TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Sostinės valdžia spjovė į sporto istoriją

2013 03 06 6:00
Legendinis Arvydas Sabonis apžiūri V.Gudelio parengtą parodą "Lietuvos krepšiniui 90", kuri apkeliavo didžiuosius mūsų krašto miestus. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Kai kiti Lietuvos miestai savo sporto garsenybėms surado pastogę, kai rūpinosi ir tebesirūpina čempionų paveldu, sostinės savivaldybė pasielgė priešingai. Ji likvidavo Vilniaus sportininkų namus ir juose veikusį Sporto muziejų.

Jei ne sostinės valdininkai, 2005-ųjų pabaigoje iš sportininkų ir sporto veteranų atėmę vienintelę susibūrimų vietą, šių metų sausio 29 dieną Vilniaus sporto muziejus jau būtų šventęs dvidešimtmetį.

Vilniečiams pavydu

Kaune įsikūręs Lietuvos sporto muziejus savo veiklą pradėjo 1991 metų rugpjūčio 2-ąją. Nuo tada eksponatų kolekcija vis didėja. Tarp įvairiausių prizų puikuojasi ir didžiulė Williamo Joneso taurė, kurią legendinis "Žalgiris" iškovojo 1986 metais. Be daugybės prizų, muziejuje sukaupta ir garsiausių sportininkų medalių, asmeninių daiktų.

2007-ųjų pabaigoje Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus patalpose įsikūrė Sportininkų namai. Tuo pasirūpino Klaipėdos miesto savivaldybė. Šiai tai kainavo apie 220 tūkst. litų. Sportininkų namai dažnai vadinami Sporto muziejumi, nes čia sukaupti eksponatai liudija solidžią Klaipėdos sporto istoriją. Šiais metais uostamiesčio Sportininkų namai atšventė penkmetį. Per tiek laiko sukaupta keli tūkstančiai įvairiausių eksponatų, keliolikai tūkstančių žmonių surengta daugybė nemokamų ekskursijų ir renginių. Visa tai daroma iš pagarbos sportui, jo žmonėms, mūsų istorijai.

Dar vienas džiugus įvykis - 2009 metų gegužę Joniškyje duris atvėrė vienintelis Lietuvoje krepšinio muziejus.

Sportui neabejingiems vilniečiams minėti pavyzdžiai kelia pavydą. Jie pasijuto labai įskaudinti, kai 2005-ųjų pabaigoje sostinės savivaldybė likvidavo Vilniaus sportininkų namus, o kartu - ir Sporto muziejų su gausybe eksponatų. Sportininkų namai buvo įsikūrę sostinės senamiestyje 8 numeriu pažymėtame name Ašmenos gatvėje. Ramioje ir patogioje vietoje. Tačiau sostinės meras atėmė šią erdvę iš garbingos miesto visuomenės - iš ten išprašyti Vilniaus sporto veteranai ir olimpiečiai liko be namų.

Savivaldybei tuomet vadovavęs (ir dabar vadovaujantis) Artūras Zuokas pažadėjo išsaugoti visus eksponatus. Tačiau muziejaus vedėjas Vytautas Gudelis buvo apgautas - didžioji vertingiausių eksponatų dalis dingo.

Dingo vertybės

Vilniaus sportininkų namuose veikęs Sporto muziejus savo veiklą oficialiai pradėjo 1993 metų sausio 29 dieną. Per 12 metų parengtos trys nuolatinės ekspozicijos, kurių pagrindiniai akcentai - sostinės sportininkų pergalės olimpinėse žaidynėse. Taip pat surengta daugiau nei 40 parodų, skirtų svarbiems sporto įvykiams bei juos įamžinusių fotografų darbams.

Vilniaus sporto muziejus uždarytas 2005 metais. Jo įkūrėjui V.Gudeliui skaudžiausia buvo dėl negailestingai sunaikintų ilgus metus kauptų vertybių.

Muziejaus patalpas perdavus savivaldybės įmonei "Vilniaus festivaliai", didžiuliai stendai buvo sulaužyti, sukrauti į sunkvežimį ir išvežti į sąvartyną. Eksponatus - taures, medalius, prizus, diplomus, knygas, olimpinių žaidynių plakatus ir kitokį paveldą - apsiėmė saugoti Vilniaus savivaldybė, žadėdama greitai atkurti Sporto muziejų.

Vilniaus sporto muziejuje (kai jis dar veikė) prie stendų - dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna ir muziejaus vedėjas V.Gudelis. / Eugenijaus Onaičio nuotrauka

Taip muziejaus ekspozicija ir gausūs sportinių eksponatų rinkiniai atsidūrė sandėlyje. V.Gudelis tikėjo, kad visa tai patikimai saugoma. Tačiau kai apsilankė saugykloje, jam parodė tik supakuotas sportininkų aprangas. Tąkart olimpinis čempionas plaukikas Robertas Žulpa panoro susigrąžinti muziejui paskolintus savo medalius, kurie... mėtėsi Sporto skyriaus vedėjo stalčiuose. "Patikimai" saugomų trofėjų olimpinis čempionas iškart neatgavo, teko rašyti pareiškimą. O kai po dviejų savaičių R.Žulpa atėjo atsiimti medalių, atgavo tik dalį - kiti buvo dingę be pėdsakų. Dabar nebeįmanoma surasti galų, nes savivaldybės darbuotojai, buvę atsakingi už eksponatų perėmimą ir saugojimą, senokai nebedirba. Vertybes daug metų kaupusiam V.Gudeliui dėl to labai skaudu. Tačiau jis nenuleidžia rankų - ir toliau renka eksponatus tikėdamasis, kad vieną dieną Vilniaus valdžia atsitokės ir pagaliau suvoks, kad sostinei būtinas jos sporto istorijos lobynas, o šiam būtina pastogė.

