TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Sužibusį talentą vieni stumia, kiti stabdo

2010 02 04 0:00
Praėjusią vasarą šešėlyje stovėjusioms A.Palšytei ir jos trenerei T.Krasauskienei vartai į elitą jau atsivėrė.
Tomo Gaubio (ELTA) nuotrauka

Prieš penkias dienas Airinė Palšytė sėkmingai perskriejo ilgai mūsų aukštininkėms nepasidavusią 1,90 m ribą. Taip sostinės Žemynos gimnazijos abiturientė atgaivino gražias Lietuvos šuolininkų į aukštį tradicijas.

Šeštadienį per Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybas Vilniaus maniežo šuolių į aukštį sektoriuje 17-metė vilnietė A.Palšytė šturmavo 1,92 m aukštį. Ir jai pavyko!

Užgriuvę rekordai kaulų nelaužo.

Gracinga ilgakojė tikslą pasiekė antruoju bandymu. Jos ir visų, kurie nusimano apie šią rungtį, emocijos liejosi per kraštus. Po ilgos pertraukos jauna atletė privertė mus vėl atsisukti į vieną gražiausių lengvosios atletikos rungčių.

Tą dieną A.Palšytė pagerino Lietuvos 17, 18 ir 19-mečių uždarųjų patalpų rekordus; pagerino Lietuvos 17, 18 ir 19-mečių rekordus stadionuose; pasiekė geriausią sezono rezultatą Lietuvoje ir geriausią sezono rezultatą pasaulyje jaunimo grupėje; įvykdė pasaulio uždarųjų patalpų čempionato Katare normatyvą (1,92 m); įvykdė Europos čempionato Barselonoje normatyvą (1,89 m); pasiekė antrą rezultatą per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją; įvykdė Lietuvos lengvosios atletikos tarptautinio sporto meistro normatyvą.

Nenusileidžia garsenybėms

Šeštadienį Airinė įspūdingai šturmavo ir Lietuvos rekordą (1,96 m), nuo 1994 metų priklausantį Nelei Žilinskienei. Merginai nepavyko peršokti į 1,97 m aukštį iškeltos kartelės. Bet ir nesėkmingi šuoliai liudijo, jog fiziškai septyniolikmetė jau pasirengusi ir didesniems skrydžiams.

Kad įsitikintume, jog tai ne svaičiojimai, palyginkime A.Palšytės ir visų laikų geriausių pasaulio šuolininkių į aukštį rezultatus. Pasaulio čempionė kroatė Blanka Vlasič būdama beveik 17 metų įveikė 1,93 m aukštį. Pasaulio čempionato bronzinė prizininkė ir uždarųjų patalpų Europos čempionė vokietė Ariane Friedrich 1,92 m peršoko tik 20-ies, o būdama 17-os ji šokdavo mažiau nei 1,82 m. Pasaulio vicečempionė rusė Ana Čičerova 17-os peršoko 1,89 m. O planetos rekordininkė (2,09 m) bulgarė Stefka Kostadinova 2,00 m aukštį įveikė būdama 19-os.

Apskaičiavę minėtų šuolininkių ūgio ir jų įveikto aukščio santykį, pamatysime, kad A.Palšytės perspektyvos daug žadančios. Pavyzdžiui, B.Vlasič geriausias rezultatas - 2,08 m, o jos ūgis - 1,93 m. A.Friedrich duomenys atitinkamai 2,06 ir 1,78, S.Kostadinovos - 2,09 ir 1,80, A.Čičerovos - 2,04 ir 1,78. Tad šis ketvertukas virš savęs šoka vidutiniškai 25 cm (17-29 cm).

Sieks stabilumo

Po fantastiško šuolio šeštadienį Airinė svaigo iš laimės: "Net nežinau, ką pasakyti - vis dar esu pakilusi nuo žemės. Sausio mėnesį per Vilniaus čempionatą suvokiau, kad galiu įveikti 1,90 m aukštį. Ir buvau psichologiškai tam nusiteikusi (tuomet Airinė peršoko 185 cm - red.). Tai ir padėjo šiandien įveikti 1,92 m aukštį. Pabandžiau peršokti ir 1,97 m. Žinau, jog man tai "įkandama". Džiaugsmas neišpasakytas - tiek visokių rekordų vienu metu dar nebuvau pasiekusi."

