TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Gintarė su trenksmu priminė apie save

2012 05 24 9:11

Kai trapi šviesiaplaukė iš Kauno Pekine iškovojo olimpinės vicečempionės titulą, staiga "atradome" vieną gražiausių sporto šakų. Žaidynių herojė Gintarė Volungevičiūtė netrukus tapo ponia Scheidt, su mylimu vyru susilaukė sūnelio. Tačiau buriavimo neišsižadėjo. O prieš kelias dienas ji vėl sukėlė didžiulę džiaugsmo bangą Lietuvoje.

Vokietijos Boltenhageno mieste surengtame pasaulio buriavimo "Laser Radial" klasės čempionate 29-erių Gintarė Scheidt pelnė pasaulio čempionės titulą!

Antra liko iš lyderės pozicijos lietuvės išstumta Pekino žaidynių bronzinė prizininkė 24-erių kinė Lijia Xu. Trečiąją vietą užėmė 2009 ir 2010 metų pasaulio čempionė 33 metų suomė Sari Multala.

Nebuvo staigmena

Po sekmadienį Gintarės iškovotos pergalės Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Albinas Grabnickas "Lietuvos žinioms" džiaugėsi: "Mums tai nebuvo didžiulė staigmena, tačiau, atvirai kalbant, buriavime apie pasaulio auksą niekas labai drąsiai nesvajoja. Gintarė jau pernai išsikovojo vietą Londono žaidynėse - Australijoje vykusiame pasaulio čempionate ji užėmė penktąją vietą. Ir tuomet jai nedaug trūko iki prizininkių pakylos.

O dabar Vokietijoje ji pademonstravo aukščiausią klasę. Pradėjo nuo dvyliktos vietos tarp 133 sportininkių ir kasdien vis kilo. Labai protingai.

Demonstruodama savo patirtį, puikų psichologinį pasirengimą. Šioje srityje Gintarei nereikia specialaus pasirengimo - ji iš prigimties labai stiprių nervų. Ją stebiu nuo penkerių metų, kai tik atėjo į buriavimą. 2009-ųjų rugpjūtį ji pagimdė sūnelį, o jau po metų vėl pradėjo buriuoti. Ir štai dabar su trenksmu visiems priminė apie save. Gintarės sportinė forma puiki - kondiciją pasiekė, kaip toj dainoj sakoma, nei per anksti, nei per vėlai. Mūsų tikslas buvo iki olimpiados patekti į dešimtuką. O paskui, jeigu parakas bus sausas, viską lems aplinkybės.

Kad ir dabar Vokietijoje: ten buvo jai nepalankių stiprių vėjų, buvo ir silpnų, vėjo kryptis kaitaliojosi, tačiau Gintarės profesionalumas iškart išryškėjo - ji nesistengė bet kokia kaina laimėti kurį nors plaukimą. Plaukdama stabiliai, nerizikuodama, Gintarė vis dėlto išsiveržė į priekį ir nugalėjo. Tam reikia didžiulės patirties ir stiprių nervų.

Jei Londono olimpiadoje Gintarei pasisektų, manau, galėtume tikėtis išvysti ją ir 2016-ųjų žaidynėse Rio de Žaneire. Amžius jai tikrai dar netrukdytų ten startuoti. Tačiau dabar reikia ramiai rengtis Londono žaidynių startams."

Dabar arba niekada

Prisiskambinome ir po varžybų į Italiją išskubėjusiai naujajai pasaulio čempionei. Su savo vyru - vienu tituluočiausių pasaulyje Brazilijos buriuotoju Robertu Scheidtu ir sūneliu Eriku ji įsikūrė Italijos Šiaurėje esančiame Tarbolės miestelyje, šalia Gardos ežero. Prieš kelias dienas namie užklupta Gintarė Scheidt su LŽ pasidalijo dar karštais įspūdžiais iš Vokietijos.

- Jūsų pasirodymas pasaulio čempionate buvo tarsi pavyzdinis - pamažu vis kilote aukštyn ir paskutinę dieną pasiekėte viršūnę. Ko gera, sunkiausia buvo paskutinę dieną?

- Taip, sunkiausia buvo pabaiga. Jaučiau, jog kasdien plaukiu vis geriau, supratau, kad viskas įmanoma. Tiesiog reikėjo stabiliai plaukti visuose dvylikoje plaukimų. Kiekvienas etapas buvo labai svarbus, nes pirmajame dešimtuke esančių buriuotojų taškų skirtumas buvo labai mažas. Kiekvienas prastas plaukimas iš karto būtų nustūmęs mane žemyn.

- Kas buvo svarbiausia paskutinę dieną - "gaudyti" vis dar pirmaujančią kinę ar kiti dalykai?

- Iki paskutinio plaukimo turėjau vienintelį tikslą - gerai plaukti, nes konkuravau ne tik su kine - arti buvo net penki laivai. O paskutinę dieną jau žinojau, kad tikslas labai arti. Sekmadienį po vieno plaukimo pakilau į lyderės poziciją, o mano varžovės smuktelėjo dar žemiau. Tada liko vienintelė konkurentė - L.Xu. Teko ne tik valdyti savo laivą, bet ir stebėti kinę, kad išlaikyčiau atotrūkį nuo jos. Ir man pasisekė.

- Koks buvo paskutinis - auksinis - plaukimas? Sėkmė juk šiaip sau nesišypso.

