TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Joms tai pavyko!

2012 03 15 7:45

Sekmadienį Stambule pasibaigusiame pasaulio lengvosios atletikos uždarųjų patalpų čempionate labiausiai nudžiugino dvi Kauno gracijos - Austra Skujytė penkiakovės varžybose iškovojo bronzą, o barjerininkė Sonata Tamošaitytė pirmoji šalies sprinto istorijoje  įsiveržė į finalą. Abi sportininkės Turkijoje pasiekė Lietuvos rekordus.

Prieš šias varžybas lengvosios atletikos specialistai nedrąsiai prognozavo: 32-ejų Austrai - medalį, o 24-erių Sonatai linkėjo patekti į pusfinalį. Abiem merginoms tai pavyko. Dar daugiau - Sonatos šuolis į finalą pranoko visus lūkesčius.

Antroji bronza

Atėnų olimpinė vicečempionė A.Skujytė Stambule surinko 4802 taškus ir gerokai viršijo pačiai priklausiusį šalies rekordą. Pirmojoje (60 m barjerinio bėgimo) ir antrojoje (šuolio į aukštį) rungtyse ji pagerino asmeninius rekordus. Austra jau antrą sykį iš tokių varžybų grįžo su medaliu - anksčiau 2004-aisiais Budapešte ji irgi pelnė bronzą.

- Ar su savo treneriu Aleksu Stanislovaičiu planavote Stambule viršyti Lietuvos ir asmeninius rekordus?

- Galvojau apie tai. Karjeros pradžioje lengva gerinti asmeninius rekordus. Vėliau savo iškeltą kartelę peržengti vis sunkiau. Neskaičiavau, kiek kartų tai padariau. Paskutinį sykį asmeninį rekordą pasiekiau 2007- aisiais, surinkdama 4740 taškų. Po to pasirinkau metimo rungtį - rutulio stūmimą. Po kelerių metų grįžusi į daugiakovę pernai buvau netoli asmeninio rekordo. O Stambule labai norėjau pasiekti itin aukštų rezultatų. Juk netrukus baigsiu sportininkės karjerą. Smagu dirbant trenere stebėti, kaip auklėtiniai bando viršyti mano nubrėžtą ribą. Gali būti, kad tai buvo jau paskutinė mano kova žiemą, todėl lūkesčiai buvo nemenki. Juolab žinojau, kad galiu.

- Kokį medalį tikėjotės iškovoti?

- Tiesiog maniau, kad būtų gerai iškovoti medalį. Realiausia - bronzos. Nors supratau, kad ir tokia užduotis ne iš lengvųjų. Į Stambulą važiavau patekti tarp prizininkų. Puikiai mačiau, kokių aukštų rezultatų yra pasiekusios konkurentės, ir žinojau savo galimybes. Nors daug lemia ir jaudulys, netikėtos kliūtys. Pasaulio čempionate buvo sportininkių, kurios pasirodė prasčiau nei sugeba.

Trumpos pertraukos

- Kurio pasaulio čempionato bronza brangesnė - šio ar 2004-ųjų kovą iškovota Budapešte? 

- Šių. Ji sunkiau iškovota. Budapešte bėgant 800 metrų man jokios intrigos nebuvo. Po keturių rungčių visada matai, ar teks gerokai pakovoti bėgimo takelyje, ar bus lengviau. Budapešte vargti nereikėjo. Žinojau, kad lygiavertės konkurencijos nesulauksiu. Stambule buvo kitaip. Kadangi praradau taškų ten, kur buvau stipri, teko atsigriebti ten, kur esu silpnesnė - reikėjo greitai bėgti. 100 taškų praradau stumdama rutulį. Koją pakišo nedidelės pertraukos tarp rungčių: nesugebėjau perjungti minčių tinkama linkme - nebuvo laiko atsipalaiduoti ir vėl susikaupti. Į sektorių ėjau tuščia, tarsi "išsišaudžiusi". Tas pats buvo ir Kaune per Lietuvos čempionatą.