A.Palšytę treniruojanti Tatjana Krasauskienė apie savo auklėtinę LŽ kalbėjo: "Airinės fiziniai duomenys atitinka pasaulinius šuolininkių į aukštį standartus: jos ūgis - 185 cm, svoris - 62,5 kg. Be to, ji greita ir šokli. Charakteris irgi labai padeda tobulėti - ji žino, ko nori, ir atkakliai siekia tikslo. Po sunkaus ir sistemingo darbo ji pasiekė tarptautinės klasės sporto meistro rezultatą. Lietuvos sporto istorijoje tai itin retas atvejis. Dabar mūsų pagrindinis uždavinys įgauti stabilumo. Iki Londono olimpiados dar pustrečių metų. Stengsimės, kad ten jos tikslas būtų jau 2 m. Tačiau gal nežiūrėkime taip toli. Airinė puiki sportininkė. Tačiau ji dar ir abiturientė, labai norinti mokytis, svajojanti tapti žurnaliste. Kas bus ateityje, sunku prognozuoti, nes mums labai svarbu finansavimas. Šiuo metu jo neturime."

Krepšinis ne jai

Trenerė T.Krasauskienė nuo mažų dienų vedė Airinę į didįjį sportą. Šuolių į aukštį specialistė LŽ papasakojo, kaip prasidėjo jų bendradarbiavimas: "Airinę pastebėjau tarpmokyklinėse varžybose. Tada ji buvo ketvirtokė, bet "žirklutėmis" sugebėjo įveikti 1,35 m aukštį. Vėliau mergaitė pradėjo žaisti dar ir krepšinį, mat jos tėveliai - buvę krepšininkai. Paskui metus žaidė vien krepšinį. Pas mane grįžo būdama septintokė."

O štai kaip Airinė aiškina savo pasirinkimą: "Krepšinis - komandinė sporto šaka, o aš esu individualistė. Buvo laikotarpis, kai lankiau dviejų sporto šakų treniruotes, bet pasirinkau tą, kurioje reikia kovoti už save. Krepšinio tradicijas šeimoje tęsia mano jaunesnysis brolis Dominykas."

K.Šapka skelbia diagnozę

Visų laikų geriausiam Lietuvos šuolininkui į aukštį, dukart Europos čempionui Kęstučiui Šapkai įspūdingas A.Palšytės skrydis irgi suteikė džiaugsmo. Fiziko diplomą turintis, bet jau daug metų trenerio duoną kremtantis legendinis šuolininkas puikiai žino, kaip sunkiai ir preciziškai reikia dirbti, kad jau septyniolikos pasiektum tokį rezultatą.

LŽ paprašytas įvertinti rekordinį A.Palšytės skrydį K.Šapka paskelbė savo diagnozę: "Pirmiausia reikia pasveikinti trenerę, nes mergaitės technika puiki. Geras inertiškas šuoliukas. Aukšto lygio šuolininkei visai pakanka 1,85 m ūgio, juolab ir jos svoris bei kūno proporcijos be priekaištų. Ši rungtis techniškai yra viena sudėtingiausių, o 1,92 m aukštį Airinė įveikė nesunkiai, su didele atsarga. Šiandien ji gali šokti ir 1,95 m. Fiziškai ji jau galėtų įveikti net 1,97 m. Bet šuolių į aukštį rungtyje didžiausias trukdis - psichologinis barjeras. Tad dabar Airinei reikia dalyvauti ne tik šalies pirmenybėse, jai būtina semtis patirties ir tarptautinėse varžybose. Ypač suaugusiųjų. Žinoma, neperlenkiant lazdos. Žiemą reikėtų planuoti 5-6 tarptautinius startus, vasarą - maždaug 8. Ir to pakaktų. Iš visų laikų Lietuvos šuolininkių į aukštį A.Palšytė neabejotinai yra geriausia. 1994 metų Europos čempionato bronzinė prizininkė (1,93 m) N.Žilinskienė buvo žemesnė (1,77 m) ir greitesnė, dėl to labiau panaši į daugiakovininkę. O Airinė - tikra aukštininkė. Turėdama tokius duomenis ji jau po kelerių metų galėtų kovoti dėl medalio Europos suaugusiųjų čempionate. Tam reikėtų įveikti maždaug 2,00 m aukštį."