Gėdų gėda

"Muziejus turi Kaunas, Klaipėda, Joniškis, kiti Lietuvos miestai. Vilnius - ne. Gėdų gėda, - žodžių nerinko meno žinovas, sporto istorikas ir kolekcininkas V.Gudelis. - Pribrendo laikas ir sostinei."

Lietuvos sporto enciklopedijos redakcijos darbo grupės vadovas Zigmas Motiekaitis išanalizavo sporto istorijos situaciją šalyje.

"Leidžiame sporto enciklopediją ir akivaizdžiai matome, kaip mūsų miestuose ar rajonuose įamžinama sporto istorija, - sakė Z.Motiekaitis. - Manau, Vilniuje tiesiog privalo būti vieta, kurioje nuolatos veiktų sostinės sporto pasiekimų ekspozicija ir į kurią būtų ne gėda Vilniaus miesto vadovams atvesti garbingų svečių. Ar daug Lietuvoje yra vietų, kur galime parodyti turį tiek pasaulyje garsių sporto žmonių? Kai tiek daug kalbame apie mūsų įvaizdį ir prestižą, solidžią ir įspūdingą sostinės sporto istoriją esame nustūmę į šoną. Turėdami tokį paveldą galėtume parengti puikių ekspozicijų."

Prašo patalpų

Tik kur eksponuoti? Klausimas, į kurį iki šiol nėra atsakymo. V.Gudelis dėkingas "Olifėjos" generaliniam direktoriui Antanui Muraškai, kuris leidžia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) kavinės patalpoje rengti ekspozicijas, skirtas olimpinėms žaidynėms. "Norisi, kad būtų galimybė demonstruoti dar ir medalius, knygas bei kitokią sporto atributiką. Dabar tai neįmanoma", - kalbėjo V.Gudelis. Šiemet bus minimas LTOK atkūrimo 25-metis. Ta proga V.Gudelis rengia parodą. Patalpas jai pažadėjo surasti LTOK Olimpinio švietimo direkcijos direktorius Algimantas Gudiškis. Tik kur paskui, pasibaigus parodai, reikės dėti eksponatus?

"Reikia patalpų, kuriose būtų nuolatinė ekspozicija, kuriose turėtume galimybę rengti parodas", - sostinės savivaldybei žinią siuntė Z.Motiekaitis.

Buvo pažadėta menė

24 metus LTOK vadovavęs Artūras Poviliūnas tos pačios nuomonės - sporto istorijos muziejus Vilniui būtinas.

"Anksčiau apie tai kalbėjome su šviesaus atminimo Algirdu Brazausku. Beveik buvome sutarę, kad viena Valdovų rūmų menė bus skirta muziejui, eksponatuose žmonės matytų didžiausius sostinės sportininkų laimėjimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, - sakė praėjusių metų spalį iš LTOK prezidento posto pasitraukęs A.Poviliūnas. - Bet viskas nutilo. Todėl itin skaudu dėl V.Gudelio, kuris yra didelis sporto entuziastas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos narys ir turi sukaupęs unikalią kolekciją. Jam daug buvo žadėta, bet kas iš to."

Apie netesėtus pažadus kalbėjo ir Z.Motiekaitis. Jis patvirtino, jog Šeškinėje statomame (statytame?) stadione po tribūnomis tarp kavinių ir įvairių parduotuvių buvo numatyta vieta ir Vilniaus sporto muziejui. Netgi žadėta V.Gudeliui skirti atskirą darbo kambarį. Tačiau nacionalinis stadionas palaidotas tūkstantmečio statybose. Šiukštu, kad toks likimas neištiktų ir šiame rašinyje aptariamo objekto.

VILNIAUS SPORTO MUZIEJUS

* Įsikūręs Vilniaus sportininkų namuose Vilniaus sporto muziejus (1991-2002) savo veiklą pradėjo 1991 metų vasario 10 dieną paroda "Nuo Paryžiaus iki Barselonos".

* Muziejus oficialiai atidarytas 1993 metų sausio 29 dieną, papildžius jį parodomis apie 1992-ųjų Albervilio ir Barselonos olimpines žaidynes ir ekspozicijomis, skirtomis Lietuvos krepšinio ir futbolo jubiliejams.

* 1998 metų vasario 3 dieną atidaryta paroda, skirta Lietuvos ledo ritulio 75-mečiui, virto atskiru muziejumi, veikusiu iki 2004-ųjų.

* Muziejus, be nuolatinės ekspozicijos, surengė 40 parodų, skirtų LTOK veiklai, olimpinėms žaidynėms ir pasaulio lietuvių žaidynėms, Lietuvos krepšinio ir futbolo jubiliejams. Visos buvo eksponuotos ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.

* 2005 metų gruodžio 15 dieną atidaryta paskutinė paroda "Gelbėti nuo užmaršties".

* Muziejus veikė iki 2005-ųjų pabaigos, kol Vilniaus miesto savivaldybė likvidavo Vilniaus sportininkų namus (Ašmenos g. 8).

* Muziejaus vadovai: vienas jo iniciatorių ir steigėjų Vytautas Gudelis (1991-1993, 1998-2005), Marius Paplauskas (1993-1998).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"