TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Aro“ vadas: sportininkas mums – ne kriterijus

2014 05 06 16:20
Policijos nuotrauka

Elitiniam Lietuvos policijos padaliniui – antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ – laikas atsinaujinti, tačiau nelengva rasti tinkamų kandidatų, interviu portalui LRT.lt teigia „Aro“ vadas vyriausiasis komisaras Viktoras Grabauskas. „Jau esame nuleidę kartelę, tačiau po intelekto, psichologinių testų daug pretendentų atkrenta, o paskutiniame etape apskritai beveik neturime iš ko rinktis“, – sako V.Grabauskas.

Jei sunkias atrankas pretendentai vis dėlto įveikia, tai išgirdę apie atlyginimą kai kurie persigalvoja ir nebenori dirbti specialiajame policijos padalinyje – visiškas naujokas iš pradžių „į rankas“ gali tikėtis gauti apie 1300 Lt. Kodėl kai kurie „Aro“ vyrai dirba sunkų ir rizikingą darbą už nedidelį atlyginimą?

– Pone V.Grabauskai, pastaruoju metu Jūsų vyrams darbo netrūko: Rokiškio rajone sėkmingai atlikote operaciją, kai granata grasino susisprogdinti kaunietis; po savaitės Tauragės rajone policijos nuovados darbuotojus išvaikė atneštas gyventojo radinys – 9 granatų sprogdikliai su žiedais, dėl ko taip pat teko kviesti „Aro“ pareigūnus.

– Kasmet turime daugiau kaip 200 įvairiausių kovinių užduočių: įkaitų išlaisvinimų, pavojingų nusikaltėlių sulaikymų, išminavimų, slaptų operacijų. Taip pat padedame Vadovybės apsaugos departamentui, kai atvyksta ypač svarbūs asmenys. Ko gero, teko matyti ant stogų mūsų snaiperius, dažnai vykdome kontrsnaiperinį dengimą, kartais padedame kontratakos grupėms. Taigi to darbo yra, galbūt kartais skiriasi pamečiui – kartais įkaitų išlaisvinimo operacijų per metus būna visai mažai arba visai nebūna. 2011-aisiais sulaikėme apie 60 pavojingų nusikaltėlių, o praėjusiais metais – tik apie 20. Iš tikrųjų gana intensyviai ir tolygiai kasmet dirba mūsų išminuotojai: sulaukiame anoniminių pranešimų, randami įtartini daiktai, kuriuos reikia patikrinti, randami tikri sprogmenys, kuriuos reikia nukenksminti.

Atsiranda klausiančių, kam ta antiteroristinė rinktinė, jei tų teroristinių aktų Lietuvoje nelabai yra. Manau, kad visiems yra aišku, jog labai svarbu būti iš anksto pasiruošusiems įvairių teroristinių aktų likvidavimui. Todėl pirminė rinktinės funkcija yra būti pasiruošus likviduoti bet kurį teroristinį aktą, kuris būtų vykdomas Lietuvoje.

– Ar toks skaičius kovinių užduočių per metus Lietuvai yra didelis? Kaip galėtumėte palyginti su kitomis šalimis?

– Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ ne tik ruošiasi antiteroristinių aktų likvidavimui, bet vykdo ir kitas funkcijas, kurios reikalauja tam tikro pasiruošimo, yra rizikingos ir tuo metu kelia tam tikrą grėsmę civilių ar pareigūnų gyvybei. Darbo turime nemažai, palyginti su kitomis šalimis, kuriose dirba mūsų kolegos – kiti antiteroristiniai padaliniai. Dauguma turi mažiau kovinių operacijų, jų specializacija – tik antiteroristinė veikla, o mes vykdome šiek tiek platesnes funkcijas. Žinoma, mes nevykdome viešosios tvarkos užtikrinimo, nemalšiname riaušių, kaip kartais mus painioja, matydami kitus pareigūnus su kaukėmis ar juodomis liemenėmis. Iš tikrųjų yra kitų teisėsaugos padalinių, kurių specializacija – riaušių malšinimas, kai kurios kitos specialiosios operacijos. Mūsų pagrindinė funkcija yra antiteroristinė kryptis ir kitos su šia kryptimi susijusios funkcijos.

– Daugelis žmonių Jus painioja su Viešojo saugumo tarnybos darbuotojais ar policijos mobiliomis kuopomis. 2009-ųjų sausį prie Seimo rūmų vyko riaušės, kurias pastarieji ir malšino, tačiau ne vienas galvojo, kad tai – „Aro“ vyrai. Ar nesijaučiate keistai, atlikdami visai kitas užduotis? Gal visuomenei trūksta informacijos? Kaip civiliai galėtų atpažinti „Aro“ vyrus?

