TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

R. Pacevičiaus tikslas – Europos čempionatas

2016 02 29 11:07
Regimanto Tarasevičiaus nuotraukos

Šiuo metu Lietuvoje sau lygių 400 metrų bėgimo distancijoje nerandantis 20 metų kaunietis Rokas Pacevičius nesnaudžia. 

Po apginto Lietuvos čempiono titulo „Kauno maratono klubo“ sportininkas pradėjo ruoštis Europos čempionato normatyvo įgyvendinimui ir tikisi vasarą startuoti kol kas svarbiausiose savo varžybose.

Pateikiame interviu su jaunuoju sportininku, neatmetančiu galimybės, kad gali pretenduoti ir į 2020 metų olimpiadą, apie A. Skujytės autografą, lėmusį jo kelią į lengvąją atletiką, sunkumus, su kuriais susiduria jauni sportininkai, ir kodėl Lietuvos 400 m rekordas nepagerintas nuo 1979 metų.

– Kaip susiklostė aplinkybės, kad susidomėjote bėgimu ir lengvąja atletika?

– Pradinėse klasėse jau bėgiodavau. Kieme visada būdavau greičiausias. Taip pat bandžiau ir komandinio sporto šakas. Bet lūžis įvyko tėvams su teta manę nusivedus į 2005 metais Kaune vykusį U-20 Europos lengvosios atletikos čempionatą. Tada lengvoji atletika mane sužavėjo. Po varžybų jau keliavome iš stadiono, bet norėjau paprašyti Austros Skujytės autografo. Kaip tik tuo metu teta netikėtai sutiko trenerę, pas kurią sportuodavo. Taip ir išėjo, kad ji pasiūlė apsilankyti jos treniruotėse ir treniruoja mane iki šiol. Iš pradžių treniruodavausi kas antrą dieną. Nors būdavo, kad kartais patingėdavau, išsisukinėdavau, bet bėgant laikui ir gerėjant rezultatams sportuodavau vis daugiau, darėsi vis įdomiau.

– Nuo kokių rungčių pradėjote savo sportinę karjerą?

– Pradėjau nuo šuolio į tolį ir 60 metrų sprinto varžybų. Iš pradžių visai gerai sekėsi šuolis. Greitai kilo rezultatai. Buvo smagu. Pirmosios mano tarptautinės varžybos taip pat buvo šuolio į tolį rungtyje. Pamenu, kad tada Lenkijoje užėmiau trečią vietą. Galiausiai rezultatai nustojo gerėti, o ir pačiam šuolis nebuvo labai maloni sporto šaka. Tad pabandžiau ir pradėjau treniruotis 200, 300 bei 400 metrų bėgimo rungtims. Trenerė įžvelgė mano potencialą šiose rungtyse dėl mano ūgio ir ilgo žingsnio. Rezultatams gerėjant, augo motyvacija ir užsidegimas. Po kiekvienos pergalės, vis pagerinto asmeninio laiko augo ir tikslai, norėjosi vis geriau pasirodyti.

– Šiuo metu esate greičiausias 400 metrų bėgikas Lietuvoje. Jau du metus išlaikai geriausio sezono rezultatą. Koks artimiausias tikslas?

– Šių metų Europos čempionatas. Norint šį tikslą įgyvendinti reikia bėgti tik sekunde greičiau nei tai dariau 2015 metų vasaros sezone. Normatyvas – 46,7 sekundės. Praėjusiais metais, po patirtos traumos ir pusantro mėnesio, skirto atsigati, 400 metrų įveikiau per 47,63 sekundes. Pagerinti savo rezultatą ir įvykdyti normatyvą yra visai realu, tik reikia tinkamai pasiruošti. Visgi prieš savaitę vykusiame Lietuvos čempionate pavyko atbėgti greičiau nei per 49 sekundes. O dar tik sezono pradžia ir bėgome manieže, dėl to rezultatas prailgėja bent sekunde.

– Tai pergalingai užbaigus žiemos sezoną laukia rimtas pasiruošimas?

– Taip. Žiemą daugiau treniravausi 60 metrų distancijose, dariau bendro fizinio pasirengimo pratimus. Tai ne tik padeda ugdyti greitį, bet ir saugiau. Bėgant manieže atsiranda didesnė traumų tikimybė. Dėl staigių posūkių, gali plyšti ar būti patempti raumenys. Ko tikrai nesinori. Lietuvoje neturime sąlygų žiemą treniruotis visu pajėgumu. Kol kas nėra tokio maniežo.

– Kaip atrodys jūsų treniruotės dabar?

– Atšilus orams daugiau treniruosiuosi lauke, bėgiosiu krosus, derinsiu mitybą. Ruoštis varžyboms vyksiu ir į stovyklas. Su klubo pagalba į stovyklą Palangoje išvykstu jau kovo 11 dieną. Tikiuosi, kad grįžus iš jos pavyks išvykti ir į stovyklą Portugalijoje ar Ispanijoje. Aplinkos pakeitimas labai svarbus, norint pasiekti aukštą rezultatą. Kitaip sakant, artimiausiais mėnesiais laukia daug juodo ir sunkaus darbo, treniruotės vyks kelis kartus per dieną. Tikriausiai per visą savo karjerą taip dar neteko treniruotis, kaip planuoju šiais metais. Svarbiausia, kad tik pavyktų išvengti traumos.

– Ar yra bėgikų autoritetų, į kuriuos lygiuojatės, domitės jų gyvenimu, treniruočių rėžimu?

– Šiuo metu stebiu ir seku ryškiausius pasaulio lyderius. Vis dar puikiai bėgiojantį Usainą Boltą. O vienas svarbiausių ir didžiausių autoritetų yra amerikietis Michaelas Johnsonas. Jam dar nuo 1999 metų priklauso 400 metrų pasaulio rekordas – 43,18 sekundės.

– Lietuvoje 400 metrų rekordas nepagerintas dar ilgesnį laiką. 1979 metų pasiekimas priklauso Remigijui Valiuliui. Kaip manote, kodėl šios rungties rekordai taip ilgai lieka nepagerinti?

– Maža konkurencija. Ne paslaptis, kad rezultatai geriausiai auga ten, kur konkurencija didesnė ir reikia vis labiau pasitempti. Dar prieš porą metų, kol lankiau mokyklą tikrai buvo pajėgių priešininkų, su kuriais kovodavome iki galo. Šiuo metu tokių ganėtinai mažai. Retas renkasi šią rungtį kaip pagrindinę, kitiems trūksta motyvacijos, o dar didelė dalis jaunų sportininkų tiesiog negali sau leisti profesionaliai užsiimti sportu, skirti lėšų treniruotėms.

Reikia užsidirbti, o aukšto lygio varžybose nepasižymėjęs sportininkas retai kada gauna paramą iš valstybės, federacijų ar kitur. Mane šiuo metu remia ir palaiko „Kauno maratono klubas“, universitetas, trenerė bei tėvai. Be jų pagalbos būtų sunku siekti tokių tikslų kaip Europos čempionatas.

– Ar jau leidžiate sau pasvajoti ir apie olimpinį normatyvą?

– Kaip ir kiekvienas sportininkas apie tai svajoju ir tikiu, kad šios svajonės gali išsipildyti. Visgi nieko nėra neįmanoma. Bet tokie planai skirti 2020 metų Tokijo olimpiadai. Tiesa, pagal šių metų normatyvą, norint pakliūti į olimpiadą reikėtų ir Lietuvos 400 metrų bėgimo rekordą pagerinti, tad yra kur pasitempti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"