TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

V.Alekna: „Apie karjeros pabaigą dar nekalbėsiu“

2013 08 13 6:00
Sezono pradžioje užklupę nugaros skausmai sutrukdė V.Aleknai jubiliejiniame pasaulio čempionate parodyti savo jėgą.  Alfredo Pliadžio (LLAF) nuotrauka

Antrą kartą per savo karjerą geriausias visų laikų Lietuvos lengvaatletis Virgilijus Alekna iš tribūnų stebės, kaip disko metikai kovoja dėl pasaulio čempiono titulo.

Savo pirmajame pasaulio čempionate 1995 metais Geteborge V.Alekna užėmė 19 vietą. Po 18 metų, 2013-aisiais, savo jubiliejinėse dešimtosiose planetos pirmenybėse Rusijos sostinėje Maskvoje dukart olimpinis ir dukart pasaulio čempionas V.Alekna liko 16-as.

Iki normatyvo buvo toli

Nepatekęs į Maskvos Lužnikų stadione vykstančių planetos pirmenybių disko metimo finalą 41-erių V.Alekna ramiai pripažįsta – sezonas buvo nevisavertis, nes deramai pasirengti Maskvos kovoms trukdė atsinaujinusi nugaros trauma. Jis tik džiaugiasi, kad dar kovo mėnesį spėjo įvykdyti normatyvą, kitaip jo galbūt ir nebūtume išvydę pasaulio čempionate.

Pernai po Londono olimpinių žaidynių, kuriose buvo ketvirtas, V.Alekna jau buvo prabilęs apie karjeros pabaigą. Ar nesėkmingas pirmadienio startas Lietuvos lengvaatletį vėl privers apie tai galvoti? „Šiandien apie tai tikrai nekalbėsiu“, – LŽ sakė tituluotoji Lietuvos lengvosios atletikos legenda.

Pirmadienį ryte kvalifikacinėse disko metimo varžybose V.Aleknos rezultatas tarp 30 dalyvių buvo šešioliktas – 61,91 m. Rezultatas, suteikęs vietą finale, buvo 62,45 m.

B grupėje kovojęs lietuvis pirmuoju bandymu diską nuskraidino 61,91 m, antruoju – 61,56, trečiuoju – 61,27 m ir tarp penkiolikos atletų tenkinosi devintąja pozicija. B grupėje toliausiai diską sviedė lenkas Piotras Malachowskis (66,00). A grupės atrankoje toliausiai metė titulą ginantis vokietis Robertas Hartingas (66,62) ir vicečempionas estas Gerdas Kanteris (65,54). Tik šiai trijulei pavyko įvykdyti finalo normatyvą (65 m).

„Antradienį stebėsiu varžybas, kuriose dalyvaus geriausi disko metikai. Manau, laimės R.Hartingas. Jis labai geros sportinės formos“, - favoritą išsirinko V.Alekna, kuriam priklauso 2005-aisiais Helsinkyje pasiektas planetos čempionatų rekordas – 70,17 m. O asmeninis lietuvio rekordas yra 73 m 88 cm.

Džiaugiasi dalyvavęs Maskvoje

– Sveikiname sudalyvavus savo jubiliejiniame, dešimtajame, pasaulio čempionate!

– Ačiū. Bet mano dešimtas čempionatas jau baigėsi...

– Prieš išvykdamas teigėte apie medalį net negalvojantis, svarbiausia, pasak jūsų, buvo patekti į finalą.

– Labai norėjau iškopti į finalą ir antradienį dalyvauti vakarinėse varžybose. Nepavyko.

Šis sezonas man buvo išskirtinis. Dar jam neprasidėjus patyriau traumą. Dėl to negalėjau ir dalyvauti įvairiose varžybose, ir joms ruoštis. Mėnesiui turėjau atidėti fizinius krūvius. Tai ir lėmė, kad sezonas buvo nevisavertis. Tikėjausi per liepos mėnesį pagerinti situaciją, bet ji tokia, kokia yra.

Vieninteliame turnyre vasarą dalyvavau Londone – liepos pabaigoje vyko „Deimantinės lygos“ varžybos, ten diską numečiau netoli 63 metrų (62,94 – aut.).

– Tokio rezultato Maskvoje būtų pakakę, kad kovotumėte finale.

