TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LENGVOJI ATLETIKA

"Žalgirio" vadybos klaidos - ne miesto problema

2013 02 09 8:21
Įspūdingai šį sezoną rungtyniaujantys "Žalgirio" krepšininkai dėl klubo vadovybės klaidų tapo jos įkaitais./Erlendo Bartulio nuotrauka

Kauno "Žalgirio" savininkas Vladimiras Romanovas vakar lankėsi miesto savivaldybėje, tikėdamasis paramos finansinėje krizėje atsidūrusiam legendiniam krepšinio klubui. Tačiau didžiulės verslininko pretenzijos ir diplomatijos stygius gerokai apkartino susitikimą.

Į Kauno savivaldybę V.Romanovas atvyko su palyda - sporto direktoriumi Vitoldu Masalskiu, krepšininkais Pauliumi Jankūnu ir broliais Darjušu bei Kšištofu Lavrinovičiais. Solidžią delegaciją priėmė miesto meras Andrius Kupčinskas, savivaldybės atsakingi darbuotojai, žinomi Kauno sporto visuomenės atstovai.

Prašytojas be diplomatijos

V.Romanovas savivaldybės prašė, kad ši kasmet "Žalgiriui" skirtų po 10 mln. litų arba bent tiek, kiek klubas sumoka savivaldybei mokesčių. "7 mln. gausime už bilietus, 4 mln. iš rėmėjų, likę 21 mln. gula ant V.Romanovo ir savivaldybės pečių. "Žalgirio" situacija ne sudėtinga, o kritinė, nes atlyginimai žaidėjams nemokėti kelis mėnesius", - liūdną vaizdą piešė klubo sporto direktorius V.Masalskis. V.Romanovas savivaldybėje neužsibuvo - jis tradiciškai pradėjo konfliktuoti su oponentais, ne vieną įžeisdamas, o paskui pareiškė, jog "Žalgirio" labui atsisakys klubo savininko statuso, ir paliko posėdžiaujančiuosius.

Sveiko proto ribose

Vakar po pietų Kauno savivaldybė išplatino pranešimą, jog šiemet į Kauno miesto biudžetą planuojama surinkti beveik 50 mln. Lt mažiau nei pernai, todėl miesto savivaldybė neturi jokių galimybių gerokai padidinti paramos Kauno "Žalgirio" vyrų krepšinio klubui.

"Mes neatsisakome remti "Žalgirio". Tačiau tai galime daryti pagal savo galimybes, sveiko proto ribose", - vakar teigė Kauno miesto meras A.Kupčinskas. 2012 metų Kauno miesto biudžetas siekė 745 mln. Lt. 2013 metų biudžete - 697 mln. Lt.

"Savivaldybė disponuoja viešaisiais finansais. Lėšų biudžete yra tiek, kiek yra. Daugiau nebus. Norint kažkam duoti daugiau, reikia iš ko nors atimti", - cituojamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Kauno miesto savivaldybės išlaidos, susijusios su "Žalgirio" arena ir to paties pavadinimo krepšinio klubu, 2012 metais sudarė per 21 mln. Lt. Arenos operatoriaus konkursą laimėjusiai bendrovei, tiesiogiai susijusiai su Ūkio banko investicine grupe, savivaldybė pernai sumokėjo 3,2 mln. Lt. Paskoloms, susijusioms su arenos statybomis bei jos infrastruktūros įrengimu, savivaldybė pernai skyrė 13 mln. Lt, palūkanoms - dar 2 mln. Lt. Tiesioginė parama "Žalgirio" klubui pernai siekė 2,9 mln. Lt.

Biudžetas dar nepatvirtintas

2013 metų koncesijos mokestis, paskolos ir palūkanos, susijusios su "Žalgirio" arena, iš viso sieks per 18 mln. Lt. Kiek lėšų bus skirta sporto rėmimo programai, per kurią remiamas Kauno "Žalgiris", paaiškės vasario mėnesio pabaigoje, kai Kauno miesto taryba tvirtins miesto biudžetą.

"Žalgirio" arenos statybos ir infrastruktūros įrengimas iš viso kainavo 243 mln. Lt. Didžiąją dalį lėšų arenai statyti ir infrastruktūrai įrengti skyrė Kauno miesto savivaldybė, kurią užgulė 123 mln. Lt įsipareigojimai. Lietuvos Vyriausybės indėlis siekė 70 mln. Lt, ES parama - 50 mln. Lt.

Milijonai tarsi tūkstančiai

Vakar LŽ pasiteiravo posėdyje dalyvavusio lengvosios atletikos specialisto, Lietuvos sporto universiteto prorektoriaus sporto reikalams Alekso Stanislovaičio, koks jo požiūris į nesibaigiančią "Žalgirio" klubo problemą.

"Žinau, ką reiškia "Žalgiris" Lietuvai, tačiau žinau ir kitą dalyką - be privataus klubo "Žalgiris", yra daug kitų sporto šakų. Ir pastarosios kelios olimpinės žaidynės parodė, kad ne tik krepšinis gali parvežti medalių. Nesmagu, kai prašydami kasmet skirti po 10 mln. litų jie kalba tarsi apie 10 tūkstančių. Juk miesto biudžetas nuolat mažėja. Man keista, kad tik įpusėjus sezonui "Žalgirio" įsiskolinimas siekia jau 25 milijonus. Net jei gautų 10 mln. iš savivaldybės, vis tiek klubas liktų skolingas 15 mln. litų. Vadinasi, tai yra klubo vadovybės, jos vadybos problema. Jei aš šiandien kišenėje turiu 5 litus, juk nepirksiu už 1000. Vadinasi, ir klubui negalima pirkti tokių brangių žaidėjų, kuriems dabar nėra iš ko sumokėti atlyginimų. Nevalia spekuliuoti garsiomis frazėmis, jog "Žalgiris" yra visa Lietuva ir pulkime visi jo gelbėti. Aš irgi jaudinuosi dėl "Žalgirio", man brangi ši komanda, tačiau negalima taip suabsoliutinti problemos.

Vis galvoju, kuo nusikalto šiandien savivaldybėje buvęs Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris, habilituotas daktaras Antanas Skarbalius. Jis irgi treniruoja "Žalgirio" komandą (moterų rankinio ekipą "ACME-Žalgiris"), kuri šiandien yra lyderė. Anksčiau pirmaudavo Vilniaus klubai, o štai A.Skarbalius sugebėjo prikelti Kauno moterų rankinį. Jam sezono pabaigoje irgi labai reikėjo 20 tūkstančių. O kai čia pradėta kalbėti apie 10 mln., kažkaip nejauku pasidarė. Ne savivaldybės darbas spręsti klubo vadybos klaidas. Buvo labai nesmagu stebėti, kaip "Žalgirio" savininkas trukdė kalbėti A.Skarbaliui. O štai vos V.Romanovui išėjus iš salės, prasidėjo dalykiškas dialogas - abi pusės kalbėjo apie esmę, nes visiems svarbus "Žalgirio" likimas. Juk ar dabar stovėtų "Žalgirio" arena, jei ši komanda niekam nerūpėtų", - taip savo pastebėjimus užbaigė Kauno sporto visuomenės atstovas A.Stanislovaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LENGVOJI ATLETIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"