TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Pasakiška moksleivės istorija

2012 08 01 8:19
Rūta (centre) labai brangina savo šeimą: (iš kairės) brolį Mindaugą, tėtį Saulių, močiutę Aldoną ir brolį Margirį./Užsienio spaudos nuotrauka

Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė su treneriu Jonathanu Ruddu antradienio rytą pasivaikščioti po Londono olimpinį kaimelį išėjo jau būdama olimpinė čempionė. Visą naktį kelnių kišenėje olimpinį aukso medalį laikiusi penkiolikmetė vaikščiodama apdovanojimo irgi nedemonstravo - slėpė po drabužiais.

Specialiai LŽ iš Londono

Nuo 2010-ųjų Anglijoje gyvenančios ir besitreniruojančios R.Meilutytės gyvenimas pasikeitė per dvi dienas. Londono olimpiadoje  per 100 m plaukimo krūtine kvalifikaciją pagerinusi Lietuvos rekordą ir už nugaros palikusi visas varžoves lietuvė tą patį padarė ir pusfinalyje, dar pasiekdama ir Europos rekordą (1:05,21). Talentingos sportininkės niekas neaplenkė ir finale, ten ji distanciją įveikė per 1:05,47.

Ją savinasi britai

Ketvirtoji nepriklausomos Lietuvos olimpinė čempionė (be Rūtos, olimpinį auksą iškovojo disko metikai Romas Ubartas, Virgilijus Alekna (du kartus) ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė) vakar pusę dienos dalijo interviu. Eilėje rikiavosi ne tik Lietuvos žurnalistai - ir didžiausių pasaulio leidinių atstovai. Antradienį Anglijos dienraščiai R.Meilutytės nuotraukomis iliustravo auksinį lietuvės triumfą. Galbūt dėmesio būtų buvę ir mažiau, jei mergina gyventų Kaune ir iki šiol ten dirbtų su pirmuoju savo treneriu Giedriumi Martinioniu, kuris iš jos ir nulipdė tarptautinės klasės plaukikę. Tačiau britų laikraščiai, rašydami apie Londono žaidynių atradimu tapusią penkiolikmetę lietuvę, itin pabrėžė, jog Rūta treniruojasi jų šalyje, Plimuto mieste, ir kad su ja dirba britas. Taigi Anglijoje ji pristatoma kaip sava. "Britanijos moksleivė iškovojo auksą" - taip rėkia dienraščio "The Sun" antraštė, o paantraštė skamba dar gražiau: "Gėda, ji atstovauja Lietuvai".

Komentuodami auksinį lietuvės finalą legendiniai plaukikai australas Ianas Thorpe'as ir britas Markas Fosteris pripažino R.Meilutytės fenomeną. "Pusfinalyje penkiolikos metų mergina pasiekė Europos rekordą, finale nuskynė auksą. Tai pasakiška moksleivės istorija", - sakė penkiskart olimpinis čempionas I.Thorpe'as. "Įspūdingos dvi dienos ir auksas", - žavėjosi šešiskart pasaulio čempionas M.Fosteris.

Jaukinasi titulą

Kaip jaučiasi olimpinių žaidynių debiutantė po sporto pasaulį supurčiusios svaiginamos pergalės? Apie tai olimpinio kaimelio prieigose Rūta MEILUTYTĖ papasakojo Lietuvos žurnalistams, į susitikimą drauge su treneriu J.Ruddu vėlavusi daugiau nei valandą.

- Ar pavyko šiąnakt bent kiek pamiegoti?

- Tiesą sakant nelabai (šypsosi). Dar ilgai neužmigau. Apie trečią valandą nuėjau miegoti.

- Kas galvoje sukosi?

- Niekas. Stengiausi viską suvokti, bet nepavyko. Galvoje dar mačiau finalinį plaukimą.

- Vis dar negalite apsiprasti, kad esate olimpinė čempionė?

- Kol kas ne (šypsosi).

- Visų lūpose - jūsų vardas. Nuo pat ryto atsakinėjate į žurnalistų klausimus. Kas sunkiau - treniruotis ar susidurti su tokiu dėmesiu?

- Prie tokio dėmesio nepratusi. Man tai tarsi šokas. Aišku, reikės laiko, kad priprasčiau prie dėmesio. Bet nėra sunku - man labai malonu, kad visi žmonės domisi Lietuva. Tikiuosi, taip išpopuliarės mūsų plaukimas ir žmonės geriau pažins Lietuvą.

- Ar antradienį pajutote, kad jūsų gyvenimas pasikeitė?

- Keičiasi pamažu. Bet iš esmės niekas nepasikeis - tik sulauksiu daugiau dėmesio.

Tėvynės nekeis

- Britų spaudoje apgailestaujama, kad nesate Didžiosios Britanijos pilietė. Ką manote?

- Man negaila (juokiasi). O britams gaila. Visą laiką būsiu lietuvė. Kiek manęs to klausia, visada tą patį atsakiau. Kvailas klausimas (šypsosi).

- Pirmiausia jus turbūt pasveikino abu broliai ir tėtis su močiute?

- Iškart po finišo su jais nekalbėjau. Paskambinau savo geriausiai draugei, paskui broliui ir močiutei. Be to, gavau tiek žinučių, kad neturėjau laiko jų atsirinkti. Sveikino ir pažįstami, ir nepažįstami. Nerealu. Neįsivaizduoju, kiek žmonių Lietuvoje mane palaiko. Labai ačiū visiems.