– Kiekvienas padalinys turi tam tikras funkcijas. „Aro“ pareigūnai riaušių nemalšina ir tikrai nėra šios srities specialistai, kaip kitų padalinių darbuotojai nėra mūsų veiklos specialistai. Kiekvienas dirba savo darbą. Kartais mūsų pareigūnai stebisi, kai mus painioja su kitais padaliniais. Ir nesvarbu, ar iš gerosios, ar blogosios pusės.

Žinoma, civilis gali atskirti. Visų pirma, ant kairiojo uniformos peties yra policijos emblema, ant dešiniojo – mūsų rinktinės emblema su užrašu „Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, yra pavaizduotas tam tikras simbolinis erelis su kardu ir žaibais. Taip pat ant nugaros, kai dirbame su kovine ekipuote, yra užrašas „Aras“.

– Kuo skiriasi Jūsų funkcijos nuo kitų padalinių, kokios yra pagrindinės antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ veiklos kryptys?

– Kryptys yra šios: antiteroristinių ir įkaitų išlaisvinimo operacijų Lietuvoje organizavimas, valdymas ir vykdymas; pavojingų nusikaltėlių sulaikymas; sprogmenų, kurie yra siejami su terorizmu ir kriminalu, paieška ir neutralizavimas. Taip pat mes esame atsakingi ir už antiteroristinių planų parengimą visoms institucijoms, renkame informaciją apie terorizmo grėsmes, darome tam tikrą mums aktualią analizę, vykdome derybas krizių atvejais. Kartais vykdome ir papildomą funkciją: padedame užtikrinti labai svarbių asmenų apsaugą.

– Kuriose šalies vietose yra įsikūręs „Aras“, jei greitai sugeba atsidurti minėtoje Tauragėje ar kitose įvykio vietose?

– Be centrinių padalinių Vilniuje anksčiau dar turėjome kuopas šiuose didžiuosiuose miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. 2004-aisiais, įvykdžius rinktinės reorganizaciją ir atsisakius liudytojų apsaugos funkcijos, keturias iš šių kuopų atidavėme Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybai, pasilikome tik vieną kuopą, kuri šiuo metu dislokuota Klaipėdoje. Taigi be centrinių padalinių Vilniuje, šiuo metu dar turime savo kuopą uostamiestyje.

– Ar Jums to užtenka? Galbūt tokia situacija yra dėl finansavimo?

– Šiuo metu to užtenka. Nebūtinai dėl finansavimo. Lietuva nėra tokia didelė šalis, gana greitai galime pasiekti įvykio vietą sraigtasparniais, taip pat automobiliais – net ir į tolimiausią vietą kelionė automobiliu užtruks 3–4 valandas.

– Ar yra koks nors laiko limitas, per kurį „ariečiai“ privalo atsidurti reikiamoje vietoje?

– Ne, laiko limito nėra, nes iš tikrųjų pirminius veiksmus turi atlikti vietos policija. Tam tikruose planuose numatyta, ką jie turi atlikti, kol atvyks rinktinė „Aras“.

– Pakalbėkime apie atrankas į jūsų rinktinę. Praėjusių metų pabaigoje generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis tvirtino, kad policininko profesija nėra patraukli, trūksta studentų, kuriuos būtų galima mokyti. Ar rinktinė „Aras“ yra populiari tarp studentų ar baigusių policijos mokyklą? Netrūksta žmonių, norinčių prisijungti prie Jūsų padalinio?

– Mes turime įvairių specializacijų – išminuotojų, derybininkų, snaiperių, šturmuotojų, todėl atrankos yra skirtingos. Daugelis įsivaizduoja, kad svarbiausi šturmuotojams yra fiziniai gebėjimai, o iš tikrųjų po anketinių ir medicininių duomenų patikrinimo pirmiausia atliekami įvairaus pobūdžio intelekto testai, kurie pritaikyti mūsų poreikiams. Jei pretendentas neįvykdo testų, jis gali būti idealiai fiziškai pasiruošęs, bet mums netiks ir jam nebeleidžiama toliau tęsti atrankos. Sportininkas mums – ne kriterijus.

Vėliau reikia atlikti psichologinius testus, o tik po to – fizinius kartu su psichologiniais. Toks yra bendras komplektas. Jei pretendentas mums tinkamas ir turi aukštąjį išsilavinimą, mes jį priimame ir siunčiame į policijos mokyklą išklausyti bazinį kursą, o jei neturi aukštojo išsilavinimo, jis turi baigti policijos mokyklą, kurią baigęs gali ateiti pas mus dirbti.

Būna, kad pretendentas mums nelabai tinka pagal fizinius gebėjimus, tačiau gerai išlaiko intelekto ir psichologinius testus, todėl kartais užsimerkiame, nes fizinius gebėjimus galima išugdyti. Bet jei problema yra susijusi su žmogaus mąstymu, tai nelabai jam padėsime.

