TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Galvotrūkčiais per gyvenimą kitų labui

2011 03 31 0:00
J.Grigas stadionu rūpinosi ištisus metus.
LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę netikėtai nutrūko Jono Grigo kliūtinis bėgimas per gyvenimą. Tik savaitė buvo likusi iki Jono taip laukto mačo su Ispanijos futbolo rinktine, kurią anksčiau jis du kartus priėmė Vilniaus "Žalgirio" stadione...

J.Grigui buvo tik šešiasdešimt. Žvalus energingas vyriškis savo gyvenimo neįsivaizdavo be sporto. Jaunystėje buvo garsus lengvaatletis - 3000 metrų kliūtinio bėgimo meistras. Dėl traumos anksti baigęs karjerą jis nenutolo nuo sporto - daugiau nei tris dešimtmečius dirbo Vilniaus "Žalgirio" stadiono direktoriumi. Kažkaip nejučia jis tapo neatsiejama senutėlio stadiono dalimi. Rūpinosi juo tarsi savo artimu - kasdien švelniu mylinčiu žvilgsniu pereidavo stadiono veją ir tribūnas. Daug ką darydavo pats, o ko nesugebėdavo - kviesdavosi pagalbos draugus ar specialias tarnybas. Tik jo dėka iki šiol gyvavo senukas "Žalgiris". Nors nuo neatmenamų laikų šiame stadione žaidęs legendinis to paties pavadinimo klubas šį sezoną rungtyniauja jau kitame sostinės stadione ("Vėtros"), J.Grigas niekada nenustojo tikėti, kad senukas "Žalgiris" kada nors vis tiek sulauks savo renesanso.

Per daugybę metų senajame Vilniaus stadione šimtus įvairių komandų priėmęs J.Grigas nekantraudamas laukė Lietuvos ir Ispanijos futbolininkų dvikovos Kaune. Mat per pirmuosius Ispanijos rinktinės vizitus mūsų šalyje (1993 ir 2004 metais) Vilniaus "Žalgirio" stadione ją pasitiko J.Grigas. Deja, užvakar Kaune vykusio intriguojančio futbolo spektaklio Jonas nebeišvydo.

Priimdavo visus

Netekę J.Grigo jo bičiuliai ir šiaip pažįstami pripažino, kad tokių gerų žmonių šiuolaikiniame pasaulyje nebedaug likę. Aplinkinius žavėjęs šmaikštumu ir optimizmu jis sušildydavo net didžiausius paniurėlius. Joną gerbė ir sutikę mielai ranką spaudė visi - nuo eilinio futbolo aistruolio iki aukštą postą užimančio valdininko ar politiko.

"Žalgirio" stadiono direktorių J.Grigą kalbinau ne sykį. Kiekvienas interviu tapdavo tikra švente. Jonas visas istorijas pasakodavo taip vaizdžiai ir įtaigiai, kad nejučia pasijusdavau tarsi ir pats ten dalyvavęs. Tokią jis turėjo galią sudominti, priversti pajusti, išgyventi.

J.Grigas žmonių neskirstė į gerus ir blogus. Stadione jis priimdavo visus. Kalbama, kad net taurelės mėgėjus direktorius sušelpdavo keliais litais, nes kitaip negalėjo.

Pamenu, kaip praėjusią vasarą į stadioną atsitiktinai užklydo keli jauni Maskvos "Spartak" klubo aistruoliai. Visi žinome, kokie įtempti santykiai sovietmečiu buvo tarp "Žalgirio" ir "Spartak" komandų. Tačiau J.Grigas netikėtų svečių neišvijo. Juos šiltai priėmė, pavedžiojo po savo valdas, papasakojo stadiono istoriją ir atminimui padovanojo kelis suvenyrus.

