Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Brexit“ dar labiau paaštrins dvigubos pilietybės problemą

 
2017 03 29 10:43
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien, kovo 29 dieną, pradedamas „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos) procesas, todėl Lietuva gali netekti dar daugiau piliečių, nes ten gyvenantiems lietuviams gali iškilti pilietybės pasirinkimo klausimas. Tačiau sprendimas dėl galimybės pasirinkti dvigubą pilietybę iki šiol – kaip neišsprendžiamas galvosūkis.

„Referendumu įteisinti pilietybės išsaugojimą nėra beveik jokios tikimybės, todėl kreipiamės į visas valdžias, ragindami pirmiausia išanalizuoti visas įmanomas alternatyvas“, – teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke, reaguodama į pranešimą apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ketinimą inicijuoti referendumą dėl dvigubos pilietybės kartu su prezidento rinkimais 2019-aisiais metais.

Nepasiekę referendumo tikslų rizikuojame prarasti tūkstančius Lietuvos Respublikos piliečių. Nesėkmės tikimybė – labai didelė.

Todėl PLB palaiko Lietuvos Seimo siekį pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl emigracijos stabdymo, bet norą rengti referendumą priima su nerimu. Pagal LR Referendumo įstatymą referendume „už“ turi balsuoti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Pavyzdžiui, jei toks referendumas būtų vykęs kartu su 2014 m. prezidento rinkimais, 98 proc. atėjusių rinkėjų būtų turėję balsuoti „už“, kad būtų įtvirtintas pilietybės išsaugojimas, rašoma PLB pranešime spaudai. Ir primenama, kad PLB yra pelno nesiekianti organizacija, kurios misija – ugdyti ir išlaikyti užsienyje gyvenančiųjų lietuvybės dvasią.

„Nepasiekę referendumo tikslų rizikuojame prarasti tūkstančius Lietuvos Respublikos piliečių. Nesėkmės tikimybė – labai didelė, todėl sprendimus turime priimti labai atsakingai“, – sakė D. Henke.

Siūlo elektroninį balsavimą

LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo narys, Migracijos komisijos narys Mindaugas Puidokas per spaudos konferenciją neatsiejama migracijos dalimi vadino „Brexit“ reiškinį. Teigė, kad prasidedantis Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesas kelia nerimą gyvenantiems ir ten, ir Lietuvoje. M. Puidokas sakė pritariąs PLB pirmininkei D. Henke, kad būtina atnaujinti diskusiją dėl dvigubos pilietybės.

„Turime rimtai pradėti galvoti ir kalbėti apie dvigubos pilietybės problemą, – sakė jis.– Pats buvau ir Čikagoje, ir Vašingtone, ten susitikau su lietuvių bendruomene.“

Galbūt, pasinaudoję jau buvusių referendumų patirtimi, pratęsti balsavimo laiką.

M. Puidoko teigimu, situacija probleminė, nes dvigubos pilietybės klausimas apibrėžtas Konstitucijos. „Pakeitimui reikia referendumo, dalyvauti ir balsuoti daugiau, negu 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų, – kalbėjo jis. – Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenis, rinkėjų turime per du su puse milijono. Tai didžiulis iššūkis.“

Todėl, M. Puidoko manymu, referendumą derėtų prijungti prie tokių rinkimų, į kuriuos ateina daugiausia rinkėjų, tarkime, Lietuvos prezidento. „Galbūt, pasinaudoję jau buvusių referendumų patirtimi, pratęsti balsavimo laiką“, – sakė jis.

Per galimą referendumą dėl dvigubos pilietybės M. Puidokas siūlė išmėginti, jei būtume pasirengę, elektroninio balsavimo galimybes, pasinaudoti Estijos patirtimi, kartu tokį būdą pratestuoti. Jis priminė, kad Lietuvoje sėkmingai naudojamasi elektroniniu parašu.

„O balsuojant tokiu klausimu, poreikis sukčiauti lyg ir neturėtų iškilti“, – mano M. Puidokas.

Mano, kad atitinka „atskirus atvejus“

Kaip rašė LŽ, dabar dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie paliko Lietuvą okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nesuteikiama išvykusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokių asmenų būriui išplėsti reikia Konstitucijos pataisos, o ji gali būti priimta tik referendumu. Pagal Referendumo įstatymą, Konstitucija laikoma pakeista, jei už tai pasisako daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Tačiau pernai PLB savo pareiškime paskelbė mananti, kad konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nesusijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu, tačiau visiškai atitinka Konstitucijos 12 straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl esą nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumu, o gali būti išspręstas papildant Pilietybės įstatymą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"