- Tai lėmė patirtis. Svarbiausiame plaukime privalai sugebėti greitai apdoroti turimą informaciją - vėjo stiprumą, jo kryptį ir visas kitas aplinkybes. Dabar esu puikios fizinės formos, esu visiškai susikoncentravusi. Manau, rengdamasi Londono olimpiadai einu teisingu keliu. Tiesiog jaučiu tai. Nuvykusi į pasaulio čempionatą jaučiau nuo pat pradžių - dabar arba niekada.

Ypatingas ryšys

- Ar rengdamasi Londono žaidynėms planavote, jog tokios puikios sportinės formos būsite jau per pasaulio čempionatą?

- Buriavimas - ne lengvoji atletika, ten pasirengimas ir rezultatai lengviau prognozuojami. Žinoma, šiame čempionate man buvo ir palankios sąlygos nugalėti. Tačiau negaliu būti tikra, kad kitur irgi taip pasiseks.

- Su Pekino žaidynėms Jus parengusiu treneriu Linu Eidukevičiumi dirbate iki šiol?

- Taip, jis su manimi buvo ir šiame pasaulio čempionate Vokietijoje. Kadangi dabar gyvenu Italijoje, matomės ne kasdien. Susitinkame prieš varžybas. Drauge joms rengiamės ir visada kartu jose būname.

- Savaite anksčiau Prancūzijoje ir Jūsų vyras iškovojo pasaulio čempiono titulą "Žvaigždžių klasės" varžybose. Ar Robertas konsultuoja Jus prieš varžybas?

- Mes visada šnekame apie varžybų sąlygas, apie plaukimus, pasikeičiame nuomonėmis, kaip reikėtų plaukti, ką akcentuoti. Beje, jo situacija šių metų pasaulio čempionate buvo labai panaši. Priešpaskutinę dieną Robertas buvo antras, o paskutinę dieną jis aplenkė varžovą ir iki pat finišo "išlaikė" jį už savęs. Ir laimėjo.

- Net ir varžybose pelnote vienodus laurus: 2008-aisiais Pekine abu tapote olimpiniais vicečempionais, šį mėnesį iš pasaulio čempionatų parsivežėte po aukso medalį. Judu siejantis ypatingas ryšys sporte palieka ryškius pėdsakus.

- Robertas ir pernai laimėjo pasaulio čempionatą.

- Žinoma, su jo titulų kolekcija retas gali lygintis. Tačiau aš apie kitką: akivaizdu, kad likimas neatsitiktinai judu suvedė...

- Tikriausiai. Kartu būname ir sporte, ir šeimoje. Gera turėti žmogų, su kuriuo gali kalbėtis apie viską.

Niekada nesakyk niekada

- Jūsų ir Roberto varžybų grafikai dažnai sutampa?

- Pagrindinės mūsų varžybos vyksta ten pat, nes olimpinių klasių regatos rengiamos kartu. Visur drauge ir važiuojame. Tik pasaulio čempionatai šiemet surengti skirtingose šalyse. Dabar vyksime į paskutinį Pasaulio taurės etapą, kur dar bus galima iškovoti olimpinį kelialapį. Šios varžybos vyks birželio 1-10 dienomis Anglijoje.

- Kelialapį jau turite. Tad startai Anglijos vandenyse Jums bus tarsi generalinė repeticija prieš liepos pabaigoje Londone prasidėsiančias olimpines žaidynes. Juolab, kad pasaulio čempionate gavote gerą dozę psichologinio užtaiso.

- Iš tikrųjų jos suteikė daugiau pasitikėjimo savimi prieš būsimas varžybas. Čempionatas dar sykį parodė, kad tos priešininkės nėra tokios baisios ir neįveikiamos. Kai vieną sykį jas nugali, supranti, kad viskas įmanoma.

- Ar galima teigti, jog buriavime 29-eri - pats žydėjimas?

- Taip nėra. Mūsų sportas moterims neprideda grožio ir sveikatos. Juk per varžybas visą laiką kybome, sulenkę kelius.

- Bet juk Londono olimpiada Jūsų, sportininkės, karjeroje nebus paskutinė? 2016-ųjų olimpiada vyks Jūsų vyro tėvynėje...

- Laikausi tokios nuostatos: niekada nesakyk niekada. Juk ir po Pekino olimpiados sakiau, kad jau viskas. Kol kas su vyru neplanuojame, kas bus po Londono žaidynių.      

- Kaip auga Jūsų sūnelis Erikas? Kuria kalba su juo bendraujate?

- Jam jau dveji metai ir devyni mėnesiai. Tėtis su juo kalba portugališkai, aš - lietuviškai. Žinoma, Erikas dažniau bendrauja lietuviškai, nes jo auklė yra iš Lietuvos.  

- O tėveliai tarpusavyje kaip šnekasi?

- Pusiau angliškai, pusiau portugališkai.

- Portugalų kalba sunki?

- Nėra per daug sunki. Bet viena yra kalbos mokytis kursuose, kas kita - namie.

- Daug veiksnių sporte lemia pergalę - oro sąlygos, atleto savijauta, sėkmė. Ko sau palinkėtumėt prieš pat Londono žaidynes?

- Palinkėčiau sau ramių nervų. Jau dabar pasaulio čempionate pamačiau, kiek daug tai reiškia. O juk per olimpiadą visada būna didžiulis spaudimas, jį patiria kiekvienas sportininkas.

- Tuomet to paties Jums linkiu ir visų mūsų skaitytojų vardu. Ir, žinoma, gero vėjo Londono vandenyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"