- Ar Stambule save kuo nors nustebinote?

- Ypatingų staigmenų nebuvo. Visi rezultatai laukti. Net šuolio į aukštį rezultato tikėjausi. Jau kurį laiką šokau 190 cm, vos kliudydama kartelę. Tik laiko klausimas buvo, kada įveiksiu šį aukštį.

Penktoji rungtis

- Per paskutinę rungtį buvo sunku stebėti Jus bėgančią paskutinę. Tačiau tapote prizininke - tik iš antrosios vietos smuktelėjote į trečiąją. Gal pakomentuotumėte tuometes savo nuotaikas.

- Likus trims savaitėms iki čempionato buvo nukritęs hemoglobino kiekis kraujyje. Tuo labai rūpinomės. Prieš pat varžybas geležies norma stabilizavosi, bet hemoglobino parametrai dar nebuvo geri. Tai prieš 800 m bėgimą mane šiek tiek jaudino. Pagalvojau ir apie startą. Iš Didžiosios Britanijos atstovės Jessicos Ennis gerų rezultatų tikėtasi. Ji bėgdama šią distanciją net pagerino asmeninį rekordą. Tačiau nerimą kėlė kitos konkurentės. Jos galėjo mane nustumti į ketvirtąją vietą. Intriga buvo po bėgimo, kai švieslentėje buvo skelbiami rezultatai. Tikėjomės, jog pirmiausia bus parodyta nugalėtoja, todėl ekrane sušvitus Ennis pavardei ji ėmė džiūgauti. Tik pasirodžius trečiai pavardei suvokėme, kad eilės numerį lemia ne rezultatas.

- Dabar esate tokia liekna, kad, atrodo, bėgti 800 m turėtų būti lengviau nei anksčiau... 

- Pernai svėriau tiek pat, bet rezultatai buvo prastesni. Tiesiog ką tik buvau grįžusi į daugiakovę, todėl dar tik siekiau geriausios formos. Žinoma, bėgti lengvesniam yra lengviau.

Gera metodika

- Treniravotės Biržuose, Kaune, Vilniuje, JAV. Po studijų už Atlanto grįžote į Kauną, kelerius metus pailsėjote nuo daugiakovės, o sugrįžusi pradėjote dirbti su treneriu A.Stanislovaičiu. Kitokia metodika, kitokiais krūviais. Kaip apibūdintumėte šį periodą?

- Pavasarį visuomet rengiama itin alinanti organizmą stovykla. Ją sunku ištverti sportininkams. Bet kai organizmas ima atsigauti, sportinė forma pagerėja. Tai - A.Stanislovaičio metodika, ji man patinka. Sekindamas organizmą mažini energiją gaminančio glikogeno kiekį. Bet kai prasideda varžybos, jis sugrįžta ir netgi turi atsargų. Po tokios stovyklos visuomet dirbame įprastai, organizmo nebeperkraudami.

- Lyg ir ketinate šiais, olimpiniais, metais užbaigti sportininkės karjerą. Minėjote, kad norėtumėte tai padaryti gana garsiai. Ką tik Stambule smarkiai trinktelėjote. Dar laukia Europos čempionatas Helsinkyje (birželio 27 - liepos 1 d.) ir Londono olimpiada (liepos 27 - rugpjūčio 12 d.)... 

- Europos čempionate norėčiau dalyvauti tik vienoje ar keliose rungtyse. Taip pasitikrinčiau prieš olimpiadą. O Londone... Kirba pasiekti Lietuvos septynkovės rekordą, bet iki jo dar daug trūksta...

Dar galėčiau sudalyvauti vienoje olimpiadoje po ketverių metų. Ji vyks Brazilijoje - mane tas kraštas labai vilioja. Net jei po Londono olimpiados baigčiau karjerą ir pailsėčiau kelerius metus, per likusius dvejus spėčiau pasirengti. Po Londono tikrai norėčiau atsipūsti, pradėti trenerės karjerą. Jau turiu vieną mokinę. Kol kas nedaug laiko jai skiriu, bet po vasaros planuojame pradėti dirbti labai rimtai.

