TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Kai jaudulys ir žvėris viduje susimaišo

2008 09 25 0:00
Puikiai Pekino žaidynėse debiutavusi Eglė jaučia, kad bėgimo takelyje dar gali gerokai patobulėti.
Alfredo Pliadžio nuotrauka

Per Pekino olimpines žaidynes Lietuva įsitikino, jog gražioji šiaulietė Eglė Balčiūnaitė išties greita. O po pokalbio su spalio 31 dieną dvidešimtąjį gimtadienį švęsiančia bėgike malonu pripažinti, kad ji dar ir išmintinga.

Vidutinių nuotolių bėgikei E.Balčiūnaitei šie metai baigiasi gausiu rekordų derliumi. Gegužės ir birželio mėnesiais sportininkė tris kartus gerino 800 metrų bėgimo rungties asmeninį rezultatą. Po tokių skrydžių bėgimo takelyje kelias į olimpiadą jai atsivėrė anksčiau nei tikėtasi. Iki tol manyta, jog sportininkė tinkamai pasirengs tik po ketverių metų Londone vyksiančiai olimpiadai.

Amžinos bėdos.

Eglės treneris Aleksandras Kitanovas minėjo, kad merginai viskas dar prieš akis. Šioje distancijoje moterys geriausių rezultatų pasiekia sulaukusios 26-32 metų - kai jėga ir ištvermė sportininko kūne "sutaria" labiausiai.

Treneris minėjo, jog Eglė - geriausia jo auklėtinė Lietuvoje. Stipresnių matė tik dirbdamas Kazachstane, Kirgizijoje. Nepaisant visko, jaunoji šiaulietė pajėgi tapti apskritai geriausia A.Kitanovo auklėtine. Tik siekti rezultatų turėtų padėti ir Lietuvos sportą kuruojantys valdininkai.

Šiandien Eglė treniruojasi Šiaulių manieže, kuriame takelio danga vietomis prakiurusi iki cemento. Kietas pagrindas atmuša padus. Patalpos nevėdinamos, prastai šildomos.

"Geriau treniruotis pajūryje ant smėlio nei Šiaulių manieže", - tvirtino treneris A.Kitanovas.

"Po treniruotės nuo kieto pagrindo skauda padus, - prisipažino skųstis nemėgstanti bėgikė Eglė. - Prastos sąlygos visoje šalyje atbaido nuo šio sporto daugybę jaunų talentingų bėgikų."

Treneris ir jo auklėtinė nieko nauja nepasakė, tai - amžinos Lietuvos lengvaatlečių bėdos, iš kurių nežinia kada pavyks išbristi.

Yra į ką lygiuotis

Olimpinis Eglės 800 metrų bėgimo rezultatas jau dabar apipintas simboliais ir sutapimais. 2:00,15 minutės - tokį pat rezultatą Seulo olimpinėse žaidynėse pasiekė 800 m bėgimo Lietuvos rekordininkė Dalia Matusevičienė. Tuomet su tokiu rezultatu Dalia užėmė vienuoliktąją vietą. O Eglė taip greitai bėgo per atrankos varžybas ir pateko į pusfinalį. Kovodama dėl vietos finale ji, deja, liko už borto (2:02,59) ir galutinėje įskaitoje užėmė 22-ąją vietą.

Olimpiadoje pasiektas geriausias rezultatas dabar yra asmeninis Eglės rekordas. Tam, kad pratęstų gražias mūsų šalies 800 m bėgikių tradicijas, E.Balčiūnaitei būtina "išbėgti" iš dviejų minučių. Jau dvidešimt metų D.Matusevičienei priklausantis šios rungties rekordas yra 1:56,7. O 1972-ųjų Miuncheno žaidynių vicečempionė Nijolė Sabaitė (Razienė) olimpine prizininke tapo, šią distanciją įveikdama per 1:58,7 (ji tik 0,1 sek. atsiliko nuo olimpinės čempionės vokietės H.Falk). Beje, N.Sabaitė buvo pirmoji TSRS lengvaatletė, 800 m nubėgusi greičiau nei per dvi minutes.

Laiku ir vietoje

Eglė sako, jog tą lemtingąją dieną olimpiadoje jautėsi puikiai. Žengė prie starto linijos ir neabejojo esanti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Starto baimė ir noras laimėti sudarė tarsi dinamito formulę. "Jaudulys ir žvėris viduje tarsi susimaišė. Iššoviau kaip kulka", - prisimena sportininkė.

