokybiškai sportuoti, nors iš jų reikalaujame būti geriausiais.

Reikia juos labiau vertinti, gerbti ir mylėti. Sportininkai ne gladiatoriai, jie normalūs žmonės, dirbantys labai atsakingą, sunkų, daug fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujantį darbą. Jų rezultatai, pergalės sutelkia šalies žmones, auklėja jaunimą.

Mano kolegos, LTOK, KKSD bei kitų sporto organizacijų vadovai, netūrėtų priimti išsakytos kritikos asmeniškai. Visi turime suprasti, kad klaidas reikia taisyti nedelsiant. Sporte laikas ypatingai brangus.

Na, o su pačiais brangiausiais ir mylimiausiais žmonėmis sėsdami už šventinio šv. Kūčių ir Kalėdų stalo, pažadėkime sau ateityje būti geresniais ir padaryti viską, kas mūsų galiose, kad Lietuvos trispalvė kuo dažniau plazdėtų įvariuose pasaulio sporto renginiuose, vienydama tautą ir suteikdama neapsakomo džiaugsmo ir pasididžiavimo mūsų atletais.

Vienybės, meilės ir sėkmės visiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"