Sonatos žygdarbis

S.Tamošaitytė pribloškė daugybę savo gerbėjų, pasaulio čempionate Stambule įsiverždama į 60 m barjerinio bėgimo finalą ir jau trečią kartą šiais metais pagerino Lietuvos 60 m barjerinio bėgimo rekordą (8,03 sek.). Bėgikė užtikrintai siekė šio tikslo ir tikėjo, jog anksčiau ar vėliau šią svajonę įgyvendins. Stambule S.Tamošaitytė atvertė naują Lietuvos sprinto istorijos puslapį.

- Jūsų pasirodymą Stambule vieni vadina mažu stebuklu, kiti - mažu žygdarbiu. O Jūs?

- Prisidėčiau prie tų, kurie tai laiko žygdarbiu. Treneris Aleksas Stanislovaitis yra pasakęs, jog dar daug laiko praeis, kol mūsų sprinteriai bėgs svarbių varžybų finaluose. O man tai pavyko.

- Pusfinalyje pagerinote šalies rekordą, o kokį tikslą sau kėlėte rengdamasi finalui?

- Nesureikšminau rekordo. Labiau džiugino tai, kad patekau į finalą. Per tokias varžybas negali savęs taupyti. Mąsčiau: kokiu greičiu teks įveikti atstumą, kad "įšokčiau" į finalą. Žinojau, kad teks bėgti labai greitai - įprasta, jog daugiausia jėgų atiduodi pusfinalyje. Man pavyko ir finale pakartoti tą patį rezultatą.

- Kaip rengiatės startams?

- Psichologinis pasirengimas - pusė rezultato. Man prieš startą reikalinga tyla. Turiu susikaupti. Kadangi lengvojoje atletikoje vienu metu vyksta daug rungčių, susikaupti sunku. Labai nustebino Estijoje vykusios varžybos, ten prieš bėgimą neišgirdau nė garso nei iš kolegų, nei iš žiūrovų - sąlygos startuoti idealios. Žinoma, sporte labai daug lemia sunkus darbas, užsispyrimas, ryžtas, valia. Atkaklumą paveldėjau iš mamos. Ši savybė man labai reikalinga.

Logika nepasikliauja

- Toks pliūpsnis Lietuvos rekordų per vieną mėnesį (net trys) - sunkiai suvokiamas...

- Sporte logiškų paaiškinimų nėra. Visi klausia: "Ar ne per anksti? Ar ne per daug?". Manau, niekada ne per anksti greitai bėgti. Ir nėra blogai dažnai gerinti rekordus. Juk treniruodamasis niekada nežinai, koks bus tikslus rezultatas varžybose. Sporte to nenumatysi. O kad šį sezoną pagerinsiu Lietuvos rekordą - neabejojau. Tam rimtai ruošiausi. Tik nežinojau, kada tai įvyks. Pasaulio uždarųjų patalpų čempionato su trenere nesureikšminome. Jis - vienas iš pasirengimo olimpiadai etapų. Norėjau pasitikrinti jėgas, įvertinti konkurentes.

- Jūs vienintelė į Stambulą skridote be savo trenerės Ninos Gedgaudienės. Kada labiausiai jos trūko?

- Vienintelė iš penkių lengvaatlečių vykau be trenerės. Bet taip būna visose varžybose. Gal reikėjo atkakliau prašyti, kad leistų ir jai vykti... Sprinte treneris per varžybas vargu ar kuo padės. Trenerio patarimų labiau reikia šuolininkams į aukštį ar tolį.

- Po tokios sėkmingos žiemos galite sulaukti pasiūlymų iš kitų valstybių federacijų. Kaip elgtumėtės?

