TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Magiški metai pranašauja pergales

V.Alekna/Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Gerokai patampę nervus savo konkurentams Virgilijus Alekna ir Austra Skujytė, deja, neužlipo ant prizininkų pakylos Londono olimpiadoje. Po kelių mėnesių jie vis dėlto sulaukė moralinės kompensacijos - disko metikas ir septynkovininkė namie išrinkti Metų lengvaatlečiais, be to, abu pateko į Lietuvos geriausių sportininkų dešimtuką.

Dukart olimpiniam ir dukart pasaulio čempionui, Europos pirmenybių nugalėtojui V.Aleknai vasario 13-ąją sukaks 41 metai.

Atėnų olimpiados vicečempionei A.Skujytei paskutinę Londono žaidynių dieną sukako 33 metai. Pasaulio lengvosios atletikos elito žvaigždyne jie iki šiol ryškiai šviečia. Kas tai lemia?

Apie tai ir kitus dalykus LŽ kalbėjosi su Metų lengvaatlečiais Virgilijumi Alekna ir Austra Skujyte.  

V.Alekna meta pirštinę

Daugkartinis Lietuvos disko metimo čempionas V.Alekna 2012 metais Londono žaidynėse užėmė 4-ąją vietą, o IAAF Deimantinės lygos varžybose buvo antras.

- Ar skaičiuojate, kelintą kartą esate renkamas geriausiu lengvaatlečiu, ir ką Jums reiškia tokie rinkimai?

- Malonu laimėti tokius rinkimus, o tiksliai pasakyti, kelintas tai kartas, negaliu. Toks įvertinimas mūsų sporto šakoje visada malonus, nes juk ir siekiame būti geriausi. Juolab šiais metais buvo konkurencija, antrojoje vietoje liko šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. Tai buvo lygiavertis varžovas. Auga gera pamaina.  

- Grįžęs iš Londono olimpiados lyg ir apsisprendėte trauktis iš didžiojo sporto. Vėliau, po LTOK prezidento rinkimų, vis dėlto nutarėte tęsti sportininko karjerą. Kodėl?

- Sprendimui lemiamą įtaką turėjo tai, kad dar turiu sportinio pykčio. Ketvirtoji vieta olimpiadoje nėra blogai, juolab kai nuo pirmosios skyrė mažiau nei metras. Noriu revanšuotis.

Šiemet Maskvoje vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvausiu. Tai man bus jau dešimtasis planetos čempionatas.  Pagal šį rodiklį būsiu pasaulio rekordininkas.

- 2000 metais pasiekėte Lietuvos rekordą (73,88 m), kuris nusileidžia tik nuo 1986-ųjų vokiečiui Jurgenui Schultui priklausančiam pasaulio rekordui (74,08 m). Ar Jūsų "lubos" tebėra tokios aukštos?

- Pagrindinis tikslas yra gerai pasirodyti pasaulio čempionate - pakilti ant nugalėtojų pakylos. Visada stengiuosi tai padaryti, tačiau vis ko nors pritrūksta pastaraisiais metais. Jei šiemet pavyks įgyvendinti savo tikslą, būsiu patenkintas. Kalbėti, kiek šiais metais galėčiau nusviesti diską, dar anksti. Reikia dar treniruotis, o žiemą disko nemėtau. Jį į rankas paimsiu po kelių mėnesių, nuvykęs treniruotis ten, kur šilta.  

- Esate užsiminęs, kad, jei sveikata leis, norėtumėte dalyvauti ir šeštojoje savo olimpiadoje - Rio de Žaneire. Tuomet Jums bus 44-eri...

- Be abejonės, norint ten patekti teks atlaikyti konkurenciją Lietuvoje. Ir labai gerai - tai įpareigoja stengtis, daugiau treniruotis. Gali būti, kad ir Rio de Žaneire dalyvausiu. Jei pavyks, tai bus šeštosios mano olimpinės žaidynės. Jau šis tas...

- Kas lemia disko metikų ilgaamžiškumą profesionalų sporte?

- Daug įvairių faktorių: saikingos treniruotės, tikslingas darbas, sportinio režimo laikymasis.

- Ką tik atėjo 2013-ieji. Vasario 13-ąją švęsite 41 metų sukaktį. Velnio tuzinas Jus lydi visą gyvenimą. Kokią vietą Jūsų gyvenime užima skaičiai?

- Tai tik skaičiai, ir tiek. Nieko daugiau čia neįžvelgiu.  

- Kokio skaičiaus palinkėtumėt sau šiemet?

- Tryliktais metais būtų gerai pasaulio lengvosios atletikos čempionate atsidurti ant prizininkų pakylos - nuo pirmosios iki trečiosios vietos.