Likus iki finišo 100 metrų Eglę pasivijo baisi mintis: o kas, jei bėgu penkta, nejaugi nepateksiu į pusfinalį: "Išsigandau tokios minties ir finišuodama atidaviau visas jėgas. Ne tik pagerinau savo asmeninį rekordą, bet ir patekau į kitą etapą - pusfinalį".

Tarp Eglės išvardytų jausmų nebuvo paniekos varžovui, savęs sureikšminimo. "Neįvertinti šalia stovinčios sportininkės - pražūtinga. Nesvarbu, kur ir kada bėgu, esu įsitikinusi - niekada nežinai, ką gali parodyti varžovės."

Sportiška šeima

E.Balčiūnaitė pirmą kartą į lengvosios atletikos stadioną atėjo septynerių. Jau tada buvo aišku, kad ji nėra iš lėtųjų. Kieme ir mokykloje nė vienas bendraamžis berniukas jos neaplenkė. "Kartais aplenkdavo, tačiau vyresni berniukai", - kerinčiai šypsosi sportininkė.

Eglei geriausias poilsis nuo bėgimo - kitoks judėjimas.

"Nesu diskotekų karalienė ar vakarėlių liūtė, tačiau mėgstu aktyvų laisvalaikį. Vykstu su draugais į gamtą, einu į baseiną. Anksčiau lankydavau pramoginius šokius. Buvau nemažai pasiekusi ir čia, tačiau teko šio malonumo atsisakyti dėl bėgimo takelio."

Eglė nesigaili, kad pasirinko sportininkės profesionalės kelią. Jos negąsdina traumos ir kiti bėgikų tykantys pavojai: "Daug žiauriau už profesionalų sportą yra nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus. Man patinka daug judėti."

Eglės šeimoje ne ji viena tokia judri. Sportiška visa jos šeima. Mama nuo jaunystės žavėjosi lengvąja atletika ir dalyvaudavo daugiakovės varžybose. Močiutė užsiiminėjo gimnastika. Tėtis rodė neblogus rezultatus imtynių arenoje.

Pernai Eglė buvo pripažinta populiariausia Šiaulių miesto sportininke. Po olimpinio skrydžio belieka laukti, kad šią jauną talentingą bėgikę į dešimtukus įtrauks ir populiariausių šalies sportininkų ar gražiausių merginų rinkėjai.

Svajonių neišduoda

Atvira, paprasta, nuoširdi ir nuolat besišypsanti. Tokia yra Eglė ne bėgimo takelyje. Kokių svajonių turi ši sparčiai kylanti sporto žvaigždė?

"Svajonių neišduok - neišsipildys", - pasakė pro šalį eidamas treneris A.Kitanovas. O trenerio Eglė klauso: "Svajonių yra daug ir įvairių. Nebijau gyventi. Gal dėl to niekada neplanuoju ateities. Stengiuosi gyventi šia diena. Būnu ten, kur galiu tobulėti. Jaučiu, kad bėgimo takelyje dar galiu tobulėti."

Sportininkė džiaugiasi, kad turi tokį trenerį, kuris apie bėgimą ir čempionų kalvystę žino praktiškai viską. Tai antras tėvas, draugas, patarėjas ir įkvėpėjas.

"Tai - treneris, kuris atiduoda viską. Ir tik nuo sportininko priklauso, kiek jis pasiima", - žarstė išmintį dvidešimties dar neturinti bėgikė.

Lietuva nėra bėgikų svajonių šalis, tačiau ir čia gimsta talentų. Dažnai aukšto lygio sportininkai vyksta treniruotis į aukštikalnes. Eglei prieš olimpiadą teko patirti Kirgizijos aukštumų skonį: dvigubas dienos bėgimo normas, praretėjusį deguonį. Kenijos bėgikai ne tik treniruojasi, bet ir gyvena aukštikalnėse. Dėl to jie neabejotini lyderiai tarp visų planetos gyventojų.

"Jei būtų saugu, norėčiau pasitreniruoti Kenijoje, - vieną svajonę išdavė sportininkė. - Apie šios šalies sportininkus sklando legendos. Sakoma, jog vienos genties žmonės prisiriša prie kojų barškučius, kurie gąsdina leopardus. Žmonės bėgiodami užvaiko laukinius gyvūnus. Su tokiais bėgikais varžytis išties labai sunku."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"