J.Grigas degė aistra fotografijai. Jau buvo sukaupęs didžiulį fotoarchyvą... Jis sugalvodavo ir užsakydavo įvairių suvenyrų: nuo sieninių kalendorių iki atminimo ženklelių. Vėliau jais apdovanodavo ne tik draugus, bet ir atsitiktinius prašalaičius. Niekam nieko negailėdavo. O kokio fantastiško skonio kriaušėmis Jonas vaišindavo vasarą. Jų atsiveždavo iš tėviškės.

J.Grigo veidą visada puošė plati šypsena. Kitokio Jono ir nematydavome. Tokį ir prisiminsime.

Šiandien prisiminimais apie J.Grigą su LŽ dalijasi jo draugai ir bendražygiai.

Netausojo savęs

Visi, pažinoję Joną, sutartinai tvirtina, kad jis buvo labai darbštus žmogus.

"Net karščiausią vasaros dieną vienas pjaudavo stadiono veją, voluodavo ją sunkia sena technika. Kitiems neleisdavo, kad nesugadintų žoliapjovės ar aikštės. Užsidėdavo skrybėlaitę ir plušėdavo. Manė, kad geriau už jį niekas nepadarys", - pasakoja Alfonsas Gedminas, J.Grigą pažinojęs ir su juo sportavęs nuo studijų laikų.

Vilniaus lengvosios atletikos maniežo direktorius A.Gedminas su nuostaba prisiminė istoriją, kai per naktį stadiono tribūnose atsirado numeruotos žiūrovų eilės: "Buvo gautas įsakymas, kad reikia sunumeruoti tribūnas. Nesukdamas galvos, J.Grigas pasikvietė kelis pagalbininkus ir kibo į darbą. Per naktį visos tribūnos buvo sužymėtos skaičiukais. O juk jose tilpo net 15 tūkst. žiūrovų."

"Jei reikėdavo pagalbos, pirmiausia skambindavau Jonui. Žinojau, kad jis visada padės", - sakė Romualdas Bitė, garsus 3000 metrų kliūtinio bėgimo atstovas, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis.

Nejučia J.Grigas tapo neatsiejama "Žalgirio" stadiono dalimi.

"Ne kartą raginau nors nakvoti grįžti į savo namus. Aiškinau, kad būtina pailsėti nuo stadiono bent psichologiškai. Tačiau jis buvo neperkalbamas, į tai tik numodavo ranka", - teigė A.Gedminas.

Nepataisomas optimistas

Jonas jautė, kad sveikata prastėja. Tačiau nelėtino pašėlusio gyvenimo tempo. Tik artimiausiems draugams tyliai pasiguosdavo, kad jaučiasi vis prasčiau. Bet tuoj pat pažvalėdavo, tikindamas (pirmiausia gal save?), kad įveiks visas ligas.

"Retkarčiais prasitardavo, kad jaučiasi nekaip, bet niekada nedejavo. Jis buvo ne iš tų, kurie viskuo skundžiasi. Buvo nepataisomas optimistas, džiaugėsi kiekviena gyvenimo diena", - teigė legendinio Vilniaus futbolo klubo "Žalgiris" vartininkas Vaclovas Jurkus.

Tačiau nesibaigiantys darbai, poilsio stygius, stresas ir nuolatinė nežinia padarė savo. Pirmuosius rimtus negalavimus Jonas patyrė prieš ketverius metus. Tuomet eidamas gatve pajuto širdies spazmus ir suklupo. Teko gultis ant operacinio stalo. Pasak A.Gedmino, praėjusį gruodį Jonas vėl buvo atsidūręs medikų globoje, tačiau raginimams mažinti gyvenimo tempą taip ir nesugebėjo paklusti. Bet ar galėjome nujausti, kad viskas įvyks taip staiga ir netikėtai.

"Praėjusios savaitės pirmadienį, kaip įpratę, su sporto veteranais susitikome pirtelėje, ją stadiono patalpose mums paruošdavo J.Grigas. Tąsyk mūsų buvo kaip reta daug, visi kartu nusifotografavome. Tai buvo lyg atsisveikinimas. O ketvirtadienį išgirdome liūdną žinią", - prisiminė V.Jurkus.

