TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

Z.Sendriūtė - be kompleksų ir su ambicijomis

2013 06 13 6:00
2010-aisiais Barselonoje Z.Sendriūtė pagaliau išlipo iš duobės. AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos moterų disko čempionė Zinaida Sendriūtė jau kelerius metus ryškiai matoma tarptautinėje arenoje, tačiau Lietuvos sporto sostinėje Kaune ji – reta viešnia. Treniruodamasi gimtajame Skuode 28-erių atletė įrodė, kad ir iš mažo miestelio įmanoma prisibelsti į pasaulio diskininkių elitą.

Šis sezonas Zinaidai itin sėkmingas. Tačiau jis dar net neįpusėjo. Tad kalbėdamosi su gražiame Žemaitijos miestelyje reziduojančia olimpiete Zinaida Sendriūte LŽ panoro kuo daugiau apie ją sužinoti.

Kito tokio trenerio nėra

- Stebina, kad tapusi elitine diskininke tebegyvenate Skuode. Čia nėra nei gero stadiono, nei sporto medicinos centro...

- Gal tai ir yra didžioji paslaptis. Rezultatų galima siekti nebūtinai didžiuosiuose centruose. To, ką išvardijote, čia nėra. Bet sukamės kaip galime. Turime vieną puikią masažuotoją ir labai džiaugiamės ja. Deja, neturime medicinos centro, kur galėtume kreiptis bet kuriuo metu, jei kas nutiktų.

- Net neabejoju, kad Jums buvo siūlyta persikelti į Vilnių ar Kauną.

- Buvo siūlymų. Svarsčiau tokį variantą. Tačiau viską labai rimtai apgalvojusi supratau, kad kito tokio trenerio ten neturėsiu.

- Pagaliau priėjome prie esmės. Tiesa, kad treneris Aloyzas Jasmontas Jus atrado ir iki šiol treniruoja?

- Dar esu dirbusi su šviesaus atminimo Rimantu Kalibatu, išugdžiusiu Virgilijų Alekną. Šis treneris mane ir atviliojo iš Skuodo į Vilnių, ten baigiau Ozo vidurinę mokyklą. R.Kalibatas buvo nuostabus specialistas. Jis man suteikė labai daug žinių. Sostinėje treniravausi trejus metus. Baigusi vidurinę nutariau grįžti į Skuodą. Tuomet mano rezultatai buvo dar labai vidutiniai.

- Tačiau tikslus sau kėlėte aukštus?

- Žinoma, norėjau siekti aukštumų. Ir dabar jų siekiu. Kantrybės užtenka. Tikiuosi, ir ateityje jos nepritrūksiu.

- Kaip atsidūrėte disko sektoriuje?

- Iš pradžių žaidžiau krepšinį.Tada mane ir pastebėjo treneris A.Jasmontas. Kai pirmą kartą pasiūlė pabandyti metimo rungtį, neužsikabinau. Kai kitais metais vėl pakvietė, nutariau pabandyti. Tuomet dar nieko nežinojau apie diską. Nuėjau, pabandžiau, patiko. Bet pradėjau nuo rutulio, tik paskui perėjome prie disko. Metus treniravausi dukart per dieną – derinau krepšinį ir lengvąją atletiką. Vėliau savaime atsirinkau.

Zinaida Sendriūtė. / Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

- Jei į Skuodą sugrįžote dėl trenerio A.Jasmonto, vadinasi, esate puikus tandemas?

- Esame kaip komanda. Net nežinau, ar dabar viskas būtų taip, jei būčiau pakeitusi trenerį. Tai mane ir laiko Skuode: kol mūsų bendras darbas duoda rezultatų, dirbame ir bandome visiems įrodyti, kad ir mažame miestelyje įmanoma pasiekti neblogų rezultatų.

Komplimentai kolegai

- 2010-aisiais sėkmė pagaliau Jums nusišypsojo.

- Kaip tik tais metais vyko Europos čempionatas Barselonoje, ten užėmiau penktąją vietą, o mano diskas nuskriejo 60,70 metro. Nuo tada dar atkakliau ėmiau dirbti, nes patikėjau, kad tai dar ne riba.

- Tada ir sporto gerbėjai sužinojo, kad Lietuvoje yra pajėgi disko metikė Z.Sendriūtė. Dėmesys Jums padeda ar trukdo siekti užsibrėžtų tikslų?

- Darau savo darbą, ir tiek. Kai žinomas sportininkas startuoja – blogiau ar geriau – jam rodomas dėmesys turėtų būti tolygus. Tačiau matome, kaip jis keičiasi, jei atletui ima nesisekti.

- V.Aleknos pavyzdys Jums daug reiškė pasirenkant disko sektorių?

- Vos pradėjusi mokytis disko meno visą laiką sekiau jo karjerą. Maniau, kad tik vyrų diskas gali taip toli lėkti, nes tuo metu žinomų moterų diskininkių pas mus nebuvo. Su treneriu dažniau analizuodavome vyrų techniką. Juolab Virgilijus buvo didžiulis autoritetas. Ne tik disko metikams. Ir dabar su juo labai malonu bendrauti. Sporto stovyklose vis bandau ištaikyti minutę, kad galėčiau su juo pakalbėti. V.Alekna nuostabus žmogus, o būdamas dar ir kolega jis man negaili vertingų patarimų.

- Žinau, kad vyrų ir moterų disko svoris skiriasi kilogramu. O metimo technika?

- Technika nesiskiria, tačiau iš šalies žiūrint atrodo, jog moterys viską daro kitaip, nes jų raumenynas kitoks. Man gražesni vyrų judesiai – visi meta panašiai, o moterys diską sviedžia kiekviena savaip.