- Ar pasikeitė treniruotės jums persikėlus į Britaniją?

- Be abejo. Deja, Lietuvoje plaukikams sąlygos treniruotis nėra geriausios, tikiuosi, po šių įvykių situacija pasikeis. Man buvo smūgis, kai atvykau į Angliją, reikėjo priprasti prie kitokių treniruočių, kitokios sistemos. Bet pamažu viskas susidėliojo į vietas ir išėjo į gera.

- Kuo ypatingos jūsų treniruotės?

- Jos įprastos. Tai priklauso nuo paties žmogaus. Gali per treniruotę stengtis, gali ir nesistengti. Treneris negali priversti stengtis.

Emocijos - po varžybų

- Kaip manote, ar taptumėte olimpine čempione treniruodamasi Lietuvoje?

- Nesistengiu svarstyti, kas būtų jeigu būtų. Tiesiog džiaugiuosi šia akimirka. Dabar turiu puikias sąlygas treniruotis. Tikiuosi, kad ir Lietuvoje sportininkai turės panašias sąlygas, nes ten yra daug talentingų žmonių.

- Kas jums suteikė pasitikėjimo? Galbūt praėjusių metų Europos jaunimo olimpinis festivalis, kuriame iškovojote tris medalius?

- Tada patikėjau, kad galiu patekti į olimpiadą. O kai patekau, galvojau tik apie tai, kaip geriau pasirodyti.

- Kaip išsiugdėte tokią savitvardą? Kai finale amerikietė pirmoji šoko į vandenį, jūs net nepažiūrėjote į tą pusę.

- Ten buvo teisėjo klaida. Reikia būti pasirengusiai įvairiems netikėtumams. Tai manęs nesutrikdė. Ko man nervintis?

- Jums puikiai sekasi suvaldyti jaudulį. O ašaros po finišo - atsipalaidavimas?

- Aš vis dar negaliu patikėti. Atrodo, kad laimėjau paprastas varžybas. Man dar reikia laiko. Kai atsistojau prie pjedestalo, taip kojos linko (juokiasi).   

- Apie ką galvojote iš persirengimo kambario eidama į baseiną plaukti finale?

- Stengiausi susikoncentruoti tik į savo plaukimą, galvojau - čia tik varžybos. Spaudimo niekas nedarė, galvojau, jog neturiu ko prarasti. Kaip bus, taip. Svarbiausia - žinojau, kad gerai pasiruošiau, atidaviau visas jėgas per treniruotes.

Slaptos svajonės

- Antradienio rytą olimpiniame kaimelyje pabudote jau būdama olimpinė čempionė. Kai pasirodėte, visų sportininkų žvilgsniai nukrypo į jus?

- Man čia taip ramu. Visi žmonės čia gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis. Visi - sportininkai, olimpiečiai. Ir to dėmesio per daug nėra. Ateina kitų valstybių atstovai, pasveikina. Ir tiek.

- Kokių tikslų sieksite kitose distancijose?

- Visos mintys ir treniruotės buvo skirtos šiam 100 m krūtine plaukimui. O 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi - tik papildomos rungtys. Aišku, būtų smagu ir čia pagerinti savo rezultatą. Tikslas vienas - padaryti geriau nei pernai. Ir daugiau nieko nereikia.

- Vadinasi, šioje olimpiadoje iš jūsų medalių jau nelaukti?

- Niekada nekalbėjau apie medalius ir nekalbėsiu. Geriau apie tai kalbėti, kai ką nors jau esi pasiekusi. Apie medalius visi svajojame, tik aš tai darau tyliai. Anksčiau svajojau apie medalį Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Londone nieko neplanavau. Manau, Rio de Žaneire darysiu tą patį - plauksiu iš visų jėgų.

Be pozos

- Kaip apibūdintumėte dabartinį savo trenerį?

- Kiekvienas treneris turi privalumų ir trūkumų. Aš su juo puikiai sutariu. Kai neklausau, jis būna griežtas.

- Apie jus ne viską žinome - kokie jūsų pomėgiai?

- Esu paprasta, nepasikėlusi. Laisvalaikiu su draugais einame į miestą. Mėgstu šokti. Darau viską, ką daro normalūs žmonės (šypsosi). Patinka stebėti krepšinį, plaukimą, šuolius į vandenį, boksą, gimnastiką.

- Kiek valandų per dieną praleidžiate baseine?

- Įvairiai. Kartais dvi su puse, kartais penkias.

- Kaip atsipalaiduosite po tokių fantastiškų įvykių?

- Kai grįšiu namo, manau, atsipalaiduosiu. Aišku, sulauksiu dėmesio, bet norisi pabūti su šeima, draugais, kurių seniai nemačiau ir pasiilgau.

- Internete pasirodė pokštų - kažkas parašė: jei gims sūnus, pavadinsiu Rūta.

- (Juokiasi). Sūnus Rūta... Teta Saulius.

- 400 tūkst. litų premija už aukso medalį jūsų šeimai tikriausiai labai pravers?

- Mano šeima turtais negali pasigirti. Be abejo, pravers, tų pinigų man labai reikėjo. Be to, tik pirmadienio vakarą sužinojau, kad man priklauso tokia suma.

- Lietuvoje jūsų laukia daug priėmimų. Ar esate tam pasirengusi?

- Nelabai. Reikės prisipirkti suknelių, nes mano spintoje - vien treningai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"