Erlendo Bartulio nuotrauka

Leis kūnui pailsėti

Daugkartinė šalies čempionė daugiakovininkė A.Skujytė 2012 metais pasaulio uždarų patalpų čempionate iškovojo bronzą, Londono žaidynėse pasiekė asmeninį rezultatą ir užėmė 5-ąją vietą, IAAF daugiakovių Iššūkio varžybose buvo 4-a.

- Metų lengvaatletės titulas Jums yra pergalė ar tik maloni staigmena?

- Sprendžiant iš to, kaip žmonės balsavo internetu, man tai buvo maloni staigmena.

- O tai, kad geriausių Lietuvos sportininkų rinkimuose patekote į dešimtuką?

- Labai apsidžiaugiau tai sužinojusi.

- Kaip vertinate savo pasirodymą Londono olimpiadoje - už ką labiausiai save barėte ir už ką gyrėte?

- Pirmoji varžybų diena buvo labai gera, tad nebuvo už ką savęs per daug barti. Antrąją dieną buvo visokių kabliukų. Ir mano finišas buvo ne geriausias... Tai paliko slogių prisiminimų.

- Ką pavadintumėte 2012-ųjų nusivylimu?

- Sunku išskirti vieną įvykį. Net nenorėčiau sureikšminti tų dviejų dopingo testų olimpiadoje. Jei dabar žiūrėsi, kaip būtų buvę, jei būtų buvę, vis tiek niekas nepasikeis. Tad gal labiau tiktų tai pavadinti metų apmaudu. Bet juk grieždamas dantį ant kito irgi nieko nepasieksi. Tad ir stengiuosi neieškoti kaltųjų.

- Pernai iškovojote pasaulio uždarų patalpų čempionato bronzos medalį. Koks jo svoris Jūsų trofėjų kolekcijoje?

- Bent jau tuo metu labai džiaugiausi. Prieš šias varžybas maniau, kad geriausiu atveju pateksiu į penketuką. Nebent viskas sektųsi kaip sviestu patepta. Panašiai ir buvo.   

- Kam labiausiai norėtumėte padėkoti už tai, kad iki šiol esate ryški tarptautinėje arenoje?

- Už pastaruosius dvejus metus esu labai dėkinga treneriui Aleksui Stanislovaičiui. Po rutulio stūmimo vėl grįžusi į septynkovę su visomis traumomis traumelėmis patekau į jo rankas ir iškart pajutau, kiek jis man duoda. Treneris man labai pagelbėjo. Pernai pagerinau asmeninį rezultatą, buvo malonu dalyvauti varžybose, nes nieko neskaudėjo. Aleksas ir atvedė mane iki tų laimėjimų, už kuriuos dabar esu išrinkta geriausia lengvaatlete.

- Viešojoje erdvėje ne sykį buvo užsiminta, jog po olimpiados ketinate daryti pertrauką sporto karjeroje. Gal tai susiję su A.Stanislovaičio pasitraukimu iš trenerio darbo?

- Kai taip nusprendžiau, dar nežinojau, kad po olimpiados treneris atsisakys šio darbo. Tiesiog norėjau atleisti vadeles, kad kūnas pailsėtų, o paskui vėl sugrįžti į sportą. Apie Alekso planus sužinojau tik po paskutinio savo starto Londone.

- Kaip Jums patinka trenerės darbas, ar jame praverčia JAV įsigyta kineziologės specialybė?

- Šiame darbe man kasdien prireikia kineziologijos žinių. Ir pernai baigtos treniravimo specialybės studijos Kūno kultūros akademijos magistrantūroje (dabar - Sporto universitetas) labai praverčia. Kai prisiliečiau prie treniravimo, supratau, kad ne viskas taip greitai vyksta, kaip anksčiau atrodydavo. Žmonės yra labai skirtingi, tad į kiekvieną reikia prisibelsti. Ir problemos sprendžiamos ne taip greitai, kaip norėtųsi. Trenerės darbas man patinka, tačiau per mažai laiko praėjo, kad galėčiau jį vertinti ir įvertinti.

- Ne sykį prisipažinote, jog esate meniškos natūros. Jei ne sportas, kas dabar būtų Austra Skujytė?

- Abejoju, ar iš manęs būtų išėjusi gera dizainerė. Kai bandau  ką nors sudėlioti, papaišyti ar suprojektuoti, oi kaip sunkiai sekasi. Viskam reikia laiko, kad neprarastum įgūdžių. Gal ir būčiau baigusi dizaino technologijų specialybę Kauno technologijos universitete. Gal kur nors baldų, tekstilės ar kitoje srityje būčiau užsikabinusi, bet kartais į save atsisukusi pamatau, kad neturiu tokios fantazijos kaip kiti.

- Savikritika būdinga tikriems kūrėjams. Juk menas išliko šalia Jūsų?

- Žinoma. Man ir nesinori nuo jo atitolti.

- Ko tikitės iš 2013-ųjų?

- Įvairių naujų pergalių gyvenime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"