- Pasiūlymų visada yra. Tik spėk priimti. Žinoma, mūsų federacija galėtų labiau rūpintis sportininkais, bet save įsivaizduoju tik atstovaujančią Lietuvai.

Dėmesys: pliusai ir minusai

- Stambule už ketvirtąją vietą Jums skirta nemaža premija -  pirmą kartą buvote taip dosniai įvertinta už sporto rezultatus?

- Taip. Jei atvirai - tiksliai net nežinau, kiek laimėjau (premijos sportininkams pervedamos į jų sąskaitas - aut.), nes ne tas buvo svarbiausia. Mane domino rezultatas. Niekada negalvoju, kiek pinigų gausiu ir ką už juos pirksiu. Pinigai per varžybas man nerūpi: kuo mažiau apie juos galvosi, tuo geriau pasirodysi.

- Nuo šiol būsite dar labiau matoma. Visuotinis dėmesys Jums padeda ar trukdo?

- Nesu įpratusi prie dėmesio. "Apšilimas" buvo prieš pasaulio čempionatą, kai teko daug kur dalyvauti, pasisakyti. Nuolatinis dėmesys tikriausiai vargintų. Bet šis yra laikinas. Ir naudingas. Juk taip prisidedu prie lengvosios atletikos populiarinimo.

Rengiasi į Londoną

- Lengvosios atletikos gerbėjai nekantraudami laukia Jūsų debiuto Londono žaidynėse. Kokių tikslų ten sieksite?

- Praėjusią vasarą jau įvykdžiau olimpinį normatyvą, tad kelialapį jau turiu. Dabar Stambule varžiausi trumpesnėje distancijoje, nei teks bėgti olimpiadoje. Tačiau barjeriniame bėgime 100 m atstumas man palankesnis nei 60 metrų. Ilgesnis takelis suteikia galimybę pasitaisyti, pavyzdžiui, po netinkamo starto.

- Ko dabar labiausiai norėtumėte?

- Svarbiausia - kuo geriau pasirengti olimpinėms žaidynėms.

- Ilgai trunkanti Jūsų draugystė su talentingu barjerininku Mantu Šilkausku - puikus pavyzdys, jog dideli atstumai netrukdo išsaugoti šiltų santykių.

- Kai Mantas sulaukė pasiūlymo vykti į Ameriką, jau draugavome. Labai jį raginau pasinaudoti proga. Ketverius metus bendraujame telefonu ir internetu. Mantą aplankydavau, kai vykdavau į stovyklas Amerikoje. Šiemet jis baigia mokslus ir žada grįžti į Lietuvą.

Sonatos trenerės Ninos Gedgaudienės komentaras

"Rezultato, kurį Stambule pasiekė Sonata, tikėjausi. Jis puikus. Prieš čempionatą tikėjau, kad jai tikrai pavyks gerai pasirodyti, jei tik susitvarkys psichologiškai. Labai svarbu, kaip sportininkas jaučiasi prieš startą: ar nejaučia psichologinės įtampos, ar sugeba susikaupti. Simona labai darbšti ir valinga. Ji atkakliai siekia savo tikslo, moka valdyti emocijas. Tokios savybės sportininkui - didelė dovana. Kad ji gali labai greitai bėgti, jokių abejonių nėra. Kartais treniruotėse, kai nekausto varžybų jaudulys, Sonata pasirodo netgi geriau nei dabar pasaulio čempionate. Bet to, kas vyksta pasirengimo metu, kaskart nepakartosi. Su savo mokine į Stambulą kartu nevykau. Gal taip ir geriau. Galėjau viską stebėti per atstumą. Rezultatai parodė, kad pasirengimas olimpiadai yra teisingas. Specialiai pasaulio čempionatui nesiruošėme. Jį vertinome kaip treniruotę prieš Londone žaidynes. Ko tikimės olimpiadoje? Kad Simonai pavyks pagerinti asmeninį rekordą - 8,10. (S.Tamošaitytė yra ir 100 m barjerinio bėgimo Lietuvos rekordininkė - aut.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"