Kaip bažnyčioje

Apie J.Grigo gebėjimą bendrauti su žmonėmis sklandė legendos. Senutėlio "Žalgirio" stadiono durys buvo atviros visiems, o arenos fojė visuomet galėdavai sutikti žmonių.

"Šiame stadione jautėme ypatingą aurą. Jo aplinka ir patalpos atrodė niūriai, bet J.Grigas savo nuoširdumu ir paprastumu skleidė ypatingus kerus. Iš stadiono visi išeidavo pakylėti, pasikrovę energijos, tarsi apsilankę bažnyčioje. Pats užsukdavau į stadioną bent du kartus per savaitę", - sakė V.Jurkus. Buvęs vartininkas pripažįsta, kad ir jo karjeros metais būdavo arogantiškų, pasipūtusių futbolininkų, tačiau prieš Joną jie būdavo bejėgiai: "Paprastumu ir kuklumu jis nugalėdavo bet ką. Visuomet rasdavo tinkamą žodį, tarsi kiaurai matydamas kitus ir žinodamas, ko kiekvienam reikia."

Pokalbiai su J.Grigu galėdavo tęstis valandų valandas. Stadiono direktorius galėjo bendrauti įvairiausiomis temomis, jo pašnekovams niekada nebūdavo nuobodu.

"Jonas buvo išprusęs, aukšto intelekto žmogus, tačiau sudarydavo paprasto žmogaus įspūdį. Žinau, kad turėjo artimų ryšių aukštuose valdžios sluoksniuose, tačiau niekuomet tuo nesinaudojo. Jo didžiausias turtas buvo kuklumas ir meilė žmogui", - sakė V.Jurkus.

Daugiau nei tris dešimtmečius savo gyvenimo "Žalgirio" stadionui atidavęs J.Grigas rasdavo bendrą kalbą net su tais, kurie užantyje laikydavo akmenį.

Kūrė komedijas

Bent kartą bendravusieji su Jonu galėtų patvirtinti, kad jis turėjo puikų humoro jausmą, mokėjo pralinksminti visus.

"Taip juokauti, kaip Jonas, mokėjo retas. Jei skeldavo kokią "baiką", cypdavome iš juoko. Kai kurie juokeliai, pasakyti kitų žmonių, galbūt sukeltų pyktį ir įžeistų. O Jonas tai darydavo labai subtiliai ir nuoširdžiai", - sakė R.Bitė.

Sportinės karjeros viršūnėje A.Gedminas kartu su J.Grigu stovyklaudavo lengvaatlečių stovyklose užsienyje.

"Su Jonu būdavo taip linksma, kad nereikėdavo jokio alkoholio, kaip dabar yra madinga tarp jaunimo. Jis prigalvodavo visokių pokštų, o mūsų naujokų krikštynos virsdavo komedijomis", - pasakojo A.Gedminas. Jis ir dabar kvatojasi prisiminęs istoriją, kai kartu su J.Grigu Kazachstane asilu jojo į kalnus prisiskinti gėlių. Arba kaip oro uoste vienai bendrakeleivei į lagaminą slapta prikrovė plytų ir kikeno, kai oro uosto darbuotojai jai aiškino, kad bagažas yra per sunkus.

Draugai pasakoja, kad 2010 metų pabaigoje J.Grigas sau iškėlė tris tikslus - paskutinį kartą suorganizuoti Naujametį bėgimą, surengti savo 60-mečio jubiliejaus šventę ir JAV aplankyti žmoną ir dukrą. Visus tikslus įgyvendino. Deja, naujiems uždaviniams pritrūko laiko - kovo 24-osios rytą jo širdis sustojo...

"Nežinau, kada vėl sutiksiu tokį nuostabų žmogų", - atsiduso V.Jurkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"