Konkurencija įkvepia

- Kokį savo iškovojimą laikote svarbiausiu?

- Vienas svarbiausių buvo jau minėtas Europos čempionato finalas Barselonoje. Tuomet suvokiau, jog pagaliau išlipau iš duobės. Kai jautiesi esąs tarsi niekas ir staiga įrankį nusviedi už 60 m ribos, užvaldo nenusakomas jausmas: suvoki, jog ir tavo diskas gali skrieti toli. Tokios būsenos neatperka net ir aukštesnė vieta. Ir Londono olimpiadoje pernai neblogai pasirodžiau. Tiesa, galėjo būti dar geriau.

- „Geriau“ atėjo vėliau – kai po pusmečio buvo diskvalifikuota Londono žaidynių vicečempionė rusė Darja Piščalnikova, automatiškai olimpiečių gretose iš devintosios vietos pakilote į elitinę aštuntąją.

- Deja, iš Tarptautinio olimpinio komiteto iki šiol negavome jokio oficialaus rašto, kuriame būtų tai patvirtinta.

- Ir už aštuntąją vietą olimpiečiams priklausančios premijos iki šiol negavote?

- Ne. Ir vargu ar jos sulauksiu iki pasaulio čempionato.

- Jis numatytas rugpjūčio viduryje Maskvoje. Neabejoju, kad šiemet tai bus pagrindinis Jūsų startas. Tačiau jau dabar galite šį sezoną vadinti sėkmingu: visai neseniai per Lietuvos čempionatą pagerinote asmeninį rekordą (65,97 m), Deimantinės lygos varžybose po trijų turnyrų esate antrojoje pozicijoje. Dar liko keturi etapai.

- Savo rezultatais Deimantinėje lygoje nesu patenkinta, bet vieta aukšta. Kartais konkurentėms nepasisekdavo, tačiau manau, kad netrukus jos atsibus – nebemėtys disko taip pasyviai. Man labai patinka intensyvi sportinė kova. Ar pavyks išsilaikyti antrojoje vietoje? Labai to norėčiau, bet abejoju. Šiemet man ir trečioji būtų labai gerai.

Norai ir rekordai

- Deimantinės lygos lyderė, Londono žaidynių čempionė kroatė Sandra Perkovič nacionalinį rekordą pasiekė pernai olimpiadoje – 69,11 m. Jūs jau planuojate panašų rezultatą?

- Kroatė labai greita, staigi metikė. Tai didelis pliusas. Jei pridėčiau greičio ir staigumo – šitai padaryti tikrai įmanoma, - galėčiau pasiekti panašų rezultatą. Gal šiemet dar nepavyks, bet ateityje bandysiu įgyvendinti. Tikrai dar negalvoju apie karjeros pabaigą. Sportuosiu, kol bus sveikatos ir kol gerės mano rezultatai. Šie veiksniai ir stumia pirmyn. Peržengęs 60 m diskininkas nejučia ima svajoti apie 70 m ribą. Manau, tokie yra kiekvieno metiko norai. Ir aš ne išimtis. Žinoma, kai ko man dar trūksta, tačiau galimybės siekti užsibrėžto tikslo yra.

- Gal vis dėlto Jums su treneriu vertėtų jo siekti Kaune? Apie Vilnių net nekalbu - čia sporto bazės apgailėtinos.

- Kas žino, kaip geriausia. O gal ne namie mums būtų blogiau. Juk ir mažame Skuode neprastai sekasi. Jei dar turėtume kokį maniežą... Vasarą sportuojame paprastame mokyklos stadione, žiemą dirbame mokyklos sporto salėje - kaip ir visi diskininkai, mėtome į tinklą. Žinoma, erdvės trūksta. Tačiau rengiamos sporto stovyklos Lietuvoje ir užsienyje. Tiesa, norėtųsi, kad jų būtų daugiau, bet tai jau ne mes sprendžiame.

- Moterų disko pasaulio rekordas nuo 1988 metų prikauso Gabrielei Reinsch – 76,80 m, o vyrų rekordas (74,08 m) laikosi nuo 1986-ųjų, jo autorius - Jurgenas Schultas. Abu atletai - tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos atstovai. Įdomu, ką manote apie nepajudinamas vokiečių pozicijas?

- Kas supaisys, kaip ten buvo. Tikiu, kad moters sviestas diskas gali lėkti 70 m, bet numesti 76 metrus... Lengvesnį – taip, galima. Bet kilogramą sveriantį įrankį taip toli nusviesti moteriai...

- Pamenu, to paties paklaustas V.Alekna irgi daug nekomentavo šio fakto, o pasiteiravus, gal vis dėlto dopingas padėjo J.Schultui pasiekti rekordą, jis diplomatiškai išsisuko: nepagautas – ne vagis.

- Žinoma, jei tais laikais nebuvo tokios griežtos dopingo kontrolės, tuomet viskas daug aiškiau. Bet kas dabar žino, kaip ten viskas vyko.

- Birželio 22 dieną Kaune prasidės Europos komandinės II lygos lengvosios atletikos pirmenybės. Tikimasi, jog Kroatijos rinktinės gretose bus ir šio sezono lyderė S.Perkovič. Esate pasirengusi su ja konkuruoti?

- Labai laukiu šių varžybų. Manau, savos sienos turėtų padėti. Kai pastarąjį kartą startavau Kaune, visai neblogai sekėsi. Smagiausia ten, kur susirenka rimtų varžovių kompanija. Didelė konkurencija sukuria ypatingą atmosferą - tokios varžybos man pačios geriausios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"