– Iš tiesų tiek būtų pakakę. Rytinėse varžybose visuomet rezultatai būna prastesni, nes reikia anksčiau keltis. Bet taip yra jau daugelį metų. Savo pirmose pasaulio pirmenybėse Geteborge prieš 18 metų taip pat nepatekau į finalą – užėmiau 19 vietą.

– Turbūt jau buvote pamiršęs, kaip jaučiasi sportininkas, nepatekęs į finalą?

– Taip... Esu atsidūręs panašiose situacijose, kai paskutiniais bandymais pavykdavo prasibrauti į finalą. Taip buvo ir 1997 metais Atėnuose – labai sunkiai patekau į finalą, o ten pirmąkart tapau prizininku – iškovojau sidabro medalį. Šį kartą prasibrauti nepavyko. Būna ir taip.

Šie metai man išskirtiniai – sezono pradžioje atsinaujino trauma, kuri kamuoja jau ne pirmus metus. Tai buvo netikėta, nes jau ir bilietus skrydžiams į įvairius turnyrus buvau užsisakęs.

Jei kovo mėnesį Europos žiemos metimų pirmenybėse Ispanijoje nebūčiau įvykdęs pasaulio čempionato normatyvo (ten V.Alekna diską numetė 64,66 m ir užėmė 2 vietą – aut.), manau, pasaulio čempionate nebūčiau dalyvavęs. Nes galimybių įvykyti normatyvą prieš pat pasaulio čempionatą būtų buvę labai nedaug.

– Ar esate iš tų žmonių, kuriuos po nesėkmingo pasirodymo reikėtų guosti?

– Manęs guosti tikrai nereikia. Esu daug visko patyręs, dalyvavęs jau dešimtyje pasaulio čempionatų. Nieko čia nepakeisi.

– Jus turėtų guosti tai, kad viršijote amerikiečio Johno Powello rekordą – jis savo karjerą baigė būdamas keturiasdešimties.

– Na, apie karjeros pabaigą aš šiandien nekalbėsiu.

Jamaikiečių triumfas

Antrosios varžybų dienos puošmena tapo vyrų 100 m bėgimo finalas, kuriame planetos čempiono titulą po ketverių metų susigrąžino šios rungties dukart olimpinis čempionas Usainas Boltas iš Jamaikos. Lietui lyjant jis finale nuotolį nubėgo per 9,77 sek. ir 0,08 sek. aplenkė po aštuonerių metų pertraukos vėl pasaulio čempionato medalį iškovojusį 2005-ųjų planetos čempioną amerikietį Justiną Gatliną. Šis buvo vienintelis kitos valstybės sprinteris, sugebėjęs įsiterpti tarp keturių Jamaikos bėgikų. Bronzos medalis atiteko Nestea Carteriui (9,95 sek.).

Disko metimo varžybų finalininkai

1. R.Hartingas (Vokietija) – 66,62

2. P.Malachowskis (Lenkija) – 66,00

3. G.Kanteris (Estija) – 65,54

4. J.Y.Fernandezas (Kuba) – 64,86

5. R.Urbanekas (Lenkija) – 64,21

6. M.Wierigas (Vokietija) – 64,06

7. V.Gowda (Indija) – 63,64

8. Y.Frankas Casanas (Ispanija) – 63,17

9. V.Butenka (Rusija) – 63,07

10. M.Pestano (Ispanija) – 62,80

11. J.Wruckas (Australija) – 62,48

12. V.Hoganas (PAR) – 62,45

V.Aleknos pasaulio čempionatai

1995 m. Geteborgas (Švedija) – 19 vieta (59,20)

1997 m. Atėnai (Graikija) – 2 vieta (66,70)

1999 m. Sevilija (Ispanija) – 4 vieta (67,53)

2001 m. Edmontonas (Kanada) – 2 vieta (69,40)

2003 m. Paryžius (Prancūzija) – 1 vieta (69,69)

2005 m. Helsinkis (Suomija) – 1 vieta (70,17)

2007 m. Osaka (Japonija) – 4 vieta (65,24)

2009 m. Berlynas (Vokietija) – 4 vieta (66,36)

2011 m. Daegu (Pietų Korėja) – 6 vieta (64,9)

2013 m. Maskva (Rusija) – 16 vieta (61,91)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"