TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Redakcijos paštas. Nepalikime Živilės vienos

2012 05 07 5:58

Nepalikime jos vienos, Živilės Balčiūnaitės, nubaustos ir palaužtos, kuria taip džiaugėmės prieš aštuonerius metus, kai per Atėnų olimpinių žaidynių maratoną atbėgusi keturiolikta prisipažino, kaip buvo sunku: "Nuo pusės distancijos buvo vien kentėjimas."

Kiek reikėjo valios ir jėgų ištverti tą kentėjimą ir po to vėl bėgti, dirbti ir dirbti kiekvieną dieną, kad galėtų pasakyti: "Aš gyvenu, kad bėgčiau." Kiek tūkstančių kilometrų nubėgta treniruojantis, dalyvaujant maratono bėgimuose... Živilės tinklalapyje išvardyti tie maratono bėgimai: Hamburgas, Los Andželas - kelis kartus, Dublinas, Tokijas - kelis kartus, Valensija, Europos ir Pasaulio čempionatai.

Ir visur aukštos vietos, ne vienas rekordas. 2010-ųjų Europos čempionato Živilės rezultatas net nebuvo didžiausias jos laimėjimas, į šitą pergalę ji ėjo žingsnis po žingsnio vis mažindama minutes, gerindama rezultatus.

Iškilus neleistinų medikamentų vartojimo problemai, pirmoji paskubėjo išsižadėti jos sportinė šeima - Lietuvos lengvosios atletikos federacija, palikusi Živilę gintis vieną su ištikimuoju treneriu, žinomu bėgimo "fanu" Romu Sausaičiu. Galima suprasti dopingo šešėlio baimę ir munduro garbę, bet, žiūrint iš šalies, tai atrodė žiauriai - nelyginant karo nusikaltėliui nusegamas diržas, nuplėšiami antpečiai... Ir to negana, pasigirsta balsų, kad reikia atimti ir Lietuvos valstybės apdovanojimą, prezidentės įteiktą ordiną, lyg tas apdovanojimas būtų vien už laimėtą Europos čempionatą, o ne už visą sportininko kelią. Noriu tikėti, kad J. E. prezidentė šito nepadarys, neatstums Živilės ir tuo paguos ją, padės pakelti palaužtus sparnus.

Ji vis dar bėga, treniruojasi, ruošiasi naujiems startams. Dabar labiau negu bet kada reikalingi sparnai, kad kvėpuotum visa krūtine, o ne su nugarą slegiančiais svarsčiais.

Net jeigu ji iš tikrųjų sąmoningai padarė tą klaidą - nors sunku patikėti, kad po tiek daug bėgimų ir laimėjimų ryžtųsi tokiam žingsniui, - net ir tada turėtume jos laukti sugrįžtančios taip, kaip laukė biblinis Tėvas savo sūnaus. Tėvas nebuvo išbraukęs sūnaus, neatsisakė jo, bet kasdien laukė atvėręs širdies vartus. Ir tik todėl galėjo įvykti ta sugrįžimo šventė.

VYTAUTAS NARBUTAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"