TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Migruojanti tarp barikadų

2013 10 05 6:00
Pasaulio čempionate Maskvoje B.Virbalytė-Dimšienė (priekyje) įsiveržė į pajėgiausių ėjikių dvidešimtuką. Alfredo Pliadžio nuotraukos

Sezonui pasibaigus yra puiki proga pasikalbėti su kolege Brigita Virbalyte-Dimšiene apie sportinį ėjimą. Tokį ypatingą ir tokį nepopuliarų mūsuose.

Alytaus, Birštono ir Druskininkų žmonės gali tai užginčyti. Kiti miestai – vargu. Iš tikrųjų šis sportas nusipelnė garbingesnės vietos tarp savo brolių ir sesių. Per atgautos nepriklausomybės metus mūsų ėjikai nepadarė gėdos Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse. Dar vertėtų prisiminti, kad būtent ėjikas - šviesaus atminimo Antanas Mikėnas - 1956 metų Melburno žaidynėse tapo pirmuoju Lietuvos atstovu, iškovojusiu olimpinį medalį (sidabro) individualioje rungtyje.

Šiandienės LŽ viešnios - 28-erių ėjikės, sporto žurnalistės Brigitos Virbalytės-Dimšienės nuoširdus kalbėjimas turėtų padėti mūsų skaitytojams geriau pažinti šią šaką. O kai kas galbūt ją atras, nes anksčiau sportinio ėjimo tiesiog nepastebėdavo.

Didžiausia premija

- Praėjusį savaitgalį tapote šiemet pirmą kartą organizuoto keturių etapų Tarptautinio sportinio ėjimo turo (IRWT) laureate. Be moralinio pasitenkinimo, kuo šis laimėjimas Jums naudingas?

- Tokios varžybos labai reikalingos, nes jų nuolat trūksta tarp pagrindinių startų. Jos ir motyvacijos prideda, kadangi konkuruoji su stirpiomis varžovėmis. Be to, tapusi prizininke gauni ir finansinės naudos. Sportinis ėjimas - ne komercinė šaka. Kitur galima gerokai daugiau užsidirbti. Šiemet IRWT nugalėtojams atiteko po 3 tūkst. eurų.

- 3 tūkst. eurų premija ėjikui yra daug?

- Tai - mano didžiausias laimėtas piniginis prizas per karjerą. Mūsų sporte labai sunku užsidirbti. Į komercines varžybas suvažiuoja daug pajėgių ėjikų. Tokių varžybų nėra daug, tad konkurencija būna didžiulė. Net juokavome, kad pastarieji du Tarptautinio turo etapai – Lenkijoje ir Slovakijoje - buvo kaip Europos taurės varžybos. Pavyzdžiui, vienas Lenkijos ėjikas šiemet Europos taurės varžybose finišavo devintas, o IRWT etape Slovakijoje – aštuntas.

- Ir vis dėlto ėjikų premijos, palyginti net ir su kitomis lengvosios atletikos rungtimis, yra menkos. Kur semiatės motyvacijos?

- Šiemet pasaulio čempionate Maskvoje pasirodžiau visai neblogai, iškovojau dar kelias pergales tarptautinėse varžybose. Tiesiog privalai rasti motyvacijos, kad galėtum eiti pirmyn.

Sporto žurnalistė Brigita: "Esu dėkinga kolegoms, kad išleidžia mane į treniruočių stovyklas.

Atskira respublika

- Kuo užburia toks nepelningas ir pragariškai sunkus sportas?

- Mažiausiai galvoju apie pinigus. Tai – tik papildomas stimulas, kad galėčiau sportuoti aukštu lygiu. Jau seniai sportinis ėjimas tapo mano gyvenimo būdu. Mes, sportininkai, tarpusavyje pusiau rimtai pasižadėjome: jei 2020 metais olimpinės žaidynės vyks Tokijuje, sportuosime dar septynerius metus. Ir kai olimpine sostine buvo paskelbtas Tokijas, labai apsidžiaugiau. Tiesa, negaliu šimtu procentų tvirtinti , kad sportuosiu iki 2020-ųjų, tačiau Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės mano planuose yra. Nežinau, kas galėtų sustabdyti, nes noro ir motyvacijos man užteks.

- 28-eri ėjikei - bene geriausias metas?