Kalk geležį, kol ji karšta

Šuolininkės trenerė T.Krasauskienė, kaip ir jos kolega K.Šapka, įsitikinusi, jog geležį reikia kalti, kol ji karšta: "Jeigu norime Airinę matyti Londono žaidynėse ir tikėtis aukštų rezultatų, jai jau dabar būtina pradėti suktis tarp aukšto lygio šuolininkių, o ne sėdėti namie ir "saugotis" traumų. Jei viskas priklausytų nuo manęs, norėčiau, kad kovo mėnesį Airinė vyktų į pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą Katare. Žiemą daugiau nėra tokio lygio startų, gerai būtų ten "apsišaudyti". Ne sykį būta atvejų, kai jauni žmonės įvykdydavo normatyvą, tačiau jiems būdavo pareiškiama, kad dar per jauni. O vėliau staiga jie tapdavo per seni. Tokią patirtį turėjau su savo auklėtine Karina Vnukova. Jei dabar Airinės neišsiųstų į Katarą, jai tai būtų psichologinė trauma. Bet tikiuosi taip neįvyks. Antraip kam gi tie normatyvai? Vasarą svarbiausias mūsų startas turėtų būti pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Kanadoje. Ten tarp bendraamžių Airinė bandys įrodyti savo pranašumą. Mes taip ir planavome, dar nežinodamos, kad mergaitė įvykdys ir Europos čempionato normatyvą. Vyktume ir tenai, jei varžybų laikas nesutaptų.

Mūsų sportininkų finansavimo sistema irgi skatina nesėdėti namie - į išrinktųjų sąrašus atletai įtraukiami (arba neįtraukiami) už svarbiausiose tarptautinėse varžybose iškovotus rezultatus. Juk už praėjusį šeštadienį namie Airinės pasiektą rezultatą niekas nepradės jai mokėti stipendijos."

Giria, bet stabdo

Įdomu, jog LLAF vadovai unisonu ragina A.Palšytę ir jos trenerę neforsuoti įvykių. LLAF generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia: "Federacija tikėjosi tokių rezultatų, tačiau esame gerokai nustebę, jog šis rezultatas pasiektas jau dabar. Bet labai džiaugiamės tarptautinio sporto meistro lygio rezultatu bei iškovotu kelialapiu į Europos čempionatą Barselonoje bei puikia aukščiausių apdovanojimų perspektyva pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje. O dėl dalyvavimo arba nedalyvavimo pasaulio uždarųjų patalpų čempionate Katare paliekame spręsti pačiai sportininkei bei jos trenerei. Kiek man žinoma, prieš sezoną sportininkės ir trenerės planuose šio starto nebuvo (ir negalėjo būti, nes tada Airinė dar nebuvo įvykdžiusi čempionato normatyvo - red.). Mano nuomone, Airinė dar jauna ir neverta bandyti visur suspėti bet kokia kaina."

N.Medvedevai antrina ir šalies lengvaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas: "Turime perlą. Arba net deimantą. Šiuo metu pagrindinis tikslas - tą deimantą nušlifuoti, kryptingai nuvesti iki suaugusiųjų sporto. Jau dabar matau Airinę 2012 metų olimpiadoje Londone. Svarbiausia yra neskubėti ir "neperspausti". Manau, pagrindinis jos ir trenerės tikslas šiais metais turėtų būti pasaulio jaunimo čempionatas Kanadoje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"