– Tuomet ar daug tinkamų pretendentų turite, taip aukštai keldami kartelę?

– Ne. Pretendentų tikrai daug neturime, nors atrankos reikalavimus kažkiek ir sumažinome. Nėra ši specialybė patraukli ir atlyginimų atžvilgiu. Mes stengiamės atsirinkti, bet tai sudėtinga. Net ir dabar stengiamės kolektyvą atnaujinti kiek tik įmanoma. Pamažu tai padaryti pavyksta, tačiau net kalbant apie šturmuotojus reikia pasakyti, kad jų amžiaus vidurkis – daugiau kaip 40 metų. Tai didžiulė patirtis, tačiau fiziniai gebėjimai po truputį menksta, todėl rinktinės atnaujinimas yra labai svarbus. Kaip minėjau, norinčiųjų patekti į rinkinę tikrai nėra daug, o po intelekto, psichologinių testų daugelis atkrenta ir paskutiniame etape beveik visai nieko nebelieka.

– Ko pretendentai gali tikėtis, koks atlyginimas gali būti mokamas pradedančiajam?

– Kai kurie įsivaizduoja, kad mūsų pareigūnai daug uždirba. Taip tikrai nėra. Mūsų pareigūnai gauna ne daugiau nei bet kuris kitas policijos pareigūnas. Pavyzdžiui, naujai atėjęs asmuo, prieš tai nedirbęs policijos sistemoje, neturintis ištarnavimo laiko, realiai „į rankas“ iš pradžių gaus apie 1300 Lt.

Be to, pradedantys dirbti policijoje gali vykti į patruliavimus, gauti papildomų pinigų už naktines pamainas, turi viršvalandžių, o pas mus mažiausiai pusę metų naujokas niekur nevažiuoja, neturi naktinių budėjimų, nes jam negalima vykdyti jokios kovinės operacijos. Tuo metu vyksta intensyvus pareigūno kovinis parengimas. Kartais tai užsitęsia ir ilgiau.

Taigi jis gaus minėtą atlyginimą, kuris daugelį atbaido. Įsivaizduokite: žmogus yra mąstantis, pasiruošęs psichologiškai ir fiziškai, bet jam pasiūloma 1200–1300 Lt. Jis visada gali susirasti darbą, kuris bus dvigubai ar daugiau apmokamas. Ir mažiau rizikingas. Žinoma, vėliau atlyginimas ir laipsniai kyla, daug kas priklauso nuo ištarnavimo laiko. Sunkiausia yra iš pradžių, nors pretendentams aktualu jau pradedant gauti normalų atlyginimą, todėl kartais labai sunku rasti tokiai tarnybai pasišventusių žmonių.

– Ar dėl mažo atlyginimo esami rinktinės nariai nenori mesti sunkaus ir rizikingo darbo? Juk daugelis, ko gero, yra sukūrę šeimas, galbūt turi vaikų, yra pasiėmę būsto ar kitų paskolų, kurias reikia apmokėti.

– Iš tikrųjų sudėtinga išlaikyti žmones. Kažkiek mums padeda ir sudėtingos atrankos, per kurias sužinome, koks yra žmogus. Dauguma būna tiesiog pasišventę. Vienas kitas ir išeina, bet branduolys yra išlikęs nuo senų laikų. Dauguma „Are“ jau yra išdirbę 15–20 metų, sukūrę šeimas, turi vaikų. Vyrai nepalieka rinktinės ir dėl to, kad mūsų kolektyvas neblogas, jaunam žmogui į jį įsilieti nėra sudėtinga – seni nariai maksimaliai padeda naujokams treniruotėse, dalija patarimus. Galbūt „Aras“ daugeliui vyrų jau yra gyvenimo būdas.

– Dėl pinigų stygiaus galbūt trūksta ar reikia atnaujinti ir ginkluotę? Šiuo metu aktyviai kalbama apie tai, kokios ginkluotės reikia mūsų šalies kariuomenei.

– Įrangos bei ginkluotės, atitinkančios pasaulinius standartus, mes turime, tačiau, kaip ir bet kuri technika, ji dėvisi, progresas labai greitai eina į priekį. Tai, ką nusipirkome nauja, po metų ar dvejų bus pasenę. Kitų šalių antiteroristiniai padaliniai, kurie turi galimybes, stengiasi nuolat atnaujinti savo ekipuotę, ginkluotę. Mes tokių galimybių neturime. Pamažu, kiek įmanoma, atnaujiname, negaliu sakyti, kad tai nevyksta, bet poreikiai išties didesni nei galimybės.

– Ką Jums žada valdžia?

– Visa policijos sistema laukia, kol bus priimtas naujas Policijos įstatymas, numatantis kažkiek geresnes sąlygas ir didesnius atlyginimus policininkams, tačiau jis, kiek žinau, sunkiai skinasi kelią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"