- Dažnai už mus nusprendžia visuomenė, kad vienam ar kitam jau laikas baigti sportuoti. Nesportavusieji tokiu lygiu net nesuvokia, kaip sunku tai padaryti. Didelė laimė savo tikslo siekti su bendraminčiais. Dabar treniruojuosi su Tadu Šuškevičiumi, netrukus iš Londono grįš Neringa Aidietytė. Net neįsivaizduoju, kaip galėčiau važiuoti į treniruočių stovyklas viena.

- Individualiose šakose neįprasti tokie šilti santykiai.

- Esame kaip šeima. Sportinis ėjimas truputį nutolęs nuo visų kitų lengvosios atletikos rungčių. Tarsi atskira respublika. Pasaulio ir Europos taurės varžybos mums organizuojamos atskirai nuo kitų lengvosios atletikos rungčių. Gal tai irgi mus suartina. Net ir su kitų šalių atletais dažnai kalbamės po varžybų. To nelabai pastebėsi tarp maratonininkų (bėgikų). Jiems juk irgi rengiamos atskiros varžybos, tačiau ten per daug sportininkų, kad susidraugautų.

- Gal šiltus santykius lemia tai, kad sportiniame ėjime nėra didelių pinigų. Jie dažniausiai ir suardo žmonių santykius. Maratone premijos daug didesnės nei jūsų šakoje, todėl ten ir stengiasi vieni kitus alkūnėmis išstumti iš rikiuotės.

- Teisybę sakote. Mūsų sporte privalai būti mažiausiai olimpinių žaidynių arba pasaulio čempionato prizininkas, kad pajėgtum pritraukti rėmėjų ir galėtum iš sporto išgyventi. Pavyzdžiui, jei dalyvaudamas pasaulio čempionate nueini į kokią sportinę firmą, pasakai savo vietą ir rezultatą, kurie būna netgi aukštesni nei tūlo maratonininko, šis iš firmos vis tiek ką nors gaus, o tu - nieko, nes esi ėjikas. Jaučiame diskriminaciją...

Nepatogūs saviems

- Atrodo, esate nepatogūs visiems – net ir lengvajai atletikai.

- Sakoma: kai baigiasi lengvoji atletika, prasideda sportinis ėjimas. Dažniausiai startuojame prieš arba po visų varžybų. Neverta pykti - nieko čia nepakeisti. Mūsų šaka specifinė. Sportinio ėjimo technika kelia daug diskusijų. Pavyzdžiui, 50 km trasoje vyrai užtrunka maždaug keturias valandas. Žiūrovams sunku tiek išstovėti trasoje. Mes puikiai suprantame, kad tai yra velniškai sunkus ir kai kam nepatogus sportas. Bet toks mūsų pasirinkimas ir dėl jo nesigailime.

- Pagarba jus suprantantiems ir remiantiems bent jau morališkai.

- Tokių Lietuvoje itin mažai. Jau net nebekreipiame dėmesio į tokias replikas: „O, žiūrėk, kaip keistai bėga.“ Jei sostinės Vingio parke, kur dažnai treniruojamės, koks nors praeivis mus pavadina ėjikais, nejučia tam žmogui pajuntame simpatiją. Užsienyje kitaip, ten yra didesnė pagarba sportuojančiam žmogui.

Dopingo galia

- Vyras neįkalbinėja baigti sportininkės karjerą?

- Pati periodiškai paklausiu Mariaus, ką apie tai mano. Šeimos pagausėjimo kol kas neplanuojame, o ir sąlygų tam nelabai turime. Bet iki Tokijo olimpiados jau turėtume pasistatyti namą. (Juokiasi.)

- Per tą laiką spėsite ir Lietuvos 20 km sportinio ėjimo rekordą pagerinti?

- Asmeninį šiemet jau pagerinau (1.30:55 – red.), o šalies rekordas kažkaip stringa. Anksčiau pasaulyje išsiskyrė tik kelių šalių ėjikai, o dabar jau visi greitai eina. Bet jei netobulėsi, traukinys nuvažiuos be tavęs.

- Nustebino šiemet Maskvoje pasaulio čempionės titulą 20 km trasoje iškovojusi rusė Jelena Lašmanova (1.27:08). Pernai Londono olimpinėse žaidynėse ji, būdama vos 20 metų, pasiekė pasaulio rekordą – 1.25:02. Anksčiau laurus skindavo gerokai vyresni atletai, juk ėjimas - patirties ir ištvermės sportas. Sonatai Milušauskaitei šiemet sukako keturiasdešimt. Jai nuo 2008-ųjų priklausantis Lietuvos rekordas - 1.30:26.

- Tiesiog į neviltį varo tai, kas vyksta sporte, ir koks jis nešvarus. Ypač Rusijoje. Ten kai kurie atletai net neslepia, kad vartoja draudžiamus preparatus. Su tuo niekaip negaliu susitaikyti. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę viešoje erdvėje pasirodė žinutė, kad Maskvoje dėl dopingo įkliuvo septyni ėjikai. Bet tai tokios menkos žuvelės – penkiasdešimtas vietas užimančios. Jei jau tokias vietas užimantys ėjikai vartoja, tuomet ką galvoti apie lyderius. Ne tik Rusijoje taip. Ir aplink ją tas pats. Ten viską vieni iš kitų sužino. Bet stambiųjų žuvų kažkodėl niekas nepagauna. Apmaudžiausia, kad medalius pelnantys sportininkai yra auklėtiniai trenerio, kurio ne vienas mokinys diskvalifikuotas visam gyvenimui.

- Vadinasi, lenktyniaujate su savimi - siekiate viršyti asmeninį rekordą ir pagerinti Lietuvos?

- Neteigiu, kad visi varžovai nešvarūs, bet labai norėtųsi, kad bent Rusijos sportas būtų gerai išvalytas. Tarkim, mūsų sporte per visus čempionatus ir olimpines žaidynes dominuoja rusai. Žiūrovams net nebeįdomu, nes iš anksto žino, kas nugalės.

Dabar atsirado kraujo pasai - juose fiksuojami visų sportininko kraujo mėginių duomenys. Tai turėtų padėti nustatyti daug daugiau dopingo atvejų. Norėtųsi tuo tikėti. O dabar yra taip: jau minėto Rusijos trenerio visi sportininkai yra maždaug dvidešimties, jie atsiranda iš niekur, neturi jokios savo tobulėjimo istorijos, pabūna kelerius metus, ir juos pakeičia kiti. Prieš pasaulio čempionatą Maskvoje pateikta informacija, kad trys to trenerio ėjikai nestartuos, o netrukus informuota, kad šeši Rusijos ėjikai pateko į dopingo skandalą. Užkulisiuose šnekama, kad tarp tų šešių ir buvo minėtieji trys sportininkai, Londono žaidynėse iškovoję medalius. Dar kalbama, jog Rusija moka pinigus, kad jos sportininkų pavardės nebūtų paviešintos. Nežinia, kiek čia yra tiesos, tačiau nebūna dūmų be ugnies. Rytų Europos šalyse tokie dalykai taip įsišakniję, kad nežinia, kiek laiko prireiktų jiems išrauti.Tai labai trukdo sportuoti, nes pradedi niekuo nebetikėti. Atrodo, jog draudžiamų preparatų rinka iki šiol per žingsnį lenkia antidopingo agentūras.

Dėkinga už supratimą

- Dabar tikriausiai ilsitės po sezono?

- Per sezoną ne tiek kūnas pavargsta, kiek smegenys. Norisi pailsėti nuo amžino spaudimo ir suvokimo, kad privalai įrodyti, ko esi verta. Antraip labai greitai gali būti nurašyta. Tas mėnuo po sezono iš tiesų yra tikra atgaiva kūnui ir sielai.

- Vadinasi, pačios balsą dabar dažniau girdėsime eteryje?

- Tas ir yra, kad visiškai pailsėti niekaip nepavyksta. Juolab ir namuose susikaupė daugybė neatliktų darbų.

- Sporto žurnalistės darbas dar neapkarto?

- Smagu, kad lygiagrečiai galiu būti vienoje ir kitoje barikadų pusėse. Darbas man labai patinka. Sporto žurnalistikoje esu jau septynerius metus. Kol kas nejaučiu poreikio ką nors keisti. Labai džiaugiuosi, jog turiu puikius kolegas, ir esu jiems dėkinga, kad išleidžia mane į treniruočių stovyklas. Per metus ten sportuoju keturis penkis mėnesius.

- Kitais metais Ciuriche vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas. Tai bus pagrindinis kito sezono akcentas?

- Taip. Juolab Europos pirmenybės visada būna labai stiprios, nes po pasaulio čempionatų mažai kas atkrinta. Šiemet pasaulio pirmenybėse užėmiau 20 vietą, o prieš mane finišavo tik kelios ne Europos ėjikės. Bus sunki kova. Bet prieš tai dar vyks pasaulio sportinio ėjimo taurės varžybos Kinijoje. Reikėtų ir ten nuvykti, nes toje pusėje dar neteko startuoti, juolab Kinijoje vyks ir 2015 metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"